aA
Kiekviena suvereni šalis turi teisę vykdyti savarankišką savo šalies interesus puoselėjančią užsienio politiką. Antra vertus, daugelis šalių priklauso įvairioms sąjungoms ir įsipareigoja savo suverenumą šiek tiek apriboti, siekiant priimti bendrus sprendimus ir juos įgyvendinti. Idealiame pasaulyje suverenumas ir solidarumas vienas su kitu derėtų, nebūtų didesnių prieštaravimų, o retais konflikto atvejais būtų mechanizmų, kurie leistų nesutarimus sklandžiai išspręsti. Bet gyvename ne tokiame pasaulyje, o tame, kuriame valstybės, giedodamos ditirambus solidarumui, įtariai žiūri į savo partnerius.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Nelegalių migrantų krizės akivaizdoje Lietuva laukia tvirtos Briuselio ir ES šalių paramos. Ir skuba kritikuoti partnerius, jei net įtaria, kad jie gali imtis veiksmų, kurie kenktų tariamiems Lietuvos interesams. Aiškiausias pavyzdys – tai Vokietijai taikoma kritika, kai buvo manoma, kad kanclerė A. Merkel tariasi su Baltarusijos vadovu A. Lukašenka ir gal net ketina iš ES ruošiamų sankcijų Baltarusijai sąrašo išbraukti jos valstybinę oro bendrovę „Belavia.“ Landsbergis nesiteikė Vokietijos pareigūnų paklausti, ar tie gandai bet kiek atitinka Vokietijos planus. Solidarumo labui be pagrindo buvo metamas šešėlis ant sąjungininko, tad demonstruojama akivaizdi solidarumo stoka.

Landsbergis nesiteikė Vokietijos pareigūnų paklausti, ar tie gandai bet kiek atitinka Vokietijos planus. Solidarumo labui be pagrindo buvo metamas šešėlis ant sąjungininko, tad demonstruojama akivaizdi solidarumo stoka.

Landsbergis nėra vienintelis Lietuvos politikas, pabrėžiantis vienybės svarbą, kai ta vienybė būtų Lietuvai naudinga. Prieš pusantros savaitės Lietuvos ambasadorius migracijai Linas Linkevičius teigė, kad atskirų valstybių, supraskite, Vokietijos, vadovų bendravimas su Lukašenka kenkia Bendrijos vienybei ir gali būti išnaudotas Minsko režimui siekiant politinės naudos. Lygiagrečiai vykstantys „kažkokie nacionaliniai kanalai“ esą gali sukelti grėsmę ryžtingam ir efektyviam sankcijų pobūdžio veikimui. Prileidžiu, kad Linkevičius, kaip ir Landsbergis, nežinojo ir ne itin stengėsi sužinoti tai, ką Vokietija daro ir ko ji siekia.

Premjerė Ingrida Šimonytė aiškino, kad Europos Komisijos techninės derybos su Minsko atstovais, sprendžiant migrantų krizę, turi būti koordinuojamos su tomis šalimis, kurios yra priešakinėse linijose, „tai yra ir su Lietuva, ir su Lenkija, ir su Latvija, ir kad nebūtų priimami tokie sprendimai, kurie neleis išspręsti situacijos iš esmės.“ Šiam principui negalima nepritarti, jį itin pabrėžia Lenkija. Jos prezidentas A. Duda tiesiai šviesiai pasakė, kad Varšuva nesutiks su jokiu migracijos krizės pasienyje su Baltarusija sprendiniu, aptartu ar priimtu jai nedalyvaujant.

Krizės veikiamos šalys turi dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus. Bet Latvija, Lenkija ir Lietuva nėra vienintelės tiesiogiai paveiktos ES šalys. Nevalia užmiršti Vokietijos, tos šalies, į kurią veržiasi nelegalūs migrantai. Jei sulaikytiems migrantams būtų suteikta teisė laisvai keliauti, po vienos savaitės Lietuvoje, ko gero, būtų 40, o ne 4000 migrantų, visi kiti būtų išvykę į Vokietiją.

Krizės veikiamos šalys turi dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus. Bet Latvija, Lenkija ir Lietuva nėra vienintelės tiesiogiai paveiktos ES šalys. Nevalia užmiršti Vokietijos, tos šalies, į kurią veržiasi nelegalūs migrantai. Jei sulaikytiems migrantams būtų suteikta teisė laisvai keliauti, po vienos savaitės Lietuvoje, ko gero, būtų 40, o ne 4000 migrantų, visi kiti būtų išvykę į Vokietiją. Jau prieš kurį laiką Berlynas sustiprino savo sienos su Lenkija apsaugą, siekdamas sutramdyti atvykėlių srautus. Lapkričio pradžioje jau beveik 7000 migrantų buvo kirtę Vokietijos sieną, didžioji dauguma spalį, kai kasdien atvykdavo iki 250 žmonių.

Vokietijai priekaištaujama, kad ji išvis tariasi su Baltarusija, esą pokalbius turėtų vesti tik Briuselis ir ES pareigūnai. Tokia taisyklė ar norma nebūtų racionali. Pirma, ji perdėm riboja atskirų šalių suverenumą ir veikimo laisvę. O mažos šalys, kaip Lietuva, turėti itin branginti veikimo laisvę, kad liktų veikimo laukas, kuriame nereikia derinti veiksmų su galingesniais partneriais. Kol laikomasi bendrų nutarimų, turėtų būti leidžiama įtakingoms valstybėms, kaip Vokietija ar Prancūzija, savo galią naudoti kaip svertą įvykiams paveikti. Toks elgesys veikiau turėtų būti skatinamas, o ne smerkiamas, nes Berlynas ar Paryžius, skirtingai negu ES, gali greitai priimti sprendimus ir mobilizuoti savo resursus, tad daryti deramą spaudimą.

