Ar klestintys Vakarai suinteresuoti lieti vokiečių, britų ar prancūzų kraują dėl skurdžios ir jiems svetimos Lietuvos?
Karolis Jovaišas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dėl Lenkijos tokių abejonių Rusijos agresijos atveju nekyla. Ne todėl, kad lenkai jaučia šiltus jausmus lietuviams, o todėl, kad, gindama Lietuvą, Lenkija gintų ir pačią save. Šia prasme lenkas pasmerktas būti amžinu lietuvio draugu ir tokiu yra jau septintą šimtmetį.

Sakysite, nėra geresnio draugo už tą, kuris klastingai sulaužęs Suvalkų sutartį, 1920 m. spalio 20 d. okupavo Vilnių ir buvo virtęs pikčiausiu lietuvio priešu?

Draugystė – gležna gėlė. Žmonės, dešimtmečius buvę ištikimais draugais, priešais kartais tampa per kelias sekundes. Kas tinka santykiams tarp žmonių, tas tinka ir santykiams tarp tautų. Draugiškus santykius Lietuva ir Lenkija puoselėjo ilgus amžius, o priešėmis anuomet tapo vos per kelias dienas.

Bet! Tvarios tautų draugystės pagrindas yra ne simpatijos ir sentimentai, o išskaičiavimas. Štai Anglija neturi nei amžinų draugų, nei amžinų priešų, o turi tik amžinus interesus. Prireikus juos ginti, priešai tapdavo Anglijos draugais, draugai – priešais. Interesai diktavo ir LDK politiką. Tiesa, priešingai nei Anglija, LDK turėjo tik vieną amžiną draugą, padėjusį atremti amžiną grėsmę iš Rytų.

Lietuvos poreikis turėti draugą Lenkijos asmenyje niekur nedingo. Rusija ir XXI-me amžiuje liko agresyvi, neprognozuojama, priešiška Lenkijai ir Baltijos šalims. Objektyvumo dėlei pažymėsiu: čia Rusijos naudai veikia Stokholmo sindromas – aukos patirta psichologinė trauma, kuri lemia šiltus jausmus agresoriui ir liguistą jo veiksmų pateisinimą.

Draugystė – gležna gėlė. Žmonės, dešimtmečius buvę ištikimais draugais, priešais kartais tampa per kelias sekundes. Kas tinka santykiams tarp žmonių, tas tinka ir santykiams tarp tautų. Draugiškus santykius Lietuva ir Lenkija puoselėjo ilgus amžius, o priešėmis anuomet tapo vos per kelias dienas.
Karolis Jovaišas

Stokholmo sindromas neaplenkė tų tautiečių, kurie jaučia nostalgiją kūjo ir pjautuvo epochai. Nors bolševikai vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, pavergė ir nužmogino žmogų, šalyje apstu specifinio prieraišumo aukų – mankurtų ir vatnikų. Jie tarsi abstinencijos kamuojami narkomanai patiria nežmoniškas kančias, negalėdami bučiuoti rankos, kuri juos mušė, ir laižyti batų, kurie juos spardė.

Paradoksas: kas pasisuka veidu į Putino Rusiją, tas atsisuka nugara į Lenkiją. Kam patinka atvira ir plati ruso dūšia, tam alergiją kelia honorovas lenkas. Tačiau faktai kalba už save – rusų tauta, kurią, pasak įsišaknijusio požiūrio, reikia skirti nuo Putino režimo, garbina ne tik Putiną, bet ir kruviną diktatorių Staliną. Pajuskite skirtumą, kas dabar vokiečiams yra Hitleris, kas rusams – Stalinas.

Buitinio bendravimo lygmeniu rusas nuoširdus žmogus, nors prie žaizdos dėk. Kartu šis draugiškas žmogus, paženklintas didžiarusių kolektyvinės sielos ir tautinio mentaliteto, remia mesianistinę Kremliaus politiką, kuri tariamai neša kitoms tautoms laimę, dvasingumą ir išganymą.

Kas patyrė, kokios yra ne saldžiabalsių Kremliaus lakštingalų iščiulbėtos, o tikrosios, siaubą keliančios rusiškojo mesianizmo grožybės, tas gali pagrįstai ironizuoti: „Apsaugok mus Viešpatie nuo atlapaširdžių draugų, nuo priešų apsisaugosime patys“.

