aA
Didžiausia Lietuvos krizė, taigi ir iššūkis, yra katastrofiška šalies demografinė padėtis – gyventojų senėjimas ir jų skaičiaus mažėjimas. Jei 2005 m. dar dainavome apie tris milijonus, tai 2050 m. veikiausiai bus du milijonai, ir bus mažiau aišku, kas tas „mes.“ Apie sudėtingą Lietuvos ateitį priminė du įvykiai: masiniai protestai prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planus padidinti pensinį amžių bei žinia, kad Kinijos gyventojų skaičius pernai pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius sumažėjo ir kad iki amžiaus pabaigos gyventojų gali būti 60 proc. mažiau negu dabar.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Andrius Ufartas

Ketvirtadienį šimtai tūkstančių Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves ar nutraukė savo darbą, protestuodami prieš valdžios planus pavėlinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.

Pensinis amžius kasmet didės šešiais mėnesiais, pradedant rugsėjį, o iki dešimtmečio pabaigos pasieks 64 metų ribą. 68 proc. prancūzų ir visos šalies profesinės sąjungos priešinasi bet kokiam pensinio amžiaus didinimui.

Prancūzija valstybinėms pensijoms išleidžia 14 proc. bendrojo vidaus produkto – beveik dvigubai daugiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis. Sulaukęs 60 metų, vidutinis prancūzų vyras išeina į pensiją ir vidutiniškai ją gauna 23,5 metų, o moteris išeina į pensiją būdama 61 metų ir ją gauna net 27 metus.

Ką galvotum apie Macroną (tik 36 proc. prancūzų jį teigiamai vertina), jis rodo retą politinę drąsą ir lyderystę. Dar 2019 m. jis mėgino pavėlinti pensinį amžių, bet dėl protestų ir „Covid-19“ pandemijos protrūkio planus atidėjo, tačiau jų neatsisakė. Įsitikinęs, kad reformos būtinos ilgalaikiam valstybės finansiniam tvarumui, jis vėl stengiasi jas įgyvendinti, puikiai žinodamas, kad tai sukels visuomenės įtūžį ir masinius protestus.

Lietuvos politikai nerodo tokio ryžtingumo ir drąsos, veikiau jie griebiasi stručio politikos, pakiša galvą po smėliu, kad problemos nematytų. Šį mėnesį Europos Komisija (EK) apskaičiavo, kad ateityje Lietuvoje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl gal reikės vėlinti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus.

EK pasiūlymas didinti pensinį amžių grindžiamas ne pikta valia, bet įvairiais aktuariniais ir finansiniais apskaičiavimais, ko gero, panašiais į tuos, kurie paskatino Macroną imtis rimtų reformų, bet Lietuvos politikai jį traktavo beveik kaip Lietuvai priešišką veiksmą.

EK pasiūlymas didinti pensinį amžių grindžiamas ne pikta valia, bet įvairiais aktuariniais ir finansiniais apskaičiavimais, ko gero, panašiais į tuos, kurie paskatino Macroną imtis rimtų reformų, bet Lietuvos politikai jį traktavo beveik kaip Lietuvai priešišką veiksmą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog dabartiniu metu svarstyti pensijos amžiaus didinimą būtų nemoralu ir niekas neplanuos „bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą.“ Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškino, jog poreikio kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą nėra, savo trigrašiu prisidėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigdama, kad šiuo metu pensinio amžiaus vėlinimo nesvarsto.

Nausėda teisingai nurodė, kad „Lietuvoje turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę, pernelyg trumpą sveiko gyvenimo amžių.“ 2020 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70 metų, moterų – 80 metų, 2019 m. prieš pandemiją ji buvo atitinkamai 71,5 ir 81 metai – tai mažiau negu Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 77,5 metų vyrams, ir 83,2 metų – moterims. Mažesnė gyvenimo trukmė nėra atsitiktinė nelaimė, dievų prakeiksmas ar piktybinio sąmokslo rezultatas. Tai nemaža dalimi lemia sąmoningi, visų pirma vyrų, sprendimai gyventi nesveikai, gerti ir rūkyti per daug ir per mažai mankštintis. Tokiais atvejais nėra kuo skųstis.

