aA
Pastaruoju metu Lietuvoje plačiai diskutuojama Seimo rinkimų tvarka. Pavasarį buvo raginama mažinti Seimo narių skaičių. Prieš kelias savaites Seimas pradėjo svarstyti siūlymą mažinti kartelę partijoms patekti į Seimą nuo 5 proc. rinkėjų balsų iki 4 proc. Siūlymo šalininkai tikina, kad kartelės pažeminimas leistų platesniam partijų spektrui dalyvauti šalies valdyme, esą sustiprintų, padidintų demokratiją.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas palaiko radikalesnius pokyčius. Esą proprocinė rinkimų sistema, kai Seimo nariai renkami tik pagal sąrašus, geriau atitiktų pliuralistinės demokratijos principus, labiau derėtų su Lietuvos konstitucijos logika. Dabar vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, o 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje, taikant proporcinę sistemą.

Seniai ginčijamasi dėl rinkimų tvarkos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jei būtų tobula, ar akivaidžiai geresnė rinkimų sistema, daugelis šalių ją būtų seniai įgyvendinę. Tai neįvyko dėl įvairiausių priežasčių. Kai kuriose šalyse rinkimų tvarka įtvirtinta Konstitucijoje, kurią itin sunku pakeisti, kitose šalyse rinkimų sistema laikoma sudėtine politinės sistemos dalimi, kurios pakeitimas sugriautų šimtmečius galiojusias tradicijas.

Žalimo išeities taškas – Konstitucinio Teismo nutartis, kad parlamentaras yra Tautos atstovas, tad Seimo narys negali atstovauti kuriai nors teritorinei bendruomenei ar rinkimų apygardai, o privalo atstovauti visai tautai.

Pasak Žalimo, „vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai tampa rinkimų sistemos įkaitais, susidurdami su priešprieša tarp konstitucinės parlamentaro priedermės atstovauti visai Tautai ir būtinybės ginti teritorinių bendruomenių ar apygardos rinkėjų interesus” (mano pabraukimai – K. G.).

Vienmandačių apygardų panaikinimas turėtų ir pašalinių privalomų, tarp kita ko, nereikėtų rengti pakartotinų rinkimų ar kurti specialios apygardos užsienyje gyvenantiems lietuviams, „nedingtų“ nelaimėjusį kandidatą parėmusių rinkėjų balsai.

Žalimo siūlymas neįtikina dėl įvairių priežasčių. Jis pateikia emociškai nuspalvintą ir vienpusišką vienmandatėje apygardoje išrinkto parlamentaro apibūdinimą.

Jie esą tampa sistemos „įkaitais“, turi rinktis tarp pareigos atstovauti visai tautai ir būtinybės ginti savo rinkėjų interesus. Jis dar pasikliauja netiksliu ir dirbtiniu kontrastu tarp atstovavimui tautai ir atstovavimui mažesnei bendruomenei, būtent, Seimo narį išrinkusiai apygardai.

Iš kur atsiranda ta „būtinybė“? Jeigu Seimo narys įsitikinęs, kad savo rinkėjų interesai yra trumparegiai ir nedera su šalies gerove, jis gali jų nepalaikyti, tikėdamasis, jog rinkėjai arba bent reikšmingas jų procentas pritars jo sprendimui.

Gali būti priešpriešų tarp Tautos ir bendruomenės interesų, bet tokie atvejai daugiau išimtis negu norma. Gindamas vietos interesus, Seimo narys gali tarnauti ir Tautai ir savo rinkėjams, nes tie interesai dažnai neprieštaringi.

Gali būti priešpriešų tarp Tautos ir bendruomenės interesų, bet tokie atvejai daugiau išimtis negu norma. Gindamas vietos interesus, Seimo narys gali tarnauti ir Tautai ir savo rinkėjams, nes tie interesai dažnai neprieštaringi.
Kęstutis Girnius


Papildomas finansavimas apygardoje esantiems objektams gali stiprinti šalies, ne tik regiono ūkį, o regionų vystymasis yra beveik visų politinių jėgų palaikomas siekis.

Reikia prisiminti, kad visos apygardos nėra lygios. Koncertų salės ir futbolo stadionai statomi tik didmiesčiuose, ne kaimuose, tad jų deputatai turi daugiau galimybių suteikti paslaugų savo rinkėjus, juos pamaloninti. Kaimo vietovės projekto palaikymas gali atsverti dažnesnę ir didesnę paramą miestams, užtikrinti, kad ypatingos paslaugos nėra teikiamos tik rinktinei gyventojų daliai.

Pasak Žalimo, kone pusei Seimo narių kyla pavojus pažeisti priesaiką, „kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo“.

Esama atvejų, kai kaimas ar rajonas siekia išsaugoti pustuštę ligoninę ar mokyklą, nors yra kitų visai arti. Net jei Seimo narys nutartų palaikyti siaurius vietos gyventojų interesus, jis negriežtų pirmuoju smuiku, bet būtų savivaldybės ir vietos politikų antrininkas. Jei tikslas yra panaikinti „vietininkiškumą“, kurį taip uoliai smerkdavo kompartijos vadovai ir Kremlius, tai reikėtų panaikinti savivaldybes, kurios beveik išskirtinai rūpinasi vietos reikalais, ir palikti tik rajonus. Bet tokiu atveju smarkiai nukentėtų demokratijos kokybę, būtų pažeidžiamas subsidiarumo principas.