Nuo raudonųjų draugų invazijos Lietuvą 1920 m. apsaugojo Lenkija. Likimo ironija: būtent tų keiksnojamų šlėktų dėka lietuviai ne tik įtvirtino krauju iškovotą laisvę, bet ir išvengė žiauraus bolševikų režimo, kurio palydovas yra tautos žiedo sunaikinimas, trėmimai, išlaisvinimas nuo elementarių žmogaus teisių, nuosavybės ir pačios laisvės.

Praeities vertinimas turėtų būti grindžiamas ne sentimentais, o jos varomųjų priežasčių analize. Lenkija, kaip Lietuvos priešų priešas, buvo Lietuvos draugas, su kuriuo LDK per amžius sėkmingai atrėmė Vokiečių ordino, vėliau Rusijos agresiją.
Karolis Jovaišas

Sakysite, reikia blaiviai vertinti vadinamąjį stebuklą prie Varšuvos – raudonųjų ordų sutriuškinimą mūšyje dėl Lenkijos sostinės? Naivumo viršūnė ignoruoti akivaizdų faktą, kad lenkai herojiškai kovėsi, inspiruoti ne Abiejų Tautų Respublikos devizo „Už jūsų ir mūsų laisvę“, o siekdami išimtinai savo pačių tautos išlikimo?

Absoliučiai teisingai. Lenkų kelrodė žvaigždė – Lenkijos interesai. Lygiai kaip ir lietuvių – Lietuvos interesai, vardan kurių LDK nevengė sudaryti su Lenkija sąjungų, grindžiamų kompromisais.

Čia atsiveria didelė erdvė šališkoms istorinių įvykių ir faktų interpretacijoms. LDK valdovai yra romantizuojami, Lenkijos – demonizuojami. Laikoma, kad Lietuvos ir Lenkijos unijos buvo primestos lenkų magnatų, naudingos tik išimtinai Lenkijai ir neatitiko gyvybinių LDK interesų.

Toks požiūris, paženklinęs dažno tautiečio mąstyseną, nuodija Lietuvos santykius su Lenkija.

Praeities vertinimas turėtų būti grindžiamas ne sentimentais, o jos varomųjų priežasčių analize. Lenkija, kaip Lietuvos priešų priešas, buvo Lietuvos draugas, su kuriuo LDK per amžius sėkmingai atrėmė Vokiečių ordino, vėliau Rusijos agresiją. Tuometiniu rūsčiu istoriniu periodu ir pati LDK neturėjo kitos alternatyvos, kaip tik užkariauti kitus, kad nebūtų užkariauta kitų, ir plėsti savo įtaką, kad neatsidurtų kitų įtakoje.

Šis žiaurus išlikimo testas lėmė Krėvos uniją (1385 m.) – dinastinę LDK ir Lenkijos karalystės sąjungą. Gajus yra požiūris, kad Krėvos aktas, nuo kurio prasidėjo glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai, neįtvirtino unijos ir faktiškai buvo ne sutartis, o ketinimų protokolas. Tačiau esmė ta, kad Krėvos sutarties nuostatų buvo laikomasi, o detaliau apibrėžtos šios nuostatos buvo įtvirtintos Astravo (1392 m.), Vilniaus – Radomo (1401 m.) ir Horodlės (1413 m.) sutartyse.

Minėtos sutartys padėjo suręsti LDK galybės pamatus. Jungtinė lietuvių ir lenkų kariuomenė vienoje žiauriausių viduramžio mėsmalių – Žalgirio mūšyje – perlaužė stuburą Vokiečių ordino karinei mašinai. Sąjunginės sutartys su Lenkija anaiptol nesutrukdė LDK iki 930 tūkst kv. km. išplėsti savo teritoriją, kurioje etniniai lietuviai sudarė tik 0,5 mln. iš 4,25 mln. gyventojų.

