aA
Lietuva tuštėja, bet tampa vis labiau lietuviška. 1989 m. lietuviai sudarė 79,58 proc. gyventojų, rusai – 9,37 proc., lenkai – 7,02 proc. Šių metų pradžioje lietuviai sudarė 86,8 proc. gyventojų, rusai – tik 4,5 proc., lenkai – 5,6 proc.
Kęstutis Girnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors daug rašoma apie lietuvių emigraciją, nuo nepriklausomybės atgavimo lėčiausiai mažėja lietuvių tautybės gyventojų procentas, sparčiausiai rusų.

Rusų procentas sumažėjo perpus, ir mažėjimas tęsis, nes neproporcingai daug rusų yra vyresni negu 50 m. Dvi didžiausios mažumos sudaro vos dešimtadalį Lietuvos gyventojų. Estijoje rusai sudaro penktadalį Estijos gyventojų, Latvijoje – beveik 37 proc.

Etniniai santykiai Lietuvoje nėra tobuli, bet jie nėra blogi. Palyginti mažas tautinių mažumų atstovų procentas jaučiasi nesaugūs ar diskriminuojami, priklausomai nuo apklausos nuo 15 proc. iki 25 proc. Europos sąjungos (ES) vidurkis yra dvigubai didesnis.

Reikia atsargiai vertinti šitokius duomenis, nes juos smarkiai veikia kintančios nuotaikos. 2009 m. tik 9 proc. lietuvių sakė, kad nenorėtų, jog lenkas būtų jų kaimynas. 2012 m. pusė lietuvių nenorėjo gyventi šalia lenko. Padidėjusi įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos bei tarp lenkų ir lietuvių be abejo veikė apklaustųjų nuostatas.

Manytum, kad reikėtų džiaugtis dabartine padėtimi, stengtis gerinti etninius santykius, imtis nuoseklesnių priemonių mažumoms integruoti.

Tai turėtų būti svarbu tiems, kurie įsitikinę, jog Rusija veda informacijos karą prieš Lietuvą, stengiasi kiršinti tautinę nesantaiką ir destabilizuoti Lietuvą.

Deja, šie Lietuvos „gynėjai“ imasi veiksmų, kurie gali sukelti atvirkštinę reakciją, pastumti geranoriškai nusiteikusiuosius mažumų atstovus į oponentų gretas.

Seniai pastebėta, kad Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių požiūris į tautines mažumas gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos valstybių. VRE dar viliasi, kad tautinės mažumos išnyks, nekels didesnių reikalavimų, nebus politiškai aktyvios.

Vakaruose labiau pasitikima tautinėmis mažumomis, nemanoma, kad jos sudaro potencialią penktąją koloną, pasiryžusią bendradarbiauti su užsienio priešais. VRE, taip pat ir Lietuvoje, tokie nuogąstavimai tebeegzistuoja.

Šitoks etninių santykių saugumizavimas VRE kursto nepasitikėjimą, sunkina pastangas gerinti etninius santykius, didinti tautinių mažumų patriotizmą.

Nors kai kurie tautinių mažumų atstovai, kaip V. Tomaševkis ir V. Titovas, nėra Lietuvos draugai, ne mažiau žalos sukelia pasiskelbę patriotai, kurie atvirai reiškia savo nepasitikėjimą tautinėms mažumoms, siekia jas sudrausminti.

Tai turėtų būti svarbu tiems, kurie įsitikinę, jog Rusija veda informacijos karą prieš Lietuvą, stengiasi kiršinti tautinę nesantaiką ir destabilizuoti Lietuvą. Deja, šie Lietuvos „gynėjai“ imasi veiksmų, kurie gali sukelti atvirkštinę reakciją, pastumti geranoriškai nusiteikusiuosius mažumų atstovus į oponentų gretas.
Kęstutis Girnius

V. Titovo pasisakymai apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską daug ką įskaudino, bet nebuvo pagrindo rengti jam apkaltą. Žodžio laisvė yra kertinė Vakarų demokratijų vertybė, o politinis žodis turi būti labiausiai ginamas.