Pasipiktinimas EK įspėjimu, jo nepaisymas nepadės spręsti pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų finansavimo problemų. Senstančioje visuomenėje išlaidos tik didės, juolab, jog beprecedentis nutukimo proveržis ir jo sukeliamų diabeto bei širdies problemų padidėjimas dar labiau apsunkins sveikatos sistemą. Gėda, kad savo drąsa besididžiuojantys Lietuvos politikai taip neatsakingai ignoruoja šias problemas.

Savo ataskaitoje sausio pradžioje Seimo darbo grupė darbo rinkos problemoms prognozavo, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens tik 2,4 milijono gyventojų, o 2045 m. – 2 milijonai. Gyventojų prieaugis toliau mažės, tad ragino įvertinti galimybę parengti nacionalinį susitarimą, kuriuo demografinės problemos būtų pripažintos esmine grėsme valstybei. Kaip dera grupei rinkos problemoms spręsti, ji siūlė įvairias priemones pritraukti ir lengviau įdarbinti daugiau darbuotojų iš užsienio.

Išskyrus dabar neįsivaizduojamus kataklizminius pokyčius, Lietuva kaip politinis vienetas, kaip valstybė su dabartinėmis sienomis išliks nepakitusi. Visai kitas klausimas – kas gyvens toje teritorijoje, kokia bus jos kultūra, labiausiai vartojama kalba? Ar po pusės amžiaus Lietuva tebebus lietuvių tautinė valstybė prasminga reikšme?

Svarbu pritraukti darbuotojų iš užsienio, bet jais neišspręsi pagrindinės problemos. Išskyrus dabar neįsivaizduojamus kataklizminius pokyčius, Lietuva kaip politinis vienetas, kaip valstybė su dabartinėmis sienomis išliks nepakitusi. Visai kitas klausimas – kas gyvens toje teritorijoje, kokia bus jos kultūra, labiausiai vartojama kalba? Ar po pusės amžiaus Lietuva tebebus lietuvių tautinė valstybė prasminga reikšme?

Šiuo metu tautinė padėtis gana palanki, palankesnė negu 1992-aisiais, kai buvo atkovota nepriklausomybė. 2020 m. lietuviai sudarė 85,9 proc. nuolatinių gyventojų pagal tautybę. Prisiminus, kad apie 150–200 tukst. žmonių turi įvairius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, Lietuvon atvyko 70 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, tad apie 80 proc. gyventojų yra lietuviai.

Ateityje lietuvių skaičius ir procentinė dalis mažės. Pastaraisiais metais viena moteris susilaukia apie 1,6 vaiko, nors norint išlaikyti pastovų gyventojų skaičių moteris turėtų sulaukti apie 2,1 vaiko. Šiek tiek guodžia, kad beveik visų kartų gimdžiusios moterys vidutiniškai susilaukė maždaug po du vaikus, bėda tai, kad vis daugiau moterų išvis neturi vaikų. Neišvengiamai didės nelietuvių skaičius ir procentinė dalis, vienintelis klausimas: kokiais tempais?

Demografijos krizei neskiriama deramo dėmesio. Sociologė A. Maslauskaitė ragina nedramatizuoti padėties. Esą, „kai sakome, kad kaip tauta ‚nykstame‘, kad ‚išnykstame‘, stumiame save į panikos kampą. O ten, kur yra daug panikos, atsiranda mažai vietos racionaliems dalykams.“ Jos pastaba verta dėmesio, bet reakcija į EK siūlymus dėl pensinio amžiaus rodo akivaizdų polinkį užmerkti akis.

Netgi šalyse, kurios ilgą laiką buvo siejamos su sparčiu augimu, pavyzdžiui, Indijoje ir Meksikoje, gimstamumas smarkiai mažėja arba suminis gimstamumo rodiklis yra mažesnis negu 2,1 vaiko moteriai. Taigi, pasaulio kreivė yra vienareikšmė, bene vienintelė išimtis – tai Afrika į pietus nuo Sacharos. Prieš vėją nepapūsi, bet kartais reikia stengtis.