Lenkija nesiveržė atlikti gerojo samariečio vaidmens ir padėti Lietuvai grynai altruistiškai. Lenkijos parama turėjo savo kainą, nes glaudesne karine sąjunga labiau suinteresuota šalis priversta daryti didesnių nuolaidų.
Karolis Jovaišas

Tegul kiekvienas skeptikas, alergiškas keiksnojamiems šlėktoms, paklausia savęs, ar mūsų šlovingi protėviai kariniu ir organizaciniu talentu sukūrę didžiausią XV amžiaus Europos valstybę buvo tie, kuriems valią galėjo diktuoti lenkai? Ar vis dėlto į lenkų pusę nespjovę praeities milžinai įžvelgė tai, ko nemato ant jų pečių stovintys dabarties romantikai ir svajūnai?

XV amžiuje LDK pasiekė galios zenitą, vėliau jos žvaigždė pradėjo leistis. XVI-ojo amžiaus pradžioje didžiulė LDK teritorija pradėjo trauktis tarsi Šagrenės oda.

Daugiausia teritorijos – 210 tūkst kv. km. Žemių – LDK neteko po nesėkmės Antrajame kare su Rusija (1500–1503 m.), kurio baigtį lėmė pralaimėtas Vedrošos mūšis (1500 m. liepos 14 d.). Teritorinių LDK praradimų nesustabdė netgi per Ketvirtąjį karą su Rusija (1512–1522 m.) pasiekta įspūdinga pergalė Oršos mūšyje (1514 m. rugsėjo 8 d.)

Tai, kad LDK praranda karinę iniciatyvą, atskleidė ir Livonijos karas (1558–1583 m.), kurio dalimi rusų istoriografija laiko LDK - Rusijos karą (1561–1570 m.) Šio karo pradžia Lietuvai susiklostė nesėkmingai. 1563 metais Ivanas Rūstusis su didele kariuomene užėmė Polocką – vieną stambiausių ir turtingiausių LDK miestų, o tas praradimas kėlė tiesioginę grėsmę Vilniui. Pagrįsti nuogąstavimai dėl nesėkmingos karo baigties vertė LDK politinį elitą ieškoti Lenkijos paramos.

Lenkija nesiveržė atlikti gerojo samariečio vaidmens ir padėti Lietuvai grynai altruistiškai. Lenkijos parama turėjo savo kainą, nes glaudesne karine sąjunga labiau suinteresuota šalis priversta daryti didesnių nuolaidų.

Deja, šias rūsčias realijas ignoruoja svajingi romantikai ir ultrapatriotai. Jie pačias įžymiausias vedybas iš išskaičiavimo – Liublino uniją (1569 m. birželio 28 d.) vertina kaip tragediją, o Lenkiją laiko veikiau Lietuvos nelaime negu draugu. Kartu absoliučiai ignoruojamas faktas, kad Liublino unijos „tragedija“ leido sėkmingai atremti naujosios, pravoslavų kryžiumi paženklintos Aukso Ordos agresiją.

ATR, kaip daug galingesnė valstybė negu Lenkijos karalystė ir LDK atskirai paėmus, sustabdė Rytų meškos agresiją ir du amžius buvo patikimas LDK išlikimo ir valstybingumo garantas. Liublino unija nepažemino Lietuvos. Priešingai, ATR, kaip konfederacinė renkamoji monarchija su ribotomis Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio galiomis, teisiškai įtvirtino ganėtinai savarankišką Lietuvos statusą sąjungoje su Lenkijos karalyste.

Po Liublino unijos praėjus keturiems su puse amžiams, Rytų kaimyno keliama grėsmė išliko.

Ją iš esmės sumažino Lietuvos narystė galingiausiame pasaulyje gynybos bloke. Vis dėlto be Lenkijos, kuri sausumoje yra Baltijos šalių jungtis su NATO, neįmanoma visiškai užtikrinti Lietuvos saugumo.

Kad priešas stovėtų už vartų, nenori ir Lenkija, todėl Lietuvos saugumu ji suinteresuota kaip ir prieš Liublino uniją. Taigi, lenkas volens nolens lieka, nesvarbu, amžinas ar užkeiktas lietuvio draugas.

.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (68)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (165)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (168)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (12)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (155)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (21)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (71)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (15)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (11)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (766)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...