aA
Lietuvos užsienio politika yra pagrįsta vertybėmis. Tai nuolat kartoja buvęs prezidentas Valdas Adamkus ir daugelis Lietuvos politikų. Bet kokios yra tos vertybės, ir kuo Lietuva skiriasi nuo tų šalių, kurių užsienio politika esą nėra jomis grindžiama?
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vokietija ir Prancūzija sulaukia daugiausia priekaištų, bet neaišku, kodėl jų užsienio politika laikytina „nevertybine“. Vokietija vaidina nepaprastai svarbų, gal net didžiausią vaidmenį, skatindama tarptautinę bendruomenę kovoti su globaliniu atšilimu. Ji dosniai teikia humanitarinę pagalbą ūkiškai atsilikusioms ir vargingoms šalims.

2007-aisiais tik JAV aukojo daugiau lėšų. Skandinavijos šalys ir Olandija aukoja gerokai didesnę bendro vidaus produktų dalį, bet Vokietijos dosnumas yra neabejotinas. Ilgą laiką Vokietija buvo Europos Sąjungos (ES) bankininkė, daugiausia lėšų perversdama į ES biudžetą ir sudarydama sąlygas ES klestėti. Vokietija atsisakė savo militaristinių tradicijų, vykdo nuosaikią užsienio politiką, kurioje pabrėžiama susitarimo ir dialogo svarba.

Negalima neigti, kad taiki užsienio politika, humanitarinė pagalba vargingoms šalims, įsipareigojimas aplinkos, taigi ir žmonijos apsaugai yra vertybės. Lietuva jas irgi pripažįsta, bet kol kas labiau žodžiais negu darbais.

Lietuvos priekaištai partneriams yra taikomi ne jų užsienio politikai apskritai, bet Rytų politikai, ypač santykiams su Rusija. Skundžiamasi dėl solidarumo stokos, nurodant Vokietijos nutarimą kartu su Rusija tiesti dujotiekį „Nordstream“, kuris esą didins Lietuvos energetinę izoliaciją ir pažeidžiamumą.

Istorija dar netarė savo žodžio, bet manau, kad Lietuva pervertina Rusijos grėsmę ir nepakankamai įvertina JAV karinį bei ūkinį pranašumą. Jei Tbilisis nebūtų pirmas puolęs, Maskva nebūtų įsiveržusi į Gruziją.
K.Girnius

Vokietija turėjo daugiau tartis su partneriais prieš susitardama su Rusija, bet kitais atžvilgiais sunku ją kritikuoti. Dar 2007 m. Vokietijos aplinkos apsaugos ministras J. Trittinas laiške deputatui Audroniui Ažubaliui paklausė, kodėl Vokietijos gyventojai turėtų brangiau mokėti už dujas, kad Lietuva galėtų uždirbti pinigo iš jų transportavimo per Lietuvą. Iš tiesų Vokietija gali priekaištauti Lietuvai dėl solidarumo stokos ir pastangų pakišti koją Vokietijos siekiui užtikrinti savo energetikos saugumą. Tai, kad didesnis Suomijos gyventojų procentas palaiko dujotiekio tiesimą negu jam priešinasi, turėtų paskatinti Lietuvos politikus pamąstyti.

Vokietija esą nepakankamai dėmesio skiria Rytų Europos šalims. Bet kodėl ji turėtų tai daryti? Neabejotina, kad turtinga šalis negali užsisklęsti savyje ir būti abejinga likusios žmonijos likimui. Bet Vokietija dosniai teikia finansinę paramą užsienio valstybėms. Vertybiniu požiūriu parama skurstančioms Afrikos šalims svarbesnė negu parama Ukrainai ar Gruzijai, kurių gyventojams negresia badas ir totalus skurdas.

Lietuva neturėtų kitiems drožti pamokslų apie solidarumą. Ji sulaukia gerokai daugiau paramos negu pati išdalija ir nerodo solidarumo savo tautiečiams ir bendrapiliečiams. Socialinė atskirtis ir skurdo lygis Lietuvoje gerokai didesnis negu beveik visose kitose ES šalyse, itin regresinė mokesčių sistema taps dar labiau regresinė, padidinus PVM tarifą. Vokietija nėra abejinga saviesiems, praeitame dešimtmetyje smarkiai padidino mokesčius, kad būtų galima pakelti Rytų Vokietijos gyvenimo lygį.

Lietuvai užsienio politikos vertybiškumą lemia santykiai su Rusija. Čia taip pat ne viskas juoda ir balta. Kokios yra tos vertybes, kurias palaiko Lietuva bet neigia Vokietija ir Prancūzija? Jos nėra abejingos taikai, nepritaria smurtui, gerbia žmogaus teises ir reikalauja, kad jos būtų gerbiamos. Kaip ir kitos Vakarų Europos šalys, jos neneigia kiekvienos šalies teisės nustatyti savo užsienio politiką ir nutarti, kurioms tarptautinėms organizacijoms jos priklausys. Jos palaiko Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Vokietija ir Prancūzija nėra principingumo įkūnijimas, bet pažeidė teritorinio vientisumo principą, pripažindamos Kosovo nepriklausomybę. Lietuva padarė tą patį, tad negali skųstis.

Verta prisiminti, kad Prancūzijos prezidento pirmininkavimo dėka pernai per penkias dienas buvo nutrauktas Gruzijos ir Rusijos konfliktas. Tik po to prezidentas Adamkus nuskrido į Tbilisį ir išreikė Lietuvos solidarumą.

