Kaip Rusijos čiuptuvai toliau bando pasiekti Lietuvą

Lietuva „torpeduoja“ visas konstruktyvias tarptautines iniciatyvas, skirtas problemoms Ukrainoje spręsti, – tokie kaltinimai iš Rusijos atstovų lūpų mūsų diplomatų atžvilgiu liejasi įtakingiausioje tarptautinėje organizacijoje – Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JT ST).

Iš pradžių ignoruoti kaip pernelyg maži ir nereikšmingi, dabar lietuviai, aktyviai remiantys Ukrainos pastangas apginti nepriklausomybę, yra Kremliaus dėmesio centre.

Viena iš penkiolikos JT ST narių Lietuva tapo šių metų pradžioje. Tiesa, kartu su dešimt kitų šalių toks statusas mūsų valstybei suteiktas tik dvejiems metams; be to, neturime veto teisės, kuri suteikta penkios nuolatinėms narėms – JAV, Jungtinei Karalystei, Kinijai, Prancūzijai ir Rusijai.

Nepaisant to, net ir nedidukė Lietuva yra aktyvi tarptautinių klausimų debatų dalyvė, prioritetu laikanti Ukrainos klausimą: per devynis darbo JT ST mėnesius Lietuva inicijavo septynis posėdžius situacijai Ukrainoje aptarti, surengė vieną neformalų susitikimą ir vienerias konsultacijas, taip pat yra ne vienos priimtos rezoliucijos bendraautorė.

Vis dėlto toks aktyvus darbas atsidūrė Rusijos taikinyje, kuri Lietuvą tarptautinei bendruomenei mėgina parodyti kaip destruktyvią jėgą. Pavyzdžiui, Rusijos nuolatinis atstovas JT Vitalijus Čiurkinas išsakė kritiką dėl Lietuvos politikų, kurie vyko į Ukrainą palaikyti taikių protestuotojų – jie esą kurstė nesantaiką. Nuomonės susikirto ir Rusijai bandant „prastumti“ pranešimą spaudai, kuriame Ukraina neteisingai kaltinta dėl paliaubų nesilaikymo, sąmoningai nutylint apie prorusiškų separatistų atsakomybę ir trukdymą tarptautinių ekspertų tyrimui Malaizijos oro linijų lėktuvo nukritimo vietoje.

Rusija ne kartą išskyrė Lietuvą kaip nuolaidžiaujančią „klientūrai Kijeve“, net ragino prisiimti atsakomybę už kraujo praliejimą Ukrainos pietrytinėje dalyje, nors netrūksta įrodymų apie nuolatinį Rusijos ginkluotės bei pajėgų judėjimą per Ukrainos sieną. Taip pat Lietuva ir JAV kaltintos bandymais sužlugdyti prieštaringai vertinamą Rusijos humanitarinę misiją, kuriai nebuvo pritarta JT ST. Nors akivaizdu, kad humanitarinė pagalba buvo teikiama vienašališkai, nesuderinus to su Ukrainos Vyriausybe ir Raudonuoju Kryžiumi, pakeičiant kolonos judėjimo maršrutą, neatsakant į gausybę klausimų apie teikiamos pagalbos turinį ir grubiai pažeidžiant tarptautinės teisės reikalavimus.

Šios batalijos dar labiau suintensyvės rugsėjo antroje pusėje, kuomet prasidės JT Generalinė Asamblėja. Nėra abejonių, kad Kremlius ir toliau sieks pasauliui pateikti tokias šalis kaip Lietuva konflikto kurstytojomis, kartu nukreipdama dėmesį nuo visuotinai pripažintų Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų. Juk karinę intervenciją į Krymą ir jo aneksiją Rusija įvykdė pažeisdama tarptautinės teisės principus, įtvirtintus JT Chartijoje, ESBO Helsinkio baigiamajame akte, taip pat 1994 m. Budapešto memorandumą, pagal kurį ji kartu su JAV ir Jungtine Karalyste garantavo Ukrainos saugumą ir sienų neliečiamumą, šiai atsisakius sovietinio branduolinio ginklo arsenalo, bei 1997 m. gegužės 31 d. Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės ir susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos dėl Juodosios jūros laivyno bazių sąlygų. Ir melo kojos trumpos: Rusija iš pradžių neigė, kad vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ nėra jos kariai, tačiau vėliau pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Kryme veikė Rusijos pajėgos.

