Kęstutis Girnius. Dešinieji valdys

Jie atkovojo miestus. Jų kandidatai surinko daugiausia balsų kiekvienoje Vilniaus ir Kauno rinkiminėje apygardoje.

Prieš rinkimus buvo abejonių, ar Laisvės partija įveiks penkių procentų barjerą. Ji tai padarė su kaupu, net 9 proc. rinkėjų jai atidavė savo balsą. Gal tik Liberalų sąjūdis nusivylęs savo rezultatais (6,78 proc.).

Kairiesiems sekėsi blogiau. Už LVŽS balsavo 204 tūkst. rinkėjų (2016 m. – 274 tūkst.), taigi akivaizdus rinkėjų atsigręžimas. Socdemų viltis sugrįžti į pirmaujančių partijų dvejetuką subliuško, rezultatas prasčiausias nuo 2000 m. rinkimų.

Darbo partija atsitiesė, finišavo trečioje vietoje. Bet tai menka paguoda „valstiečiams“ ir socdemams, nes partijos vadas V. Uspaskichas vaizduojasi esąs dešinysis, arba tiek pat dešinysis, kiek kairysis. Dar didesnis smūgis R. Karbauskiui buvo Lenkų rinkimų akcijos negebėjimas įveikti 5 proc. barjero, taigi nuplaukė penki mandatai.

Konservatoriai santūriai reagavo į savo pergalę, esą dar yra antras turas, tik tada turėsime galutinius rezultatus ir bus galima galvoti apie Vyriausybės sudarymą. Laisvės partija ir jos vadovė A. Armonaitė neslėpė savo džiaugsmo, pervertino rezultatus, pabrėždama, kad nereikia partijos sutapatinti su konservatoriais, neskubės su jais stoti į bendrą koaliciją. „Valstiečiai“, kaip galvą į smėlį įkišęs strutis, aiškino, kad viskas gali pasikeisti per antrą turą, tad turi galimybę likti valdžioje.

Šitoks aptakus ir atsargus padėties vertinimas yra suprantamas. Lig šiol egzistavo konservatorių „lubos,“ tiksliau tariant, konservatorių nepalaikančiųjų polinkis balsuoti už konservatorių oponentus, kad ir kas jie bebūtų. Taip buvo per antrąjį 2016 m. rinkimų ratą ir pernai per prezidento rinkimus, kai antrame ture G. Nausėda padvigubino savo rinkėjų procentą, o I. Šimonytė pagerino savo rezultatą vos keliais procentais. Tad netikėtumų dar gali būti: „valstiečiai“ dar gali šiek tiek atsitiesti, o konservatoriams gali pasikartoti ankstesnių rinkimų nesėkmės kaimo apylinkėse.

„Valstiečiai“ gąsdina rinkėjus esą konservatoriai mažins pensijas, vaikų pinigus, įteisins gėjų santuokas. Konservatoriai ramina, kad to nebus. I. Šimonytė teigė, jog dabartinė valdžia priėmė „sprendimų, kurie buvo geri, jie turi būti tęsiami, o kartais ir gilinami“.

Reikia mobilizuoti savo rinkėjus, skatinti juos balsuoti. Bet manau, kad abi pusės supranta, jog antras turas iš esmės nepakeis pirmojo rezultatų, nors gal kiek patikslins ir pakoreguos.

Dešinieji ateis į valdžią, nors neaišku, ar jie turės aiškią daugumą. „Valstiečiams“ valdžia nepasiekiama, bet jiems svarbu išsaugoti partijos branduolį Seime, kad po ketverių metų turėtų realių šansų atkovoti praloštas pozicijas. Tas pats galioja ir socdemams.

Konservatorių kortos pavydėtinos. Jie jau turi 24 mandatus ir veikiausiai laimės 15 ar 16 Vilniuje ir Kaune. Jei koks trečdalis likusiųjų 35 kandidatų pasiektų pergalę, TS-LKD turėtų apytikriai 50-55 mandatus – tvirtą pagrindą sudaryti valdančiąją koaliciją. Jei neklystu, dar devyniose apygardose jie varžosi su liberalais ir „laisviečiais“, tai kiekvienu atveju tai mandatas dešiniesiems.

Laisvės partija turės tenkintis gerokai kuklesniais rezultatais antrame ture. Nors 12 partijos narių pateko į antrą ratą, net devyni jų varžysis su konservatoriais Vilniuje, ir, veikiausiai, visi pralaimės. A. Armonaitė, ko gero, bus išrinkta, kaip ir su A. Ažubaliu kovojanti S. Lengvinienė. Taigi, turės 11 mandatų.

Tai įspūdingas skaičius naujai partijai, bet dabartinėmis aplinkybėmis per mažas, kad galėtų turėti didesnį poveikį sudarant valdančiąją koaliciją. Kaip minėta, A. Armonaitė pabrėžė, kad Laisvės ir TS-LKD partijų nuostatos kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, gėjų santuokos, gerokai skiriasi, ir darė užuominų apie kairuoliškas partijos pažiūras.

Politinės kairės ir dešinės skirtis tiksliai neatspindi gerokai sudėtingesnės tikrovės. Kultūros karuose (kaip jie vadinami JAV) Laisvės partija tvirtai stovi kairiųjų stovykloje – ne tik dėl gėjų santuokų, bet ir dėl kitų mažumų teisių, abortų, religijos vaidmens. Bet ūkio politikoje ji dešinioji partija, o pagal tai, kiek ji pritaria Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), kuriam kadaise vadovavo R. Šimašius, programai, net reakcionieriška.

Šiek tiek sukarikatūrinant LLRI nuostatas, yra tarsi sudaromos sąlygos man praturtėti, o tuomet ištiesti ranką kitiems, pasamdant auklę, virėją, paliekant kišenpinigių padavėjoms, baristoms ir bartenderiams. Esą visi laimės, bet „grietinėlė“ gerokai daugiau už kitus.

Nepaisant to, kaip save pristato ir pabrėžia savo išskirtinumą, Laisvės partija priims konservatorių kvietimą stoti į bendrą koaliciją. Pasirinkimo tiesiog neturi. Su R. Karbauskiu nebendraus, o jeigu atmestų konservatorių kvietimą, ji pasirinktų politinę dykumą ir smarkiai nuviltų didesnę savo rinkėjų dalį, kurie jaustųsi jei ne apgauti, tai bent išeikvoję savo balsą.

Devyni Liberalų sąjūdžio kandidatai varžysis antrame ture. Jei trys keturi pasiektų pergalę, jų mandatų skaičius būtų beveik toks pat kaip Laisvės partijos.

Mano skaičiavimais trys centro dešinės partijos turėtų laimėti apytikriai 70 mandatų. Neatmetu galimybės, juk jie surinks šiek tiek mažiau. Antra vertus, kai kurie save iškėlę kandidatai galėtų neoficialiai prisidėti prie dešiniųjų koalicijos. Po naujausių V. Uspaskicho pasisakymų, tokia laikysena nebėra neįsivaizduojama ir Darbo partijos atstovams.

Ateitis nenumatoma, padėtis dar gali pasikeisti. Neaišku, ar A. Kubiliaus teiginys, kad kitais metais reikės suveržti diržus, padės „valstiečiams“ mobilizuoti savo rinkėjus.

Pandemija ir orai dar gali tarti savo žodį. Centro dešinei kelias į valdžia gali būti sunkesnis, negu dabar manau, bet negaliu įsivaizduoti aplinkybių, kurios leistų „valstiečiams“ išlikti valdžioje. Ateina dešiniųjų metai.