Neabejoju, kad neapgalvoti referendumo oponentų veiksmai ir kovingi pasisakymai tik skatina referendumo rėmėjus dar tvirčiau laikytis savo pozicijos, o abejojančius pereiti į žemės pardavimo užsieniečiams priešų stovyklą.

Ketvirtadienį premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinimo, ar referendumas nepažeistų valstybės Konstitucijos. Pasak premjero, reikia „gerbti kaip demokratinė šalis žmonių išsakytą valią, bet mes kaip politikai…turime kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad mums duotų išaiškinimą, ar tokie sprendimai, jei jie bus priimti, neprieštarauja Konstitucijai.“ Į žurnalisto klausimą, ar referendumas įvyks, A. Butkevičius tiesiai neatsakė, tenkindamas nurodyti, kad „Seimas pradės svarstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymą“, taigi neatmeta galimybės, kad Seimas nepritars komisijos siūlymui, tad ir nebus referendumo.

Kęstutis Girnius
Reikia pabrėžti, kad politikai stengiasi įvelti KT ir viliasi, jog KT padės sužlugdyti referendumą. Tai gėdingas atsakomybės vengimas, atsisakymas vykdyti politikų, Seimo ir Vyriausybės pareigą valdyti šalį ir spręsti jos likimą.
A. Butkevičius nėra vienintelis, kuris šitaip galvoja. Praeitą pirmadienį, po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po nesuprantamo blaškymosi ir nuomonės pakeitimo paskelbė, kad iniciatoriai pateikė daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, Lietuvos liberalų sąjūdis pranešė ketinąs kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Teismo bus prašoma išaiškinti, ar referendumu siūlomos nuostatos nepažeidžia jau esamų Konstitucijos nuostatų, kuriomis įtvirtinti Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) pagrindai, ir ar siūloma referendumo formuluotė nepažeidžia Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios nuosavybės neliečiamumą.

Kreipimaisi į KT ir LVAT yra tik naujausi pavyzdžiai elito pastangų įvairiomis institucinėmis ir administracinėmis priemonėms užkirsti kelią referendumo rengimui. Visokiais būdais stengiamasi atimti Konstitucijoje garantuotą teisę referendumu spręsti svarbiausius Lietuvos politikos klausimus. Sausio pabaigoje VRK narių grupė, reaguodama į KT nutarimą, siūlė stabdyti referendumą. VRK balsams lygiai pasiskirsčius, pirmininko balsas nulėmė, kad referendumas įvyks, taigi pritarta, bet tik per plauką.

Nerimą kelia mėginimas įvelti KT, iš jo išgauti sprendimą, kad referendumas prieštarauja Konstitucijai. Toks sprendimas turėtų nepaprastai neigiamas pasekmes demokratijos vystymuisi ir pilietinės visuomenės kūrimui.

Referendumo rengimo kartelė yra labai aukšta. Tam, kad būtų surengtas referendumas, jo iniciatoriai per tris mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Dabar Lietuvoje gyvena mažiau negu 3 milijonai žmonių, daugiau negu pusę milijono sudaro vaikai iki 18 metų, daug vyresnio amžiaus žmonių gyvena izoliuoti arba jau yra suvaikėję. Tai reiškia, kad kas septintas ar aštuntas Lietuvos pilietis ne tik pasyviai palaiko referendumo rengimą, bet savo parašu išreiškė norą, kad referendumas įvyktų.

Kęstutis Girnius
Manau, kad ne vienas Lietuvos gyventojas balsuos už referendumą ne dėl to, kad pritaria jo turiniui, bet dėl to, kad piktinasi oponentų veiksmais ir nepagarba bendrapiliečiams.
Referendumas yra beveik vienintelis būdas, kuriuo dabartine valdžios politika nepatenkinti žmonės gali siekti, kad jų valios būtų paisoma, kad būtų gerbiama jų konstitucinė teisė keisti Konstituciją. Jeigu KT iš anksto nutartų, kad siūloma pataisa yra nekonstitucinė, ir todėl – netinkamas objektas referendumui, tuomet teisė keisti Konstituciją būtų smarkiai ribojama ir KT sau prisiskirtų teisę nustatyti, kokiais klausimais galime rengti konstitucijos pataisas siūlančius referendumus. Taigi, teisę iš anksto lemti, kokiais klausimais piliečiai gali stengtis išreikšti savo valią, ir kokie klausimai visiškai nepriklauso piliečių kompetencijai.