Pats Krymo „referendumas“, kuriuo Rusija motyvuoja pusiasalio prisijungimą, teigdama, kad gyventojai laisvai išreiškė tokią valią, vyko iš esmės okupacijos sąlygomis ir yra neteisėtas. Kovo mėn. JT Saugumo Taryba bandė priimti rezoliuciją, kurioje buvo reiškiama parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei raginama nepripažinti „referendumo“ rezultatų. Už šią Lietuvos, JAV ir dar 40 valstybių pateiktą rezoliuciją balsavo 13 JT Saugumo Tarybos narių, viena susilaikė, tačiau Rusijai vetavus ir balsavus prieš, rezoliucija nebuvo priimta. Mat sprendimai Taryboje priimami, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip 9 iš 15 narių ir nei viena iš nuolatinių narių nepasinaudoja veto teise. Vis dėlto ši rezoliucija buvo priimta kovo 27 d. JT Generalinėje Asamblėjoje 100 šalių narių balsavus už, 11 – prieš ir 58 susilaikius.

Rusija savo veiksmus Ukrainoje dažnai teisina siekiu apsaugoti vietos rusakalbius gyventojus, kuriuos neva diskriminuoja ir persekioja naujoji Ukrainos vyriausybė. Tačiau JT atlikto tyrimo apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje išvados vienareikšmiškai paneigia tokią Rusijos argumentaciją. Tačiau šis tyrimas praktiškai turi tik simbolinę reikšmę - išvadas palaikė visos JT Saugumo Tarybos narės, išskyrus Rusiją, tad ji nebuvo priimta.

Šie ir kiti Rusijos padaryti tarptautinės teisės pažeidimai yra aiškūs ir konkretūs, todėl Lietuvos kaip šalies, esančios arčiausiai konflikto vietos ir geriausiai suvokiančios Rusijos agresiją, aktyvumas yra efektyvus ir reikalingas. JT ST rezultatai rodo, kad Lietuva įgijo nemažą tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ir politinį svorį, kuris yra neabejotinai svarbus – sakoma, kad šiandien Vakarų valstybės kreipiasi ir konsultuojasi su Lietuva dėl tolesnės pozicijos Ukrainos klausimu.

Tą suvokdama Rusija intensyvina informacinį karą ir bando nukreipti dėmesį, pateisinti savo veiksmus Ukrainoje, pademonstruoti Lietuvos rusofobiją.

Tai buvo efektyvi taktika prieš kelerius metus, kuomet aštri Vilniaus pozicija Rusijos atžvilgiu dažnai buvo traktuojama kaip perdėta ir nepagrįsta, tačiau ne dabar, kai Kremliaus agresija yra akivaizdi visam pasauliui.

Esminis tokių Rusijos veiksmų tikslas yra užkirsti kelią Ukrainai savarankiškai integruotis į euroatlantines struktūras ir išlaikyti ją savo įtakos lauke, tad tikroji JT ST darbą trikdanti jėga yra Rusija – valstybė, kuri nėra suinteresuota taika ir stabilumu regione bei savo siekius įtvirtina karine jėga. Pažymėtina, kad nuo pat JT Saugumo Tarybos įkūrimo 1946 m. Rusija (anksčiau Sovietų Sąjunga) daugiausiai veto teise pasinaudojusi šalis – 130, kai tuo tarpu JAV – 83, Jungtinė Karalystė 32, Kinija – 10, Prancūzija – 18.

Galime neabejoti, kad Rusija ir toliau švaistysis veto teise, bet tai tik stiprins ne jos, o Lietuvos poziciją ir argumentus.