Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) neturėjo pasirinkimo. Ji turėjo skirti baudą užkandinei „Keulė Rūkė“ dėl reklamos, kurioje tyčiojamasi iš nukryžiuotojo Kristaus.
Kęstutis Girnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos reklamos įstatyme nustatyta, kad reklama yra draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai. Net specifiškai nurodoma, kad ji draudžiama, jei joje „niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai“. Lietuvoje yra kelios įregistruotos krikščioniškos religinės bendruomenės, kryžius yra svarbiausias krikščionybės simbolis, simbolis buvo akivaizdžiai ir sąmoningai niekinamas. Negali būti aiškesnio įstatymo pažeidimo. Neabejoju, jog teismai atmes užkandinės skundą, nes galiojantis įstatymas buvo nedviprasmiškai pažeistas.

Pasaulis be tautinės, religinės, ar rasinės neapykantos ir jos kurstymo būtų geresnė vieta, bet vargu, ar išraiškos laisvės suvaržymais įveiksi neapykantą.
Kęstutis Girnius

Ar išvis reikia šitokio įstatymo, ar jis deramai suredaguotas, ar jis nepažeidžia išraiškos laisvės, kertinio liberalios demokratijos principo, ar galime tiksliai apibrėžti, kas yra „visuomenės moralė“? Esu radikalios žodžio laisvės šalininkas, tokios, kokia dar ginama JAV, nors vis dažniau raginama ją apriboti. Negalima varžyti viešai reiškiamos nuomonės apie politikus, valdžią, visuomenės santvarką, verslą, religiją, visuomeninį gyvenimą – taigi apie beveik viską, kas žmogui svarbu. Nepritariu mūsų Konstitucijos nuostatai, kad žodžio laisvė „nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“. Pasaulis be tautinės, religinės, ar rasinės neapykantos ir jos kurstymo būtų geresnė vieta, bet vargu, ar išraiškos laisvės suvaržymais įveiksi neapykantą. Labai lengva piktnaudžiauti šiais apribojimais, labai sunku juos nešališkai taikyti.

K. Girnius. Reklama piktybiška, bet ar draustina?
© Facebook

Vakaruose yra polinkis tyčiotis iš religijos, labiausiai kliūna musulmonams ir katalikams. Nors neneigiama, kad kai kurie vaizdiniai ir teiginiai gali smarkiai įskaudinti tikinčiuosius, žodžio ir išraiškos laisvė ginama. Musulmonai piktinosi dėl Danijos laikraščio Jyllands-Posten išspausdintų Muhameto karikatūrų, kuriomis esą buvo tyčiojamasi iš jų tikėjimo, juos pažemino ir įžeidė. Esą jei galima drausti Holokausto neigimą, nevalia tyčiotis iš pranašo. Veidmainystė – drausti viena, o ne kita.

Nors ne vienas stebėtojas manė, kad Jyllands-Posten, kaip ir vėliau Prancūzijos savaitraštis Charlie Hebdo, gerokai pertempė stygą, retas abejojo jų teise spausdinti karikatūras. Būta aiškinimų, kad karikatūros buvo auklėjimo priemonė. Vakaruose gyvenantys musulmonai turi suprasti, jog šventvagystė nėra nusikaltimas, kad negalima drausti veiksmų ar žodžių vien dėl to, kad jie ką nors užgauna, įžeidžia ar sukelia pasipiktinimą. Trumpi sijonai ar iškirptės gali sukelti uolių musulmonų pasišlykštėjimą , bet įžeisti jų jausmai nėra pagrindas varžyti moterų laisvės rengtis kaip nori. Seniai tyčiojamasi iš Kristaus, kodėl ne iš pranašo? Charlie Hebdo vyriausiasis redaktorius tvirtino, jog reikia spausdinti panašią medžiagą iki tol, kol islamas taps toks banalus kaip katalikybė. Tiesa, girdėti aiškinimų, kad galima religiją kritikuoti, bet reikia tai daryti rimtai apsvarstytais ir ramiai išdėstytais teiginiais. Bet gyvenimas nėra toks paprastas, kartais negalima apsieiti be ironijos, satyros, groteskinių įvaizdžių prisodrintos fantazijos, netgi pajuokos, tad juos reikia leisti.

Iš krikščionybės tyčiojamasi jau pusę amžiaus. Ir kartais piktai. 1987 m. amerikiečių menininkas Andres Serrano fotografijoje Immersion (Piss Christ) (Panardinimas – Myžalų Kristus) buvo vaizduojamas nedidelis plastikinis kryžius, kuris panardintas į menininko šlapimo stiklinaitę.
Kęstutis Girnius

Iš krikščionybės tyčiojamasi jau pusę amžiaus. Ir kartais piktai. 1987 m. amerikiečių menininkas Andres Serrano fotografijoje Immersion (Piss Christ) (Panardinimas – Myžalų Kristus) buvo vaizduojamas nedidelis plastikinis kryžius, panardintas į menininko šlapimo stiklinaitę. Lygiai prieš penkerius metus Lietuvoje didelį ažiotažą sukėlė Romeo Castelluci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Vyko protesto akcijos prie Nacionalinio Dramos teatro, Seime buvo pasiūlyta rezoliucija, kuri kvietė visuomenę boikotuoti spektaklį, bet ji nebuvo priimta.