Titovas kaip savivaldybės narys turėjo teisę nepritarti paminklo Ramanauskui statymui ir turėjo, ko gero, privalėjo, nurodyti, kodėl. Jis tai ir padarė, apkaltindamas Ramanauską ir kitus partizanus civilių žudymu.

Ši nuomonė neatitinka tikrovės ir yra daugeliui atgrasi, bet demokratijoje politikai turi laisvę reikšti savo nuostatas, nors jos klaidingos ar net sąmoningai provokuojančios. Jie neprivalo laikytis bolševikinės drausmės, jie gali priešintis daugumai.

Kaip jau rašiau, perdėta reakcija į Titovo pastabas yra puiki dovana Kremliaus propagandistams, kurie galės vaizduoti lietuvius kaip užkietėjusius fašistus, kurie negeba atvirai žiūrėti į praeitį, pažeidinėja žodžio laisvę, atkakliai stengiasi nutildyti žmones, kurie kalba ir rašo kitaip. Lietuvoje žodžio laisvė esą galioja tik valdžios aprobuotoms mintims.

Titovo provokacija yra smulkmena palyginti su Seimo ketinimu už dvispalvių juodai oranžinių Georgijaus (Šv. Jurgio) juostų naudojimą skirti baudas nuo 150 iki 300 eurų. Šis simbolis esą kursto neapykantą, nesantaiką, todėl siūloma jo naudojimą riboti kaip kitus nacistinius ir komunistinis simbolis.

Seimas ketina galutinį sprendimą priimti per rudens sesiją. Negaliu įsivaizduoti kvailesnio pasiūlymo, tad visiškai pritariu A. Sysos pastabai, kad „gal paprasčiausiai reikėtų uždrausti Rusiją ir būtų padėti visi taškai“.

Nors kai kurie tautinių mažumų atstovai, kaip V. Tomaševkis ir V. Titovas, nėra Lietuvos draugai, ne mažiau žalos sukelia pasiskelbę patriotai, kurie atvirai reiškia savo nepasitikėjimą tautinėms mažumoms, siekia jas sudrausminti.
Kęstutis Girnius

Situacija ironiška. Tie, kurie siūlo drausti Georgijaus juostą, dažnai įžiūri paslėptą Maskvos ranką, siekiančią kenkti Lietuvai. Bet šiuo atveju jie negeba suprasti, jog kaip tik jie talkina Kremliaus propagandistams ir rikiuojasi į naudingų Kremliaus idiotų gretas.

Jei Seimas pritartų baudai, rusai veikiausiai organizuos pilietinio nepaklusnumo akcijas, prisisegdami juosteles ir laukdami, kol policija juos sulaikys. Nesunku įsivaizduoti, kaip Vakaruose būtų reaguojama, jei senutės ir senučiai būtų baudžiami stambia pinigine bauda už juostos prisegimą.

Dar svarbiau, tai supykdytų į Lietuvos visuomenę integravusius jų vaikaičius, kurių dalis iš solidarumo sektų senelių pavyzdžiu. Draudimo rėmėjai aiškina, kad Georgijaus juosta kursto neapykantą ir nesantaiką, bet tai tik tušti žodžiai, kol konkrečių atvejų nenurodo.

Tikiu, kad iki rudens šie „valstybinės drausmės“ apaštalai atsipeikės.

Nuogąstavimai dėl rusų ir lenkų nepatriotinių nuotaikų nėra nauji, jie itin sustiprėjo po Krymo aneksijos. Jei tada dar buvo galima pateisinti tas baimes, praėjus keturiems su puse metų, pribrendo laikas pagalvoti, ar jos pagrįstos.
Kęstutis Girnius

Ne tik politikai, bet ir apžvalgininkai pasiduoda drausminimo aistroms, įsijaučia į mokytojų vaidmenį. Neseniai Marijus Laurinavičius rašė, kad „rengti Rusijos dieną reiktų ir toliau, tačiau jos dienotvarkę ir naratyvus formuluoti patiems“.