Man neaišku, kuria prasme vienmandačių apygardų deputatai tampa sistemos „įkaitais“. Gal dėl to, kad jie yra priklausomi nuo vietos rinkėjų valios. Esą jei jų netenkina, nebūsi perrinktas, tad esi verčiamas nusileisti ir pataikauti.

Daugiamandatės Seimo nariai būtų dar labiau pažeidžiami, tad dar didesni įkaitai. Šiuo metu pavieniai asmenys negali kelti savo kandidatūros. Net jei jie įgytų tą teisę, tikimybė būtų itin maža, kad pavienis žmogus įveiktų 4 ar 5 proc. barjerą.

Politiko likimas priklausytų nuo partijos ir jos vadovybės valios. Nesilaikysi partijos ar frakcijos drausmės, gali nepatekti į sąrašą arba atsirasti jo gale. Tad spaudimas šokti pagal partijos dūdą būtų negu tas, kurį deputatas sulauktų iš apygardos rinkėjų.

Politiko likimas priklausytų nuo partijos ir jos vadovybės valios. Nesilaikysi partijos ar frakcijos drausmės, gali nepatekti į sąrašą arba atsirasti jo gale. Tad spaudimas šokti pagal partijos dūdą būtų negu tas, kurį deputatas sulauktų iš apygardos rinkėjų.
Kęstutis Girnius


Palankiomis aplinkybėmis reitingavimas leistų kai kuriems visuomenės populiarumą iškovojusiems deputatams rinktis savarankiškesnį kelią, net mesti iššūkį partijos vyriausybei. Bet ilgainiui jie būtų priversti nusileisti, mesti politiką arba pereiti į kitą partiją.

Nenoriu sureikšminti šio pavojaus, dauguma partijos vadovų nėra smulkūs diktatoriai. Bet svarbu pabrėžti, kad jei visi Seimo nariai renkami pagal sąrašą, partijų galia padidėtų, jos galėtų veiksmingiau negu apygardos rinkėjai reikalauti, kad Seimo nariai paklusti jų valiai.

Rinkėjai nebeturėtų savo deputato, kuris jiems labiau atskaitingas, kuris daugiau dėmesio skiria jiems ir jų rūpesčiams, yra geriau susipažinęs su vietos problemomis. Vis daugiau deputatų būtų vilniečiai, tad nukentėtų jau ir taip santykinai ignoruojami kaimo rinkėjai.
Kęstutis Girnius


Žalimas paminėjo kai kuriuos kitus proporcinės rinkimų sistemos privalumus. Bet ši sistema turi vieną labai didelį minusą. Smarkiai susilpnėtų ryšys tarp rinkėjų ir Seimo narių. Rinkėjai nebeturėtų savo deputato, kuris jiems labiau atskaitingas, kuris daugiau dėmesio skiria jiems ir jų rūpesčiams, yra geriau susipažinęs su vietos problemomis. Vis daugiau deputatų būtų vilniečiai, tad nukentėtų jau ir taip santykinai ignoruojami kaimo rinkėjai.

Dabartinė Lietuvos rinkimų sistema nėra tobula, bet ji geresnė už Žalimo siūlomo variantą. Pastaba, kad dabartinė tvarka nedera su Konstitucijos logika, veikiausiai rodo, kad jis supranta savo argumentų silpnumą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
5.0000

Top naujienos

Delfi PliusEglė Gatelytė

Autoritetingas Europos politikas dar prieš 20 metų išpranašavo naujus Rusijos karus: dabar Europa rizikuoja padaryti didžiulę klaidą (2)

Dabar ne vienas vokiečių politikas viešai pripažįsta dėl Rusijos buvęs naivus, apgailestauja,...

Prastėjanti situacija rinkoje kaitina žaliavų tiekėjų sandėlius: stebimas pasikeitęs elgesys

Pasaulyje įsivyravus ekonomikos lėtėjimo prognozėms ir nuotaikoms, tam tikrų žaliavų tiekėjai...

Kruvina drama Vilniuje: du nužudyti, trečiam – perpjauta gerklė

Tai buvo tikrų tikriausia siaubo drama viename sostinės daugiabutyje – atvykę policijos...

Orai: karščio bangai pasitraukus šiluma nedings – termometrų stulpeliai kils iki 28 laipsnių (1)

Šiandien virš Lietuvos laikysis jau šiek tiek vėsesnio oro masė. Vakar dieną ir naktį slinkęs...

Aukštą blogąjį cholesterolį galima pastebėti, pažvelgus į akis: profesorius patarė, į ką atkreipti dėmesį

Geltonas lankas prie akies vyzdžio moteriai sukėlė nerimą. Ji girdėjo, kad tai gali būti...

600 metrų gylyje po Arkties ledo sluoksniu – mokslininkus pribloškęs radinys: tokių reiškinių čia aptikti nesitikėjo niekas

Mokslininkai ir vėl aptiko gyvybę tokioje vietoje, kurioje neišgyventų dauguma mūsų planetos...

Lukašenka ėmėsi karo provokacijų: apkaltino Ukrainą paleidus į Baltarusiją raketas (15)

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo...

Verslas PliusBloomberg News

Rusijos pramonei – dar vienas didelis galvos skausmas

Rusijos priklausomybė nuo užsieninės programinės įrangos, kurią ji naudoja savo fabrikuose,...

Karas Ukrainoje. Ukraina: turime informacijos apie galutinį Baltarusijos įtraukimą į karą

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...