Lietuvos užsienio politikos nuostatos skiriasi nuo Prancūzijos bei Vokietijos. Bet ne dėl vertybių. Visos trys šalys pripažįsta maždaug tas pačias vertybes, nors nebūtinai sutaria dėl atskirų vertybių svarbos, joms teikiamo svorio bendrų vertybių vertinimo skalėje. Pvz., Vokietija daugiau reikšmės skiria gamtosaugai negu Prancūzija, skirtingai vertina branduolinių jėgainių riziką, tad labiau priešinasi jų statybai.

Nesutariama ne dėl vertybių, bet dėl Rusijos keliamos grėsmės ir priemonių jai neutralizuoti. Lietuvos nuomone, Rusijos keliamas pavojus yra didelis ir tik tvirta ranka galima jį pažaboti. Rusija laikys nuolaidas pataikavimu. Tai didins Maskvos apetitą, skatins Kremlių kelti naujus reikalavimus bei elgtis agresyviau. Kitos šalys mano, kad Lietuva sureikšmina Rusiją, pervertino jos galią ir galimybes plėsti savo įtaką bei kištis į kitų šalių politiką. Patirtis esą rodo, kad meduolis, ne lazda, yra tinkamiausia priemonė Rusijai paveikti.

Lietuva turi teisę kritikuoti kitų ES šalių užsienio politiką, bet turėtų liautis kalbėjusi apie vertybes. Juk ginčijamasi ne dėl vertybių, bet dėl Rusijos keliamos grėsmės ir Lietuvos interesų supratimo.
K.Girnius

Istorija dar netarė savo žodžio, bet manau, kad Lietuva pervertina Rusijos grėsmę ir nepakankamai įvertina JAV karinį bei ūkinį pranašumą. Jei Tbilisis nebūtų pirmas puolęs, Maskva nebūtų įsiveržusi į Gruziją.

Net jei Rusija būtų pavojingesnė negu Vokietija įsivaizduoja, negalima kaltinti Vakarų Europos neapgalvotu aplaidumu. Rusijos pavojus neprilygsta tam, kurį ketvirtame praeito amžiaus dešimtmetyje sukėlė nacių Vokietija.

Kartais daromos užuominos, kad Vakarų Europos šalims svarbiau prekyba ir pelnas negu principai. Bet Lietuva neskelbia ūkio boikoto Rusijai, neatsisako su ja prekiauti. Veikiau ji reikalauja, kad ES šalys priverstų Rusijos bendroves toliau pardavinėti Lietuvai dujas, naftą ir elektrą bei tiestų dujotiekį per Lietuvą.

Lietuva turi teisę kritikuoti kitų ES šalių užsienio politiką, bet turėtų liautis kalbėjusi apie vertybes. Juk ginčijamasi ne dėl vertybių, bet dėl Rusijos keliamos grėsmės ir Lietuvos interesų supratimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Veryga patikslino: net jei karantinas švelnės, kai kurios paslaugos sugrįš labai negreitai (110)

Nors trečiadienį Vyriausybėje karantino laikotarpis bus dar pratęstas bent dviem savaitėms,...

Po iš Santarų pabėgusios moters kelionės autobusu – siūlo visiems keleiviams izoliuotis jai patvirtintas koronavirusas (412)

Antradienį Vilniuje iš Santaros klinikų Infekcinių ligų centro per langą pabėgusi moteris (gim....

Lietuvoje dėl koronaviruso 21 asmens būklė yra sunki papildyta 12.49; vasaros renginių siūlo dar neatšaukti (132)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį pristatė naujienas, susijusias su...

Astravo atominėje elektrinėje – 15 koronaviruso atvejų: skelbiama, kad visi užsikrėtusieji Rusijos piliečiai (11)

Identifikuota 15 koronavirusu užsikrėtusių Rusijos piliečių, atvykusių į Astravo atominę...

Dar viena ES šalis švelnina karantino gniaužtus – atidaro mažas parduotuves, leis būtinas keliones į užsienį (118)

Lietuvos vyriausybei svarstant, kaip galėtų būti švelninamas karantinas, dar viena Europos...

Prieš artėjančias Velykas – slaugytojos kreipimasis: padėkite mums (257)

Slaugytoja Vera savo feisbuko paskyroje pasidalino kreipimųsi į visuomenę artėjant Šv. Velykoms...

Iš savivaldybių – įspėjimo signalai: dėl mažėjančių GPM įplaukų gali tekti priimti sunkius sprendimus (89)

Siekdamos suvaldyti koronaviruso situaciją ir dėl šalyje įvesto karantino savivaldybės visoje...

Gydytoja apie koronavirusą Baltarusijoje: katastrofa, sėdime ant parako statinės (103)

Dauguma Baltarusijos sostinės Minsko ligoninių šiuo metu jau pritaikytos pacientams, sergantiems...

Šeštadienį lietuvių laukia dar vienas skrydis iš Londono (18)

Šiuo metu užsienio šalyse yra likę 180 Lietuvos piliečių, negalinčių sugrįžti namo,...

„The Roop“ dainą „On Fire“ ironiškai perkūrė pagal karantiną: tikiuosi, kad nebūsim suprasti neteisingai (1)

Teatro, kino ir televizijos aktorius Arnas Ašmonas kartu su broliu Aidu karantino metu laiko veltui...

|Maža didelių žinių kaina