Man sunku suprasti, kaip teisiškai būtų galima pateisinti šitokią nuostatą, ypač kai Konstitucijos 3 straipsnyje teigiama, kad „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.“ KT pasisavinus teisę nutarti kokiais klausimais galima balsuoti referendumuose, cinikas galėtų klausti, kam iš viso reikia rinkimų ir Seimo – tegul KT paskelbia visiems galiojančius nutarimus, tuo sutaupant valstybei pinigų.

Reikia pabrėžti, kad politikai stengiasi įvelti KT ir viliasi, jog KT padės sužlugdyti referendumą. Tai gėdingas atsakomybės vengimas, atsisakymas vykdyti politikų, Seimo ir Vyriausybės pareigą valdyti šalį ir spręsti jos likimą. Jei KT elgtųsi protingai (kuo labai abejoju), jis atsisakytų vertinti dar neįvykusio referendumo, leistų žmonėms balsuoti. Referendumui įvykus, KT gali pasisakyti dėl jo derinimosi su konstituciniais principais, gal net ir atmesti. Bet tik po rimtų svarstymų, leidus visoms pusėms išdėstyti savo pozicijas ir tt.

Pranešus apie savo partijos ketinimą kreiptis į VLAT, vienas Liberalų vadovų Gintaras Steponavičius išdidžiai pasakė, kad „mes toliau ginsime kiekvieno iš mūsų teisę į savo privačią nuosavybę ir laisvą pasirinkimą, kaip su ta nuosavybe elgtis.“ Pagirtinas siekis, bet šios teisės gynimo vardan siekiama apriboti svarbias piliečių politines teises ir laisves. Manytum, kad liberalams teisė rengti referendumus, juose balsuoti, aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime turėtų rūpėti ne mažiau už teisę į nuosavybę . Antra vertus, seniai galvoju, kad lengviau rasti adatą šieno kupetoje negu liberalą Lietuvoje.

Referendumo oponentai dažnai vaizduoja referendumo šalininkus kaip gudruolių apgautus runkelius, kuriais lengvai manipuliuoja Maskva bei kitos Lietuvai priešiškos jėgos ir Kremliui parsidavę lietuviai. Referendumas esą privers Lietuvą atsisakyti narystės ES, sugražins ją į Rusijos glėbį. Pasak Vytauto Landsbergio, „daug kalbantys apie žemę, pamiršta apie žemėlapį, lyg mokyklų nelankę, o žemėlapis primintų, kur demokratinė Europa, kur – putininė Eurazija. Tad ką toliau renkasi Lietuva? Nereikia Europos, krenti į Euraziją – atgal į narvą“.

Kęstutis Girnius
Reikia priminti, kiek daug paramos susilaukta iš ES, kad neproporcingai daug jos sulaukė ūkininkai, ir kad šios paramos ir dotacijos bus nutraukiamos, jei referendumo nuostatos taptų įstatymais.
Bandymus sukurti institucines kliūtis referendumui rodo nepagarbą įstatymams, mėginimą juos apeiti ir iškreipti jų paskirtį. Nesaikingi išpuoliai prieš referendumo rėmėjus, mėginimai juos demonizuoti, suabejoti jų sveiku protu, gera valia ir patriotiškumu juos įžeidžia ir žemina. Manau, kad ne vienas Lietuvos gyventojas balsuos už referendumą ne dėl to, kad pritaria jo turiniui, bet dėl to, kad piktinasi oponentų veiksmais ir nepagarba bendrapiliečiams.

Nesuprantu, kodėl politikai griebiasi tokių priemonių. Gal jie tingi aiškinti žmonėms, kodėl referendumas turėtų būti atmestas, gal jie jaučiasi intelektualiai neįgalus to daryti. Bet pagrindiniai argumentai yra jų pusėje. Jie gali nurodyti, kad niekas nupirktos žemės iš Lietuvos neišveš, kad, kaip nurodo Landsbergis, Petrui pardavus sklypą latviui, Lietuva nesumažės, o Latvija nepadidės, kad „demokratinė valstybė savo suverenios teritorijos parduoti negali net Vyriausybei norint, o privatus savininkas, tai ne kita valstybė.“ Galima nurodyti, kad draudimas parduoti žemę užsieniečiams naudingas stambiesiems lietuviams žemvaldžiams, kurie abejingi savo kaimynų gerovei. Reikia priminti, kiek daug paramos susilaukta iš ES, kad neproporcingai daug jos sulaukė ūkininkai, ir kad šios paramos ir dotacijos bus nutraukiamos, jei referendumo nuostatos taptų įstatymais.

Niekas nedraudžia referendumo oponentams protingai elgtis ir pagarbiai kalbėtis su žemės pardavimo priešininkais. Bet kuo ilgiau referendumo rėmėjai bus niekinami, tuo daugiau jie bus palaikomi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (560)