Pavasarį visi buvome pasijutę savamoksliais epidemiologais ar bent visuomenės sveikatos ekspertais, o dabar esame Baltarusijos politikos žinovai ir ūmių apsinuodijimų arbata oro uostuose ekspertai.
Tačiau pakanka pažvelgti į kasdien registruojamų susirgimų koronavirusu kreivę – per pastarąsias 10 dienų vidutiniškai priskaičiuojami 28 susirgusieji – ir vėl atbunda manyje tūnojęs epidemiologas.
Sveikatos ministras Aurelijus Veryga, jau spėjęs nusiraškyti reitingų prieauglį ir išdalinti savo pavaldiniams medalius už pandemijos sutramdymą, prognozuoti antrosios bangos kilimo greitį privengia. Tik sako labai nenustebsiąs, jeigu per parą bus registruojama po 100 užsikrėtusiųjų.
Tačiau yra objektyvūs veiksniai, kurie tą antrąją bangą turėtų gerokai paskatinti. O iš jų svarbiausias – naujų mokslo metų pradžia.
Švietimo sistemos politikai, išgąsdinti prastų valstybinio matematikos egzamino rezultatų ir masinio pensinio amžiaus mokytojų, nenorinčių kankintis išmaniosiomis technologijomis, traukimosi iš mokyklų, kategoriškai atsisako rudenį tęsti nuotolinį ugdymą.
Nenori jo ir tėvai, kurie tiesiog pavargo nuo slampinėjančių po namus ir kvailus klausimus uždavinėjančių vaikų. Jau geriau juos išgrūsti į mokyklą ir susitaikyti su rizika, kad vieną darganotą rudens dieną parneš iš mokyklos COVID-19 užkratą.
Tai reiškia, kad jau pirmosiomis rugsėjo dienomis moksleiviai susirinks į klases, kur būtinai pasitaikys kažkas, kieno artimieji ką tik grįžo iš tolimų kraštų arba pasigavo virusą naktiniame klube.
Visos apsaugos priemonės, mokinių judėjimo srautų valdymas ir net pietūs klasėse tik darys mokyklą dar panašesne į laisvės atėmimo vietą, bet neapsaugos nuo artimų kontaktų ir užkrato išplitimo jau per pirmąją rugsėjo savaitę.
Pridėkim dar dvi savaites viruso inkubaciniam laikotarpiui ir laiką, per kurį ligos simptomai pasijus vaikams bei jų mokytojams.
Tokiu būdu prognozuočiau didžiausią registruojamų užsikrėtimų skaičiaus šuolį rugsėjo pabaigoje. Dar po dviejų savaičių, per pačius rinkimus, sulauksime kito pakilimo, kai užkratas bus diagnozuotas moksleivių tėvams, seneliams ir mokytojų šeimų nariams.
Vyriausybei tuo metu teks priimti nepopuliarius sprendimus arba ignoruoti grėsmingą susirgimų statistiką. Šiuo metu panašu, kad Sveikatos ministras ir kiti valdantieji bando ieškoti kažkokio kompromiso, kuris leistų ir pristabdyti antrąją viruso bangą, ir prieš Seimo rinkimus neįvesti tokio griežto karantino, koks buvo taikomas pavasarį.
Tačiau rudenį jiems teks atlaikyti spaudimą iš dviejų pusių: vieni piktinsis, kad viruso plitimo stabdymo priemonės per silpnos ir neveiksmingos, o kiti protestuos net prieš tokius suvaržymus, kaip prievolė viešose vietose prisidengti kauke.
Bet užtat kiek džiaugsmo pagiežingiems kaimynams sukels A. Verygos kvietimas skųsti jo nustatytos gyvenimo tvarkos pažeidėjus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Išgelbėti valdančiųjų reitingus tokiomis aplinkybėmis galėtų tik dar dosnesnės skolintų pinigų dalybos, neskirstant gavėjų į labiau ar mažiau nukentėjusius nuo pandemijos.
Pavyzdžiui, 257 eurų per mėnesį išmokų visiems, vykdantiems individualią veiklą, pratęsimas iki metų pabaigos, vienkartinės išmokos vaikams, neįgaliesiems ir pensininkams. Juk, jeigu LVŽS prapils rinkimus, grąžinti skolas teks jau ne jiems.
Baltarusijos revoliucija ir mūsų pastangos solidarizuotis su laisvės trokštančiais kaimynais mobilizuoja tų partijų, kurios visada pasisakė už griežtesnę politiką Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu, rinkėjus.
Diktatoriaus žlugimas atneštų TS-LKD kelis papildomus procentus balsų, bet dar daugiau konservatoriai jų gautų, jeigu „tarakonu“ nuosavos liaudies pravardžiuojamas politikas imtųsi žiauraus protestų malšinimo bei tęstų savo retoriką, apie grėsmes Baltarusijai iš Lietuvos ir Lenkijos.
Daugiausiai balsų dabar, kai lietuviai rukiuojasi į Laisvės kelią, praranda už santykių su A. Lukašenkos režimu atšildymą ir netgi Astravo elektros pirkimą pasisakę politikai. Nes jiems teks dalintis tą negausią rinkėjų grupę, kuri aklai tiki antivakarietiška propaganda ir nesiliauja ilgėtis sovietinių laikų arba yra pernelyg buki bent minimaliai domėtis užsienio naujienomis.
Net griežčiausiems Vladimiro Putino režimo kritikams šiomis dienomis buvo sunku patikėti, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimas buvo sankcionuotas Kremliaus pačiu aukščiausiu lygiu.
O juk tokia ir yra putinizmo esmė – daryti pačias įžūliausias niekšybes, neigti, žiūrėti žiurkės akytėmis ir sakyti: o tu įrodyk. Iškelti tūkstantį ir vieną kvailų hipotezių, kurių niekas nei patvirtins, nei paneigs.
Ir visiškai nesutinku, kad dėl įvykių Baltarusijoje nuodyti Rusijos opozicijos lyderį buvo netinkamas metas.
Kaip tik Kremliui labai reikėjo nukreipti pasaulio dėmesį nuo Baltarusijos, kad A. Lukašenkos KGB su Rusijos konsultantais turėtų laiko įsukti represijas prieš protestų aktyvistus.
O mes pamojuosime vėliavėlėmis Laisvės kelyje ir išsiskirstysim džiaugtis, kaip auga Klaipėdos uosto pajamos iš baltarusiškų trąšų eksporto.
Politikai išreikš susirūpinimą, o po pusmečio V. Putinas su protestų išgąsdintu A. Lukašenka jau galės pasirašinėti naują sutartį dėl valstybių sujungimo.
