Kęstutis Girnius. Vakarai ir kiti

Nors dauguma jų pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, daugelis neskiria ypatingos reikšmės karui ir atsisako taikyti sankcijas Rusijai. Kai kurios net skundžiasi, jog Vakarai visą savo dėmesį skiria šiam konfliktui. Skundas turi pagrindo, bet tuo pačiu reikia pripažinti, kad Rusijos invazija pažeidžia Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) chartiją bei teisingo karo kriterijus, o referendumai dėl aneksijos veikiausiai nedera su tarptautine teise ir buvo akivaizdūs farsai. Nebuvo laiko tinkamai pasiruošti, nebuvo balsavimo sąrašų, nebuvo duomenų, kas balsavo ir kuriose tų keturių Ukrainos regionų dalyse, kokie buvo rezultatai konkrečiuose miestuose ir kaimuose ir t. t. Tad nutarimus nesmerkti Rusijos lėmė kitos priežastys, kaip nenoras palaikyti JAV ar suerzinti Rusiją.

Rugsėjo pabaigoje Rusija vetavo Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje jos surengti referendumai keturiuose Ukrainos regionuose apibūdinti kaip neteisėti ir keliantys grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Rezoliucijos projektui pritarė dešimt iš penkiolikos Tarybos narių, keturi nariai – Brazilija, Kinija, Gabonas ir Indija – susilaikė. Nors Rusija buvo mažumoje, ji gali jaustis pasiekusi pergalę. Trys iš skaitlingiausių pasaulio šalių atsisakė pasmerkti akivaizdžiai neteisėtą aneksiją. Reikšmingiausias balsas buvo Indijos. Neseniai įvykusiame viršūnių susitikime Samarkande Indijos premjeras Narendra Modi tiesiogiai Putinui pasakė, kad dabar ne laikas karams, kad reikia „aptarti, kaip galėtume judėti pirmyn taikos keliu“. Aneksuodamas tuos keturis regionus Putinas nepaisė N. Modi išreikštų norų, tad maniau, jog Indija balsuos už Rusiją smerkiančią rezoliuciją. Bet Indija susilaikė, nutarė, kad būtų nenaudinga perdėm atsiriboti nuo Rusijos.

Praeitą ketvirtadienį Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai, smerkiančiai okupuotų Ukrainos sričių aneksiją, 143 balsais prieš penkis, tačiau 35 šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Pietų Afriką ir Pakistaną, susilaikė. Brazilija šį kartą pasmerkė aneksiją.

Atsiribojimų nuo Vakarų atvejai dažnėja. Spalio pradžioje Vakarų valstybės patyrė pralaimėjimą, kai JT aukščiausia teisių apsaugos taryba nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad priimtų pirmąją rezoliuciją, nukreiptą prieš Kiniją dėl jos nusikaltimų žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas šalies vakaruose esančiame Sindziango regione. Iš 47 Tarybos narių 19 balsavo prieš debatus, 17 – už, o 11 šalių – susilaikė. Tarp balsuojančiųjų prieš buvo Indonezija, Pakistanas ir Dramblio Kaulo Krantas, susilaikančiųjų gretose buvo Argentina, Brazilija, Indija ir Meksika.

Birželį Meksikos prezidentas Andrés Manuelis Lópezas Obradoras atsisakė dalyvauti prezidento Joe Bideno rengiamame Amerikų aukščiausiojo lygio susitikime, nes Vašingtonas nepakvietė Kubos, Nikaragvos ir Venesuelos. Jis nurodė, kad turėtų būti kviečiamos visos Amerikos šalys ir kad „svarbu pakeisti ištisus dešimtmečius mums primetinėtą politiką: atskirtį.“

Šiuo metu organizacijai G-20 pirmininkaujanti Indonezija atlaikė didelį Vakarų spaudimą ir atsisakė nepakviesti Rusijos į lapkričio mėnesį vyksiantį organizacijos aukščiausio lygio pasitarimą.

Mėnesio pradžioje Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkai nutarė nuo lapkričio sumažinti bendrą gavybą 2 mln. barelių per dieną. Tai buvo didelis smūgis prezidentui J. Bidenui, kuris liepą specialiai apsilankė karalystėje, siekdamas įtikinti ją didinti naftos gavybą. Lyg pasityčiodama iš J. Bideno, Saudo Arabija pažadėjo gavybą didinti vos 200 tūkst. barelių. Naujausias sprendimas mažinti gavybą įsiutino kai kuriuos JAV senatorius, kurie ragina iš naujo įvertinti JAV aljansą su Saudo Arabija, išvesti JAV kariuomenę iš karalystės ir Jungtinių Arabų Emyratų, nebeparduoti moderniausių ginklų. J. Bidenas pasakė, kad reikės pergalvoti santykius su Saudo Arabija.

Saudo Arabija puikiai žinojo, kad gavybos mažinimas didins benzino kainas JAV, kas veikiausiai kenks J. Bideno vadovaujamos demokratų partijos šansams laimėti lapkričio mėnesio pradžioje vyksiančius rinkimus į Kongresą. Sprendimas paskelbti sumažinimus dabar, o ne laukti mėnesį, kol pasibaigs Kongreso rinkimai, atrodo kaip tyčinė provokacija, atviras tvirtinimas, kad JAV interesai ir numatomas pyktis nesvarbūs ir gali būti nepaisomi.

Vakarai turi savęs klausti, kodėl šalys, kuriose gyvena didžioji žmonijos dalis, atrodo vienodai abejingos jiems ir Rusijai, kartais net labiau palaiko Rusiją, nors Maskvos elgesys dažnai atgrasus. Būtų klaida manyti, jog tai laikinas nesusipratimas, ar melagienų, kurias skleidžia nedemokratiškos ar korumpuotos vyriausybės, pasekmė. Apatiškumo šaknys gilesnės.

Įvairiausios priežastys skatina didesnį daugelio pasaulio šalių savarankiškumą ir atsiribojimą nuo Vakarų: praeities kolonializmo sukeltos nuoskaudos, dabartinis santykinis abejingumas jų bėdoms ir problemoms, tebeegzistuojančio rasizmo apraiškos (reikia tik palyginti, kaip elgiamasi su bėgliais iš Ukrainos ir su bėgliais iš kitų žemynų), smunkantis JAV politinis ir moralinis kapitalas, Vakarų arogancija ir Besserwisserei, gal ir įsitikinimas, kad baigiasi Vakarų ekonominio viešpatavimo laikotarpis.

Santykinis Vakarų šalių dominavimas greit neišnyks. Jos ir jų sąjungininkai Azijoje yra vieningesni ir geriau organizuoti negu kitos valstybių grupuotės. Trečiojo pasaulio valstybių nejungia bendri interesai ir siekiai, sunku įsivaizduoti, kad jos susitelktų vienoje organizacijoje. Indija ir Kinija sugyvena su Rusija, bet jų tarpusavio santykiai įtempti, ne kartą tarp jų kilo smulkios karinės konfrontacijos. Pakistanas ir Indija yra mirtini priešai. Galingiausios vidurio ir pietų Amerikos šalys apskritai nemėgsta „jankių“, bet jos nėra persunktos meilės ir pagarbos viena kitai.

Svarbu, ką galvoja ir kaip veikia skaitlingiausios pasaulio šalys. Nebus lengva identifikuoti konkrečias tarpusavio susvetimėjimo priežastis, jas sušvelninti ir pašalinti. Bet nesusipratimai nebus įveikiami, jei atsakingi Vakarų pareigūnai didžiuosis, kaip G. Landsbergis, kad jų šalys „laisvos nuo Kinijos“, ir manys, jog tai privalumas.