aA
Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas įstatymas dėl žvalgybos galių plėtimo suteiktų Valstybės saugumo departamentui teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Reikia nepritarti šiam nereikalingam įstatymui, kuriuo būtų galima lengvai piktnaudžiauti, ribojant žodžio laivę bei malšinant valdžios kritiką.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Teisindamas įstatymo projektą, prezidentas aiškino, kad „99,99 proc. Lietuvos gyventojų tai yra visiškai neaktualu, nes jie niekada neatsidurs užsienio žvalgybos tarnybų akiratyje“. Seimo komitetui VSD vadovas D. Jauniškis pareiškė, kad per metus tokių pokalbių būna iki penkiolikos, tad jis „neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės“. Ar reikia keisti įstatymą dėl penkiolikos atvejų per metus, ypač kai tokias galias turi kitos žvalgybos tarnybos?

Jauniškis neslepia, kad jam rūpi praplėsti savo žinybos galias. Pasak jo, „mes prašome leisti įgauti tam tikras galias, kad mes būtume lygūs su policija, su kariuomene, kurie jas jau turi, o saugumo karininkai kažkodėl neturi“.

Pagal šią logiką, policija ir kariuomenė turėtų reikalauti, kad joms būtų suteiktos tos VSD galios, kurių jos dar neturi. Jei kitos tarnybos, taip pat ir prokuratūra, jau turi VSD pageidaujamas galias, tegul jos vykdo tuos prevencinius pokalbius, kurie šiuo metu vyksta vos kartą per mėnesį. Nematau rimtos priežasties tenkinti Jauniškio ir VSD tuštybę bei biurokratinį imperializmą. Nėra reikalo dubliuoti žinybų funkcijų, jas vienodinti.

Įstatymo projekte rašoma, kad būtų galima rengti prevencinius pokalbius, „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“. Tai itin platus ir abstraktus apibūdinimas, kuris atveria duris piktnaudžiavimui.

Jei kitos tarnybos, taip pat ir prokuratūra, jau turi VSD pageidaujamas galias, tegul jos vykdo tuos prevencinius pokalbius, kurie šiuo metu vyksta vos kartą per mėnesį.
Kęstutis Girnius


Beveik kiekvienas asmuo teoriškai „gali būti susijęs (mano pabraukimas)“ su neaiškia veikla. Kaip ir kas nustato, kad žmogus kelia pavojų „nacionaliniam saugumui“, kokiais kriterijais nustatomi „valstybės interesai“?

Praeityje VSD piktnaudžiavo savo galiomis, nepagrįstai kaltino įvairius žmones. Jei esi plaktukas, visur matai vinis. Jei esi saugumietis, visur matai potencialius išdavikus. Priėmus įstatymą, šis polinkis nemažės. Visus įstatymo privalumus atsveria pavojus, kad piliečių teisės bus pažeidžiamos.

Prezidento patarėjai aiškina, kad prevencinis pokalbis yra žmogaus apsauga, o ne prevencinė priemonė. Savo kailiu patyriau, kaip VSD suteikia tą „žmogaus apsaugą“. 2008 m. su manim susisiekė jaunuolis, kuris prisistatę VSD darbuotoju. Per pokalbį jis aiškino, jog manimi domisi svetimos šalies saugumas, kuris galbūt mėgins su manimi kontaktuoti seminare ar kokiame nors kitame renginyje, turėčiau būti atsargus.

Man visa tai keistai skambėjo. Neturiu priėjimo nei prie valstybinių, nei komercinių paslapčių. KGB mane laikė užkietėjusių antitarybininkų, tad neturėjau jų dominti.

Be to, rusų saugumiečiai nebūtų mėginę manęs sukompromituoti, jei laikė „naudingu Kremliaus idiotu“?

Praeityje VSD piktnaudžiavo savo galiomis, nepagrįstai kaltino įvairius žmones. Jei esi plaktukas, visur matai vinis. Jei esi saugumietis, visur matai potencialius išdavikus. Priėmus įstatymą, šis polinkis nemažės.
Kęstutis Girnius


Dėl visa ko susitikau su tuometiniu VSD vadovu P. Malakausku, kuris ne itin subtiliai plovė man smegenis. Jis aiškino apgailestaująs, kad kai kurie žurnalistai sąmoningai ar nesąmoningai kenkia Lietuvai, kritikuodami prezidentą ir Konstitucinį Teismą, tuos du valstybės pamatus. Susidarė įspūdis, kad VSD siekė, jog patriotizmo sumetimais palankiau rašyčiau apie Lietuvos vadovus ir institucijas, užmerkčiau akis į jų klaidas ir suklupimus.

Tai ne vienintelis toks atvejis. Plaktuko mentalitetas, vinių (priešų) paieškos reiškiasi dažnai. 2016-aisiais VSD ragino kriminalizuoti dezinformaciją, ją laikant „veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“.

VSD direktorius D. Jauniškis aiškino, kad Rusija, siekia „palaužti valią priešintis, o tai galima padaryti veikiant ekonomiką, per informacines operacijas: gąsdinant Lietuvos žmones, kuriant netikrumo jausmą, kritikuojant šalies vadovybę“. VSD nurodė du Nepriklausomybės akto signatarus, Rolandą Paulauską ir Zigmą Vaišvilą, kurių pasisakymai esą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Vaišvilos nuopelnai Lietuvai neginčytini, jis buvo vienas svarbiausių ir įtakingiausių Sąjūdžio vadovų. Nors pastaruoju metu jis reiškia, mano nuomone, kraštutines nuomones, kiekvienas pilietis turi teisę kalbėti nesąmonės. VSD nėra kompetentinga vertinti viešus Lietuvos piliečių pasisakymus pagal savo išgalvotą patriotizmo supratimą. VSD turi sutelkti dėmesį į kontržvalgybą, o ne diskursų analizę ir piliečių nuostatų vertinimą.