Manau, kad svarbu, jog įspėjimai apie artėjančią demografinę krizę taptų neatsiejama pilietinio ir patriotinio ugdymo dalimi, kad jaunimas suprastų, kad nutarimas turėti didesnę šeimą ir nepalikti Lietuvos arba bent į ją sugrįžti stiprins lietuvybę.

Finansinės paskatos yra absoliučiai būtinos, bet vien jomis problemos neišspręsi. Manau, kad svarbu, jog įspėjimai apie artėjančią demografinę krizę taptų neatsiejama pilietinio ir patriotinio ugdymo dalimi, kad jaunimas suprastų, kad nutarimas turėti didesnę šeimą ir nepalikti Lietuvos arba bent į ją sugrįžti stiprins lietuvybę. Bet vargu, ar šitokie mokymai ir raginimai turės didesnio poveikio, kai sprendimus dėl vaikų dažnai lemia finansiniai apskaičiavimai, ar tai atsiperka.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Analitikas Švecas: Ukrainoje – neeilinė JAV misija (28)

Ukrainos vadovybę drebinant korupcijos skandalams, į viešumą kylant galimiems piktnaudžiavimo...

Kad gautų talonėlį pas kardiologą, klaipėdiečiai valandas šąla gyvoje eilėje: situacija pribloškė patį Dulkį (4)

Eilės pas gydytojus kardiologus – jokia naujiena Lietuvoje. Tačiau Klaipėdoje susiklostė...

Energetikos ekspertas ragina nutraukti brangias elektros tiekimo sutartis: turime padėti valstybei, o ne šelpti tiekėjus (10)

Atpigus elektrai rinkoje, reguliuojančios institucijos ragina vartotojus atidžiai įvertinti turimus...

Karas Ukrainoje. Ukrainos žvalgybos vadas perspėja Kremlių: bus problemų Kyjivas ruošiasi naujam Rusijos puolimui (1)

Rusijos Federacija turi 150 000 žmonių , pasirengusių naujam puolimui prieš Ukrainą. Kijevas...

Paskutinio žiemos mėnesio pradžia – su gausiais krituliais: formuosis ir apdraba

Lietuvą vienas po kito lankantys ciklonai artimiausiu metu trauktis neketina.

Toma Miknevičienė

Įvardijo amžių, kada geriausia kurti šeimą, ir paskaičiavo, koks metų skirtumas tarp žmonos bei vyro yra raktas į laimingą gyvenimą (3)

Lietuvos statistika fiksuoja, kad pirmą kartą vyrai tuokiasi būdami maždaug 30 m., moterys –...

Sniego pilys

SSRS nebuvo ne tik sekso, bet ir apatinių: dėl baisių „parašiutų“ žiemą privengė sekso, padorių kelnaičių neturėjo net Stalinas (2)

Sovietų Sąjunga gyrėsi sparčiai žingsniuojanti komunizmo pergalės link, esą baigia pasivyti...

Moteris pasidalino didžiausia klaida, kurią padarė įsigijusi naują būstą: gailiuosi, kad paklausiau dizainerių patarimo (2)

Tiems, kurie įsigyja būstą, dažnai tenka išgirsti patarimą bent kurį laką pagyventi naujuose...

Paaiškėjo, kuriame didžiosios „Eurovizijos“ pusfinalyje pasirodys Lietuva (1)

Sausio 31-ios vakarą tiesioginės transliacijos iš Liverpulio metu paaiškėjo, kuriame...

Rezultatyviausias Jokubaičio vakaras leido „Barcai“ palaužti „Maccabi“ ekipą prieš skrydį į Kauną – saldus „Partizan“ revanšas prieš ASVEL

Rokas Jokubaitis sužaidė savo rezultatyviausias šio sezono rungtynes Eurolygoje, o...