Susidaro įspūdis, kad užuot mėginęs integruoti lenkų tautinę mažumą į Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą, jis skatina lenkų nuoskaudos jausmus bei apgulties mentalitetą, siekdamas užtikrinti savo ir savo partijos populiarumą. Bet reikia sveikinti jo nutarimą nesusitikti su VSD pareigūnu.

Nežinau, ko konkrečiai siekė VSD, prašydamas susitikti su Tomaševskiu, kuriam skambino ne VSD vadovas Gediminas Grina ar koks nors kitas atsakingas pareigūnas, bet neaiškiai prisistatęs asmuo. Kad ir ką galvotum apie Seimo ar Europos parlamentų narius, taip su jais neužmezgamas ryšys. Reikia rodyti bent minimalią pagarbą ir užtikrinti, kad nekiltų tas klausimas, kuris savaime kilo Tomaševskiui, būtent, ar čia ne kokia nors provokacija. Neįtikimai nuskambėjo Grinos apgailestavimas, jog Tomaševskio atsisakymas „buvo nemalonus pavyzdys“. Nemalonų ir blogą pavyzdį sukėlė patys VSD veiksmai.

Bet čia ne mandagumo ar etiketės taisyklių pažeidimo klausimas. Grina aiškino, jog kartais stengiamasi įspėti žmones, kad “jie yra patekę į priešiškų interesų lauką.” Ką reiškia tas “patekimas į priešišką interesų lauką”, asmeniškai patyriau prieš pusšeštų metų, kai mane aplankė VSD vyrukas, pareiškęs, jog manimi domisi svetimos šalies saugumas, kurie gal mėgins su manimi susitikti.

Nebuvau tikras dėl to svečio tapatybės, iki kol jos nepatvirtino tuometinis VSD vadovas Povilas Malakaukas. Per du pokalbius Malakauskas stengėsi plauti man smegenis. Kai kurie žurnalistai esą sąmoningai ar nesąmoningai kenkia Lietuvai, kritikuodami prezidentą ir Konstitucinį teismą, tuos du valstybės pamatus. Susidarė įspūdis, kad VSD mėgino įtikinti mane rašyti kitaip ir mažiau kritiškai, taigi, siekė, kad patriotizmo sumetimais save cenzūruočiau. Neįtikino VSD kalbos apie svetimų tarnybų domėjimąsi, nes tas susidomėjimas buvo pastebėtas net pusmetį prieš VSD pareigūnų apsilankymą. Jei VSD nuoširdžiai būtų norėjęs mane įspėti, jaunuolis būtų gerokai anksčiau apsilankęs.

Toks pats vėlavimas pastebimas ir Tomaševskio atveju. Jis sako, kad VSD jam skambino prieš kokias dvi savaites. Bet dar pernai rudenį buvo parengta pažyma apie LLRA pareigūnų vizitą į Maskvą prieš 2012 m. Seimo rinkimus. Taigi VSD nutarė, jog esą laikas įspėti europarlamentarą, praėjus pusmečiui ar net daugiau laiko po pirmųjų įtarimų. Peršasi išvada, kad VSD suorganizavo šitą vaidinimėlį po to, kai ji sulaukė kritikos dėl neveiksmingumo, dėl to, kad jis nevykdė pareigos ne tik prognozuoti ir nustatyti, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. Gal VSD ketina Tomaševskio įspėjimą įtraukti į riziką šalinančių veiksmų sąrašą. Kiekvienu atveju tai yra liūdnai nevykusi darbo imitacija.
K. Girnius
VSD nutarė, jog esą laikas įspėti europarlamentarą, praėjus pusmečiui ar net daugiau laiko po pirmųjų įtarimų. Peršasi išvada, kad VSD suorganizavo šitą vaidinimėlį po to, kai ji sulaukė kritikos dėl neveiksmingumo, dėl to, kad jis nevykdė pareigos ne tik prognozuoti ir nustatyti, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes.

Net labiau nerimą kelia VSD pretenzijos tapti savotiška minties policija, kuri nustato, kokiais pasisakymais politikas neva kenkia šalies interesams. Pasak Grinos, Krymo įvykių kontekste nerimą kelia tai, kad “kai kurių tautiniu pagrindu sudarytų politinių darinių atstovai ne tik kad nepasmerkė, bet ir tiesiogiai ar ne pritarė Rusijos veiksmams Ukrainoje”.

Jis turbūt turėjo omenyje Tomaševskio viešą pareiškimą, kuriame tvirtino, kad naujoji Ukrainos valdžia netinkamai elgiasi tautinių mažumų atžvilgiu, o kai kurie Maidano lyderiai užima nacionalistinę poziciją. Bet panašią kritiką išreiškė ne vienas Ukrainos atžvilgiu draugiškai nusiteikęs Vakarų apžvalgininkas ir politologas. Kiek žinau, nebuvo įtariama, kad jie neištikimi savo šaliai. 

