Prezidentė pabrėžė, kad palaikys tik tą politinę jėgą, kuriai pavyks valdančiąją daugumą suburti be Darbo partijos.
Prezidentė statė kortas ant Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus baikštumo, negebėjimo atsispirti spaudimui. Trumpam atrodė, kad ji neklydo. Butkevičius susvyravo, pareiškė, kad su prezidente ieškosime geriausių variantų, „nesirengiame konfliktuoti nuo pirmos dienos. Koks būtų tuomet ministro pirmininko darbas su prezidente, jeigu būtų santykiai įtempti?“.
Bet kiti partijos nariai turi tvirtesnį stuburą. Ne tik neatsisakyta bendrauti su Darbo partija, bet nutarta į koaliciją kviesti Lenkų rinkimų akciją. Jei visos keturios partijos susitartų, naujoji koalicija turėtų geležinę daugumą, 86 ar daugiau mandatų, ir galėtų ramių ramiausiai atmesti prezidentės reikalavimus bei visus jos veto. Galėtų pasikartoti 1997 m. padėtis, kai tvirtą daugumą laimėję konservatoriai ir krikščionys demokratai izoliavo ir ignoravo tuometinį prezidentą Algirdą Brazauską.
Tiesa, pats Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybėje nebus vietos Viktorui Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir kitiems, kurie kaltinami Darbo partijos byloje. Pasak Butkevičiaus, tai ir moralinis dalykas. Šiuo atveju dorovė puikiai dera su savanaudiškais politinės naudos apskaičiavimais. Darbo partijos vadovų nustūmimas silpnina pagrindinį socdemu varžovą dėl kairiųjų rinkėjų balsų. Tuo pačiu daromas kuklus reveransas prezidentei, esą atsižvelgiama į jos norus.
Bet prezidentės tuo nesitenkino. Ji tvirtino, kad Darbo partija negali dalyvauti naujoje valdančioje koalicijoje, taigi stengėsi nurodinėti, kas gali ir kas negali dalyvauti valdžioje, nepaisydama žmonių balsų. Ji neturi įgaliojimų tokiam reikalavimui, kaip ir neturi teisės nurodyti, kad reikia nepaisyti Darbo partiją palaikiusiųjų rinkėjų.
Konservatoriai, kaip bet kuri partija, turi teisę pasirinkti savo politinius partnerius. Gerai, kad jie pagaliau įsitikino, jog laikas nutraukti nevykusį flirtą su darbiečiais. Prezidentė galėtų mėginti sugėdinti socdemus, įtikinti juos, kad reikėtų ieškoti kitų koalicijos partnerių. Bet ji negali neigti rinkėjų valios, nurodinėti, kokia turi būti naujoji koalicija, juolab koalicija, kurioje dalyvautų jos palaiminimą laimėjusios partijos.
Ne visada galima pašalinti kliūtis kirviu, kartais skalpelis yra tinkamesnis įrankis. Mėginimas diktuoti partijoms gali atsigręžti prieš prezidentę. Ji negebės užkirsti kelio Darbo partijai į koaliciją, bet šią partiją susilpnins socdemų naudai. Žinodami, kad dabar darbiečiai negali sudaryti koalicijos su konservatoriais, socdemai gali lengviau primesti savo sąlygas. Jau matyti, kaip auga socdemų apetitas, pretenduojama į vis didesnį portfelių skaičių. Nenustebčiau, kad socdemai slapta kelia tostus už prezidentę, kuri, nors ir nesąmoningai, smarkiai padidino jų galią.
Ne vienas stebėtojas mano, kad prezidentė neveikia viena, kad jau po pirmojo turo ji derino savo veiksmus su konservatoriais ir Liberalų sąjūdžiu. Esą tuo metu pakito konservatorių retorika Darbo partijos atžvilgiu, o Liberalų sąjūdis vis dažniau užsiminė apie dalyvavimą koalicijoje, nors buvo laimėjęs tik septynis mandatus ir neturėjo rimtų galimybių žymiai padidintų jų skaičių antrame ture.
Reikia rimtai reaguoti į didelį nerimą keliančias žinias apie balsų pirkimą. Bet kol kas tyrimai tik pradėti, nežinoma kiek tų balsų buvo nupirkta – ar šimtas, ar tūkstantis ar dešimt tūkstančių, ar gerokai mažiau, ar gerokai daugiau. Spėliojimai apie tyrimų išvadas nėra pagrindas nei stengtis keisti rinkimų rezultatų, nei raginti politikus perimti teisingumo vykdymą į savo rankas.
Nerimą kelia ir kiti dalykai. Penktadienį prieš rinkimus prokuratūra paskelbė, kad kaltinimai Darbo partijai yra sugriežtinami ir perkvalifikuojami į sukčiavimą. Prokuratūra nėra tokia naivi, kad nežinotų, jog pareiškimas gali paveikti rinkimus ir kad jis bus traktuojamas kaip mėginimas tai daryti. Atrodo, kad teisėsaugos organai vėl įsivelia ar leidžiasi būti įtraukiami į politiką. Tai pavojingas žingsnis. Nematau pagrindo čia ieškoti konservatorių rankos. Jei partija galėtų šokdinti prokuratūrą, nebūtų buvę reiškiami kaltinimai Vitui Matuzui ir kai kuriems kitiems partijos šulams.
Nežinau, kaip viskas baigsis. Bet jei prezidentė atkakliai primetinės savo sąlygas naujai Vyriausybei ir Vyriausybės sudarymas užsitęs iki kitų metu, nukentės Lietuvos įvaizdis. Lietuva bus rikiuojama į Bulgarijos ir Rumunijos gretas, laikoma šalimi, kuri negeba surengti skaidrių demokratiškų rinkimų.
Kitų metų liepos mėnesį Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungai. Tai didžiausiai iššūkis Lietuvai po Nepriklausomybės atgavimo. Ir geriausiomis sąlygomis sėkmingas pirmininkavimas reikalauja sutelkto Vyriausybės darbo, o jei Vyriausybė dar nesuformuota…?