aA
Vargu ar pirmieji įspūdžiai užkeri Lietuvoje pirmą kartą besilankantį užsienietį. Nušiurę, pasenę, nešvarūs Vilniaus troleibusai ir autobusai, purvini šaligatviai, duobėtos, prastai apšviestos gatvės ir nesutvarkyti pastatai pabrėžia Lietuvos atsilikimą. Žiemą įspūdis dar prastesnis. Net pagrindinės senamiesčio gatvės nevalytos, visur ledas, pavojus griūti ir susižeisti.
Kęstutis K. Girnius
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pirminis įspūdis nėra klaidingas. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra skurdi, minimalias paslaugas teikianti valstybė. Kitaip negali būti. Tik trys ES šalys perskirsto mažesnę BVP dalį per savo biudžetą negu Lietuva. Net Estija, kuri dažnai laikoma pavyzdžiu Lietuvai, surenka proporcingai daugiau pinigų į savo biudžetą. Pažangiausios ES naujokės Slovėnijos mokesčiai sudaro apie 38 proc. BVP, Lietuvoje mokesčiai yra tik apie 30,5 proc. BVP.

Mažas biudžetas neišvengiamai reiškia ribotą kiekį prastesnės kokybės paslaugų. Būtiniausi darbai dar atliekami, bet vos vos. Kaip jau minėjau, akis rėžia neatlikti miesto priežiūros darbai, praėjusio amžiaus troleibusai ir tt. Bet problema - ne tik išorė, kosmetika. Bene visi pritaria, kad Lietuva turi stengtis tapti techniškai pažangia, išradinga šalimi, kuri gebės pritraukti užsienio investuotojus savo puikiai išsilavinusia darbo jėga. Bet kiek investuojama į mokslą, švietimą ir kitas sritis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis? Skurdus valstybės biudžetas reiškia, kad investicijos yra minimalios. Ir gana greit pajusime šito dirbtinio taupumo pasekmes.

Bene visi pritaria, kad Lietuva turi stengtis tapti techniškai pažangia, išradinga šalimi, kuri gebės pritraukti užsienio investuotojus savo puikiai išsilavinusia darbo jėga. Bet kiek investuojama į mokslą, švietimą ir kitas sritis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis?
Kęstutis Girnius

Visi tarptautiniai testai rodo, kad Suomijos, Pietų Korėjos ir Singapūro moksleiviai yra tarp pažangiausių pasaulyje. Tai nėra atsitiktinumas, nes vaikų mokymui skiriamas ypatingas dėmesys. Mokytojais gali tapti tik tie žmonės, kurie baigė į geriausių universitetų trečdalį patekusį. Jiems mokami dideli atlyginimai. Singapūre mokyklų direktoriai gauna didelius priedus, jei moksleiviams sekasi. Bet jei egzaminų rezultatai prasti, jie atleidžiami.

Apskritai JAV pradžios ir vidurinių mokyklų lygis yra prastas. Bet turtingesniuose priemiesčiuose ir miesteliuose mokyklos yra puikios, nes įvesti aukšti nekilnojamojo turto mokesčiai, kad būtų galima pritraukti gerus mokytojus itin gerais atlyginimais. Netaupoma vaikų sąskaita.

Kontrastas su Lietuva akivaizdus. Mokytojų atlyginimai yra nepaprastai maži. Nemažai mokytojų buvo ne pirmūnai universitetuose, bet atsilikėliai. Visko negalima suvesti į menkus atlyginimus, bet gabus vaikinas ar mergina neskubės rinktis mokytojo profesijos, žinodamas, kad bus sunku sudurti galą su galu. 

Panaši padėtis aukštosiose mokyklose. Kai kurie savanaudžiai rektoriai ar institutų direktoriai sau užtikrina puikų atlyginimą. Pvz., prieš kelerius metus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius „į rankas“ per mėnesį pernai gaudavo vidutiniškai 22 604 litus. Bet eiliniai dėstytojai ir docentai uždirba tiek mažai, kad dauguma priversti rasti papildomus pajamų šaltinius. Nukenčia jų mokslinis darbas, tad ir Lietuvos mokslo potencialas. Ir nestebina, kad jiems darbas užsienyje yra patrauklus.

Mokesčius reikia didinti, norint sukurti civilizuotą, ES lygį atitinkančią valstybę ir užtikrinti minimalų Lietuvos konkurencingumą. PVM jau labai aukštas, tad reikia ieškoti kitų pajamų šaltinių.
Kęstutis Girnius

Valdžia yra nustačiusi prioritetines mokslo sritis. Bet kiek lėšų joms skiria, palyginus su kitomis šalimis? Gana mažai, nors nuo tokių investicijų priklauso naujų išradimų skaičius, mokslo kokybė ir dar daug kas. Minėjau mokslą ir švietimą, bet tas pats galioja infrastruktūrai ir kitoms sritims. Taupoma šalies ateities sąskaita.