Čia kyla didžiausia problema. Kokiu pagrindu VSD prisiskiria sau teisę vertinti viešus Lietuvos politikų pasisakymus, juos skirstyti į patriotinius/nepatriotinius, nerimą keliančius ar nekeliančius? Jei Tomaševskis slapta susitikinėtų su įtariamais Rusijos saugumiečiais, jei jis ragintų kokį nors sėbrą slapta parašyti Lietuvą juodinantį straipsnį ir jį talpinti Rusijos ar Lenkijos žiniasklaidoje, VSD turėtų pagrindą jį įspėti, gal net raginti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Bet VSD nėra nei kompetentinga, nei įpareigota nagrinėti viešus Lietuvos piliečių, ypač Lietuvos žmonių išrinktus politikų pasisakymus ir juos vertinti pagal kokią nors savo išgalvotą patriotizmo skalę.
K. Girnius
VSD nėra nei kompetentinga, nei įpareigota nagrinėti viešus Lietuvos piliečių, ypač Lietuvos žmonių išrinktus politikų pasisakymus ir juos vertinti pagal kokią nors savo išgalvotą patriotizmo skalę.

Viliuosiu, kad VSD geba rinkti žvalgybinę informaciją, imtis kontržvalgybinių veiksmų, numatyti įvykių raidą Rusijoje ar Baltarusijoje. Bet šie gebėjimai nieko bendro neturi su politikų pasisakymų vertinimu, juolab kad demokratinėjė valstybėje klerkai, policininkai ir saugumiečiai nenustato šalies politikos.

Jei Tomaševskio pastabos apie Ukrainą kelia nerimą VSD, jei manoma, kad jos kažkaip kenkia Lietuvai ar nedera su jos interesais, galime klausti, ar VSD panašiai galvoja apie referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo organizatorius, ar tuos, kurie nepatenkinti euro įvedimu? Ar VSD dėmesys bus nukreiptas į Seimo narį Artūrą Skardžių ir jo nesiliaujančias pastangas diskredituoti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Klaipėdoje, į tuos, kurie priešinasi skalūninių dujų paieškoms ar naujai atominei elektrinei? Būtų galima aiškinti, kad jų veiksmai kenkia Lietuvos interesams labiau negu Tomaševskio pastabos. Ar visi šie asmenys sulauks VSD pakvietimo susitikti? Tokiu atveju atsirastume ant raganų medžioklės slenksčio.

Nesuvokiu, kokių rezultatų VSD tikėjosi iš pokalbio su Tomaševskiu, ypač jei su juo būtų susitikęs tiek pat politiškai neišprusęs VSD pareigūnas, kaip tas mandagus jaunuolis, kuris man prisistatė 2008 m. rudenį. Ką jis būtų sakęs? Ar tikrai buvo manoma, kad po vizito Tomaševskis bus įbaugintas ir elgsis kitaip? O jei nebuvo pagrindo tikėtis jokio poveikio, kam iš viso susitikti? Net jei pats Grina būtų iškvietęs Tomaševskį, apie ką jie kalbėtų? Neįsivaizduoju, kad Tomaševskis ar bet koks save gerbiantis politikas leistųsi į kalbas apie tai, Grinos žodžiais, ar „jam kažkas nedaro poveikio“. Nežinau ir ko siekė VSD, kai nusprendė viešai prabilti iš seimo tribūnos apie nemandagų politiką.
K. Girnius
Ar VSD dėmesys bus nukreiptas į Seimo narį Artūrą Skardžių ir jo nesiliaujančias pastangas diskredituoti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Klaipėdoje, į tuos, kurie priešinasi skalūninių dujų paieškoms ar naujai atominei elektrinei?

Netikslu lyginti VSD su KGB, FST ar kitų autoritarinių šalių saugumo tarnybomis. Kiek žinau, VSD neužsiminėja juodais darbais, kaip kartais daro CŽV. Jei pats VSD negeba įsisąmoninti, kad jam nesuteikta teisė vertinti viešus Lietuvos žmonių pasisakymus ir juos „įspėti“, VSD prižiūrinčios politinės instancijos turi užtikrinti, kad kitas VSD vadovas tai puikiai suprastų.

Baigiant galima pridurti, kad LLRA Spaudos biuras išplatino pareiškimą, teigiantį, kad VSD įsitraukė į rinkimų kampaniją ir be pagrindo puola vieną iš kandidatų, o visą šia akciją suorganizavo konservatoriai ir Kubilius. Matyti, kad ne tik VSD įžiūri juodus sąmokslus, kur jų nėra.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (285)