Kiekvienas pilietis turi teisę kalbėti nesąmonės. VSD nėra kompetentinga vertinti viešus Lietuvos piliečių pasisakymus pagal savo išgalvotą patriotizmo supratimą. VSD turi sutelkti dėmesį į kontržvalgybą, o ne diskursų analizę ir piliečių nuostatų vertinimą.
Kęstutis Girnius


2014 m. VSD užkliuvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo V. Tomaševskio pareiškimai, kad naujoji Ukrainos valdžia netinkamai elgiasi tautinių mažumų atžvilgiu, o kai kurie Maidano lyderiai užima nacionalistinę poziciją. Pasak dar kito VSD vadovo G. Grinos, nerimą kelia, kad „tautiniu pagrindu sudarytų politinių darinių atstovai ne tik kad nepasmerkia, bet ir – tiesiogiai ar ne – pritaria Rusijos veiksmams Ukrainoje“. Tomaševskis atgrasus politikas, bet net atgrasūs politikai turi teisę į savo nuomonę, neturi kalbėti kaip VSD pageidauja.

Dar vienas atvejis. 2017 m. dvi Lietuvos žvalgybos institucijos teigė, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“. VSD vėl peržengė savo kompetencijos ribas. Tautinių mažumų reikalai yra politikos, o ne saugumo klausimas.

Filosofas Willas Kymlicka yra pastebėjęs, jog Vakarų šalių požiūris į tautines mažumas gerokai skiriasi nuo Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių. Jos seniai įsisąmonino, jog tautinės mažumos neišmirs, atkakliai gins savo tapatybę, reikalaus daugiau teisių. VRE šalis dar viliasi, kad mažumos kažkaip išnyks arba bent nebus politiškai aktyvios. Be to, Vakaruose pasitikima tautinėmis mažumomis, nemanoma, kad jos sudaro potencialią penktąją koloną, pasiryžusią bendradarbiauti su užsienio priešais, jiems talkinti. VRE valstybių polinkis saugumizuoti etninius santykius kursto nepasitikėjimą, sunkina pastangas sukurti šiltesnius daugumos ir mažumų santykius. Savavališkos žvalgybos institucijų pastabos ugdo tą nepasitikėjimą, silpnina, ne stiprina Lietuvą.

Per pastarąjį dešimtmetį net trys VSD generaliniai direktoriai pasidavė „kenkėjų“ paieškoms, rodė nepagarbą žodžio laisvei bei negebėjimą atsikratyti sovietinio mąstymo. Užuot didinus VSD galias, reikėtų jos nariams, ypač vadovams, organizuoti kursus apie piliečių teises, toleranciją mažumoms ir žodžio laisvei.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(84 žmonės įvertino)
4.5952

Top naujienos

Karantinas baigėsi tik Lietuvoje, bet ne Seime: parlamentarai grįžti prie įprasto darbo – neplanuoja

Karantinas baigėsi tik Lietuvoje, bet ne Seime. Į komitetų posėdžius parlamentarai toliau...

Tai tik paskatino Kremlių veržtis į Ukrainą: jau tada Lukašenka viena ranka žaidė su Rusija (1)

Prieš metus – gegužės 23–ąją – pasaulis su siaubu stebėjo Minsko režimo elgesį, kai dėl...

Pristatė, kaip keistųsi NT mokestis: vidutiniškai reiktų mokėti 13,5 eurų per metus (3)

Ketvirtadienį Finansų ministerija pateikė siūlymus, kaip didinti savivaldybių finansinį...

Nausėda pirmą kartą sureagavo į aršias kovas sukėlusį projektą: detales komentuoti šiandien anksti (1)

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmą kartą sureagavo į valdančiųjų pasiūlytą Civilinės...

Masiškai trūkstant IT specialistų darbdaviai pasirengę kompromisams – reikalavimų kandidatams kartelę nuleidžia dar žemiau

Apie specialistų trūkumą ir įnirtingas jų paieškas nuolat kalba daugybės sektorių atstovai,...

Paskutinę pavasario savaitę – blogos sinoptikų žinios: pokyčių teks palaukti ilgiau, nei norėtųsi

Penktadienio dieną Lietuvos orus lems žemo slėgio sūkurio pietinė dalis. Vyraus debesuoti su...

Tiesioginė transliacija / Iš esmės: ar valstybė turi planą dėl stovyklose uždarytų migrantų?

Praėjusiais metais per Baltarusiją į Lietuvą patekę migrantai, kurių dauguma negavo...

Čaplinskas – apie tai, kas būtų, jeigu beždžionių raupų viruso suvaldyti nepavyktų: kam didžiausia rizika užsikrėsti? (1)

Beždžionių raupų plitimo tikimybė didesnėje populiacijoje yra labai maža. Tokia informacija...

Kadyrovas grasina Lenkijai: mes per šešias sekundes parodysime, ką galime (19)

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas grasina Lenkijai. „ Ukraina yra baigtas reikalas. Mane...

Ernestas Naprys

Startuoliai moka nepadoriai didelius atlyginimus: 7000 eurų uždirbti gali ne tik IT specialistai

Balandį patalpinti keli darbo skelbimai, kuriuose siūlomas 6975-8370 eurų mėnesinis atlyginimas...