Esą patys rusai negeba susigaudyti ir susitvarkyti, tad „mes patys“ tai darysime, nors neaišku, kas yra tie „patys“, kas jiems suteikė teisę ir įgaliojimus nustatyti Rusijos dienos darbotvarkę. Kodėl rusai turėtų pritarti šitokiam arogantiškam paternalizmui?

O jei nepritaria, ar reikia uždrausti tas dienas, ir kokiu teisiniu pagrindu? Galime klausti, kas tokiu atveju skatintų tautinę nesantaiką.

Nuogąstavimai dėl rusų ir lenkų nepatriotinių nuotaikų nėra nauji, jie itin sustiprėjo po Krymo aneksijos. Jei tada dar buvo galima pateisinti tas baimes, praėjus keturiems su puse metų, pribrendo laikas pagalvoti, ar jos pagrįstos.

Gana aišku, kad ne. Rusija tebevaro savo propagandą, bet sociologiniai tyrimai rodo, kad ta propaganda nėra itin veiksminga, kad sovietmečio vertinimas (ar gyvenimas buvo geresnis tada, ar dabar) labiau lemia imlumą Kremliaus propagandai negu Rusijos žiniasklaidos vartojimas.

Mažėjant tautinėms mažumoms, didėjant, nors ir kukliais tempais, jų integracijai, turėtų didėti pasitikėjimas jomis. Bet vyksta atvirkščiai – didėja nepasitikėjimas ir įtarumas.

Tai ne itin stebina. Juk Stalinas aiškino, kad silpnėjant sovietų valdžios priešams, jie atkakliau priešinasi, tad reikia griebtis vis nuožmesnių represijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Laima Lapkauskaitė atvirai – apie pasmerkimą po skyrybų, šiuolaikinių vaikų akibrokštus ir veidmainišką šou verslą

Daug girdime apie tuos, kuriems ji padėjo iškilti, tačiau vis rečiau matome ją pačią. Naujoje...

Australijos puolimą supančioję prancūzai atkakliame trileryje iškovojo bronzos medalius (95)

Daugiau nei du kėlinius gynybos gniaužtuose prancūzus dusinę australai galiausiai užduso patys...

Judėjimas, jau dabar vadinamas slaptu Nausėdos planu: ne, mūsų taikinys tikrai ne konservatoriai (318)

Krikščioniškosios demokratijos vertybėmis savo kelią į kitų metų Seimo rinkimus grindžianti...

Didžiulis gaisras Lentvaryje – liepsnoja sandėliai, užsidegė ir gyvenamasis namas papildyta (35)

Sekmadienį, apie 11 val., Lentvaryje užsiliepsnojo angaras, kuriame sandėliuojamos statybinės...

Teisėjavimas FIBA bosui atrodo „labai geras“, Eurolygos arbitrai – nereikalingi specialiai Krepšinis.lt iš Pekino (61)

Dėl „švilpukų“ ir teisėjų paskyrimų pasaulio čempionate Kinijoje garsiai dejavo net...

Lietuvoje viešėjęs Cristiano Ronaldo slepia ne vieną niūrią paslaptį: nutylėta tiesa apie futbolo žvaigždę (28)

Cristiano Ronaldo , ko gero, yra garsiausias planetos futbolininkas. Ši žvaigždė, neseniai...

Prakalbo apie problemą, kuri jau seniai bado akis: pikta, kai taip primetama nuomonė (9)

Šiais laikais visi mus moko – moko ką mylėti, o ko nekęsti, kas yra gražu, o kas priešingai,...

Norite padailinti figūrą? Štai, ką turėtumėte žinoti apie protarpinį badavimą ir lieknėjimą (4)

Protarpinis badavimas – tai labai greitai išpopuliarėjęs mitybos būdas, kuomet valgoma...

Traukite striukes ir skėčius: vilties teikia nebent kitas savaitgalis (14)

Sekmadienį ir visą artėjančią savaitę turėtų išsilaikyti lietingi, vėsūs ir vėjuoti orai,...

Reguliuoja svorį, mažina uždegimus, saugo smegenis: tai dar ne viskas, ką gali avietėse slypintys ketonai (7)

Aviečių ketonai – organiniai junginiai, šioms uogoms suteikiantys išskirtinį kvapą. Yra...