Nors dabar Lietuva reikalauja solidarumo ir vienybės, ji linkusi vykdyti savarankišką politiką. Lietuva pati nutarė mesti iššūkį Kinijai ir peržengti jos raudonąją liniją dėl ryšių su Taivanu, nederinusi savo pozicijos su ES partneriais, kurie, veikiausiai, būtų pasiūlę laikytis santūriau. Lietuva, kaip suvereni šalis, gali nuspręsti, su kuriomis šalimis bendraus ir kokiu būdu, bet Kinija, kaip suvereni šalis, gali nutarti taikyti sankcijas ar kitaip bausti šalis, kurios pažeidžia jos interesus. Lietuva negali skųstis, nes ji yra itin entuziastinga sankcijų Rusijai ir Baltarusijai šalininkė, apgailestaujanti, kad jų nėra daugiau ir griežtesnių.

Manau, kad Lietuva gerai darė pasitraukdama iš Kinijos ir Rytų Europos bendradarbiavimo platformos 17+1. JAV ir Vokietija palaikė šį nutarimą, bet vargu, ar Lietuva derino savo nutarimą su visomis 17 šalių. Veikiausiai ne, nes būta tylių skundų, kad Lietuva turėjo trauktis ne viena, bet subūrusi platesnės apimties koaliciją ir išvysčius alternatyvą.

Būta daug kitų atvejų, kai Lietuva priėmė sprendimus, kurie prieštaravo bendrai ES linijai, pvz., kai ji pradėjo tiekti ginklus Ukrainai. Lietuva beveik be išimčių palaiko JAV, o ne savo ES partnerius, kai Briuselis ir Vašingtonas nesutaria kuriuo nors klausimu. Bręstančiame konflikte tarp ES ir Lenkijos, Lietuva veikiausiai nepalaikys daugumos. Ir tai jos teisė.

Narystė ES nereiškia, kad Lietuva turi atsisakyti nepriklausomos užsienio politikos, visus nutarimus derinti su visais savo partneriais. Bendra politika neturi tapti geležiniu narvu, užkertančiu kelią savarankiškiems sprendimams, ypač jei siekiama, kad ES liktų suverenių valstybių sąjunga, o ne federacija JAV pavyzdžiu.

Narystė ES nereiškia, kad Lietuva turi atsisakyti nepriklausomos užsienio politikos, visus nutarimus derinti su visais savo partneriais. Bendra politika neturi tapti geležiniu narvu, užkertančiu kelią savarankiškiems sprendimams, ypač jei siekiama, kad ES liktų suverenių valstybių sąjunga, o ne federacija JAV pavyzdžiu. Jei ES narve neuždaro Lietuvos, ji neuždaro ir kitų narių, juolab galingesnių šalių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(81 žmogus įvertino)
3.4691

Top naujienos

Politologas apie Rusijos reikalavimus: tai būtų diplomatinis, strateginis, psichologinis pralaimėjimas (106)

Vertindamas padėtį prie Ukrainos ir Rusijos sienų bei Vakarų pokalbius su Kremliumi, Vilniaus...

D+Vaidas Mikaitis

Išgirdus, ką vietiniai kalba apie Baltarusijoje esančias pilis, lietuviui užvirė kraujas: jie savinasi ne tik Vytautą Didįjį, bet ir Vilnių (8)

Taip ir jaučiu kaip žmonės ima pamiršti ką tik buvusią migrantų krizę. O juk tiek tada radosi...

Du žinomiausi pandemijos asmenys Vokietijoje susikirto dėl omikron: Drosteno nuotaikos keičiasi kardinaliai (47)

Drauge su koronavirusu išgarsėjęs virusologas Christianas Drostenas optimizmu iki šiol...

Užkalnis. Prezidente, pasikabinkite vonioje Pakso portretą (263)

Kad Kremlius jau kurį laiką rezga didelius ir baisius planus, jau seniai niekas neabejoja. Net...

D+ Lauryna Vireliūnaitė

Konservatorių ir Nausėdos karas dėl svarbaus posto: situacija dar labiau komplikuojasi (15)

Įtampas tarp valdančiųjų ir prezidento Gitano Nausėdos kurstantis nuolatinio Lietuvos atstovybės...

Taisyklės, kurių visada laikosi prancūzės: taip niekada nesuklysite mūvėdamos plačias kelnes

Šį savaitgalį nusprendusi apsirengti šiek tiek „prancūziškiau“, pagaliau pasidaviau...

D+Joana Balčiuvienė

Kiek pornografijos yra per daug? Specialistė paaiškino, kokios normos ribos

Žiūrėti pornografiją – normalu ar ne? Jei normalu – tai kaip dažnai? Ar tai įprasčiau...

Kritikų nurašytas Motiejūnas įjungė MVP režimą: aš krepšinį moku žaisti prakalbo ir apie žaidimą rinktinėje (6)

Ilgą laiką Donatas Motiejūnas buvo antras daugiausiai uždirbantis Lietuvos krepšininkas –...

D+ DELFI

Vyras tvirtina, kad po COVID-19 ligos jo penis susitraukė 4 centimetrais: urologai atsakė, ar tai įmanoma (1)

Bėda viena nevaikšto. Susirgti COVID-19 – menkas malonumas, tačiau vienas vyras teigia, kad po...