Nebuvo lemta, kad Lietuva bus skurdi valstybė. Bet nuo Nepriklausomybės atgavimo priimami sprendimai, kurie paklojo pamatus minimalios valstybės kūrimui. Prisidėjo įvairūs veiksniai, bet didžiausią vaidmenį turėjo elito nutarimas iki minimo sumažinti mokesčius, ypač pasiturinčiųjų. Tad nutarta neapmokestinti nekilnojamojo turto ir dividendų, įvesti proporcinę pajamų mokesčių sistemą bei mažinti tarifą kiekviena proga.

Buvo pasikliaujama madinga neolibertarine ūkio teorija, pagal kurią kuo mažesni mokesčiai, tuo spartesnis ūkio augimas, kuris savo ruožtu didina įplaukas į biudžetą. Teorija absurdiška - sumažinus mokesčius iki nulio, iš viso nebus įplaukų.

Kai kalbama apie progresinių ir kitų mokesčių įvedimą, dažniausiai pabrėžiamas turto perskirstymo motyvas. Pvz. Algirdas Sysas neseniai rašė, kad „progresinių mokesčių paskirtis visada pirmiausia yra padėti išgyventi vargingiausiajam visuomenės sluoksniui“. Tokios kalbos leidžia progresinių ir kitų pažangesnių mokesčių oponentams tvirtinti, kad pavydas, noras nuskriausti darbščiuosius bei išlaikyti dykaduonius skatina siūlomas pertvarkas.

Socialinio teisingumo didinamas yra vienas, bet tik vienas, iš mokesčių pertvarkos tikslų. Mokesčius reikia didinti, norint sukurti civilizuotą, ES lygį atitinkančią valstybę ir užtikrinti minimalų Lietuvos konkurencingumą. PVM jau labai aukštas, tad reikia ieškoti kitų pajamų šaltinių.

Pasitenkinsiu dar viena pastaba. Dabartinės regresinės mokesčių sistemos gynėjai nuolat tvirtina, kad gerai ir sunkiai dirbantys turi gauti gerą atlyginimą, nes be jo nebūtų paskatos sunkiai dirbti. Esą norint gerų rezultatų, reikia gerai mokėti. Bet jie netaiko šios logikos valstybės tarnautojams, kurie, jų nuomone, turėtų dirbti už ačiū. Kitaip galvojama Singapūre, kurios valdžia laikoma itin veiksminga. Aukščiausi valdžios pareigūnai uždirba apie du milijonus dolerių per metus, kaip ir jų kolegos privačiame sektoriuje.

Tokių algų Lietuvos valdininkai nesulauks. Tokių jiems ir nereikia. Bet status quo irgi nepriimtinas, nes dabartinė mokesčių sistema surenka per mažai lėšų užtikrinti šviesesnę Lietuvos ateitį. Mažiau uždirbantys seniai prisideda kiek gali. Jau laikas pasiturintiesiems prisidėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Popiežius kreipėsi į Lietuvos gyventojus: ši tauta turi tvirtą sielą nuolat pildoma (735)

Į Vilnių atvykęs popiežius Pranciškus šeštadienį paragino lietuvius būti atvirais bei...

11 metų Velse dirbantis gydytojas: mums įprasta pacientui prisistatyti ir paklausti, ar galima jį paliesti (25)

Intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas (48 m.) jau 11 metų dirba Šiaurės Velso Glan Clwyd...

Šalčininkų r. gyventojui jau pavyko pamatyti Popiežių: nustebino Šventojo Tėvo pasirinkimas nuolat pildoma (237)

Antroji Šventojo Tėvo stotelė – Katedros aikštė. Tačiau jau prie Aušros vartų renkasi...

Vatikanas skelbia apie susitarimą, įtampą kėlusį ištisus dešimtmečius

Vatikanas šeštadienį paskelbė su Kinija sudaręs „preliminarų susitarimą“ dėl vyskupų...

Arūno Valinsko sūnus – apie vaikystę garsioje šeimoje ir kodėl dar neskuba vesti savo vaikelio mamos (17)

Šou verslo ryklių Ingos ir Arūno Valinskų sūnus Arūnas Valinskas jaunesnysis (28) rugsėjo...

Išskirtinę dieną – retai kartu matomos Adamkų šeimos pasirodymas (17)

Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje nepraleido ir pastaruosius mėnesius viešumoje retai...

Dūžtantys langai ir ore skriejančios nuolaužos: tai matyti teko tik filmuose (2)

Kanados sostinės apylinkes penktadienį užklupo sumaištį sukėlęs tornadas; buvo sužeisti...

Iš Gariūnų stovėjimo aikštelės pavogtas 90 tūkst. eurų vertės „Porsche“ (22)

Policijos departamentas informavo, kad ketvirtadienį buvo pastebėta, jog iš Gariūnų automobilių...

Išsiaiškino, kaip padangas renkasi Lietuvos vairuotojai: rūpi net keliamas triukšmas (4)

Kas antras lietuvis mano, jog padangų skleidžiamas triukšmas yra labai arba iš dalies svarbus,...

Popiežiaus vizito Lietuvoje programa: sužinokite viską minučių tikslumu (13)

Vatikano vėliavomis pasipuošęs rudeninės dulksnos apimtas Vilnius šeštadienio rytą ruošiasi...