Idealiomis sąlygomis pasipiktinę žmones nebelankytų užkandinės, ir ji bankrutuotų. To nebus. Veikiau reklama pritrauks tiek smalsuolių, kad kelis kartus bus galima užmokėti 1500 eurų baudą.
Kęstutis Girnius

Serrano ir Castelluci kūrinių ir pranašo karikatūrų negalima tapatinti su „Keulė Rūkė“ reklama. Pirmuosius du galima ginti meno laisvės vardu (nors man Serrano fotografija yra atgrasi), nurodyti, kad jų tikslas nebuvo teisingai suprastas, o karikatūras – kaip vakarietiško žodžio laisvės supratimo įkūnijimą. Reklama yra kitas dalykas. Pritariu Nidos Vasiliauskaitės tvirtinimui: „Taip, tai YRA patyčia iš krikščionybės, ir tokia kaip reikiant. (...) Ne kritika, „manymas kitaip“, netikėjimas, atsisakymas švęsti ar atsisakymas pagerbti, o spjūvis atsikrenkštus, laukiant efekto.“ Neabejoju, kad reklama buvo stengiamasi šokiruoti, įžeisti, sąmoningai įskaudinti žmones, kad verslui sektųsi. Nebuvo siekiama atkreipti dėmesį į kokias nors nuostatas, kurių reikėtų atsisakyti ir keisti. Kokios galėtų būti tos nuostatos? Reklama yra atstumianti, žmogus, kuris stengiasi iš jos pasipelnyti, atgrasus.

Bet ar reikia ją drausti? Idealiomis sąlygomis pasipiktinę žmones nebelankytų užkandinės, ir ji bankrutuotų. To nebus. Veikiau reklama pritrauks tiek smalsuolių, kad kelis kartus bus galima užmokėti 1500 eurų baudą. Idealiai tikintieji prarytų tas patyčias, suprasdami, kad kuo daugiau jie piktinasi, tuo labiau sureikšminamos tos patyčios. To nebus, nes bus nurodoma, jog įžeisti jausmai yra antraeilis dalykas, blogis – tai pats Kristaus niekinimas.

Reklamos gynėjai gali argumentuoti, kad įstatymas draudžia pažeisti tai, kas neegzistuoja, ar ko negalima tiksliai apibūdinti, būtent – visuomenės moralės. Nuomonių įvairovė esą tokia plati, kad bet kokie apibendrinimai bus netikslūs. Sakyčiau, kad ne. Apklausos gali tiksliai nurodyti, kiek žmonių mano, jog kuris nors elgesys dera ar nedera su visuomenės morale. Jos negali nustatyti, ar įsitvirtinusi dabartinė moralė doroviniu požiūriu verta palaikymo. Kadaise visuomenės moralė entuziastingai palaikė eretikų ir raganų deginimą, kategoriškai smerkė vaikų susilaukusias neištekėjusias moteris. Prieš 30 metų prezervatyvų reklama būtų pažeidusi visuomenės moralę, bet tai rodė ne visuomenės dorą, o jos veidmainiškumą. Visuomenės moralę pažeistų plakatas, kuris vaizduotų du besibučiuojančius vyrus, bet jo platintojai galėtų teigti, kad siekia keisti visuomenės požiūri į homoseksualumą. Nieko panašaus negali pasakyti „Keulė Rūkė“ savininkai.

Esu linkęs manyti, kad galima drausti šią reklamą, nes ji akivaizdžiai piktavališka, bet suprantu, kad aš, ko gero ir teismai, negali to įrodyti. Būčiau ramesnis, jei žinočiau, kad draudimas būtų taikomas tik tokioms reklamoms. Bet nuogąstauju, kad dėl visuomenės moralės bus draudžiama tai, ko nereikėtų drausti, ir bus draudžiama šališkais kriterijais. Vasiliauskaitė teisingai nurodo, kad valstybė turi sukurti savo „piliečiams erdvę – „gatvę“, į kurią išėjus nebūsi apspjaudytas ar suspardytas“. Bet kas nutars, kurie apspjaudymai ir suspardymai baustini? Žinau tik viena – jei VVTAT nutarė skirti baudą, turėjo skirti pačią didžiausią.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (117)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Situacija dėl Gedimino kalno vis blogėja: įspėja jau ir praeivius (612)

Panašu, kad Gedimino pilies kalnas tampa nauja mūsų šalies gėda. Jame vėl formuojasi nuoplovos...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (3)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

G. Paluckas: nesu nei autokratas, nei piktas žmogus (65)

„Visada siekiu demokratinių sprendimų. Partija galės spręsti priimti atgal išėjusius narius....

Lietuvos pilietybę turintį amerikietį viliojęs L. Kleiza vėl atsigręš į M. Gecevičių? (7)

Vienintelis klubo vis dar neturintis praėjusį mėnesį Europos čempionate rungtyniavusios Lietuvos...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (353)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Po sezono pavadinimą keisiantis „Lietuvos rytas“ tikisi uždirbti klubo piniginėje – skaičių kebeknė (128)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui šis sezonas bus paskutinis dabartiniu pavadinimu. Tai pirmadienį...

Uraganas Ofelija pasiekė Airiją: skelbiama apie pirmąsias aukas, galingi vėjai drasko stogus, rauna medžius žuvo 3 žmonės; atnaujinta 22.20 (134)

Britų salas užklupus uragano Ofelija liekanoms, tūkstančiai namų pietinėje Airijoje liko be...

K. Kardashian ruošiasi Kalėdoms: filmuoja sveikinimus ir džiaugiasi dirbtiniu sniegu kieme (8)

Ne veltui Lietuvoje juokaujama, kad pasiruošimas žiemoms šventėms prasideda iš karto po...

Kiek uždirbantis žmogus perka butą (89)

Būstas paprastai vienas brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime. Apie tai, kiek reikia uždirbti,...