Nors D. Ulbinaitė buvo išteisinta dėl kaltinimų atskleidus valstybės paslaptį, prokurorai su išteisinimu nesutinka ir prašo jai skirti daugiau kaip 9 tūkst. eurų baudą bei atimti teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Byla dėl paslapties atskleidimo išvis neturėjo būti iškelta. VSD išvada, kad informacinės atakos prieš Lietuva gali padažnėti, ir bus stengiamasi diskredituoti prezidentę Dalią Grybauskaitę, Rusijos archyvuose „atrandant“ naujų duomenų apie jos praeitį, niekada neturėjo būti įslaptinta, nes jos paviešinimas kaip tik buvo veiksmingiausia priemonė numatomai dezinformacijos kampanijai pakirsti.
Vykdydama tyrimą prokuratūra padarė grubių klaidų. Teismas priėjo išvadą, kad tyrime buvo neteisėtai klausytasi net 17 informaciją paviešinusios naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių. Kai kurie jų tuo metu jau nebedirbo BNS. Teismas pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir jos namuose atlikta krata. Galime pridurti, kad pernai teismai patenkino 99 proc. prokurorų prašymų leistis klausytis pokalbių ir kito susižinojimo. Akivaizdu, jog leidimai išduodami, teismams tinkamai nesusipažinus su byla, o tai savo ruožtu rodo, jog teismams ne itin rūpi apsaugoti eilinių piliečių teisę į privatumą.
Praeitą savaitę teismas atmetė prokuroro prašymą ištirti D. Ulbinaitę poligrafu, pakartotinai apklausti BNS redaktorę ir įpareigoti ją atskleisti informacijos šaltinį.
Nemažai politikų – Artūras Paulauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, socdemų veteranas Aloyzas Sakalas – kritikavo prezidentę ir palaikė prokuratūrą, aiškindami, kad teisinėje valstybėje liudytojai ikiteisminio tyrimo metu privalo duoti parodymus. Nors neabejotinai svarbu ginti teisinės valstybės principus, Lietuvos konstitucinėje santvarkoje prezidentas turi specialias pareigas bei privilegijas. Prezidentas ir Seimas negali šokdinti teismų, bet prokurorai bei kiti teisėsaugos darbuotojai irgi negali šokdinti prezidento ar Seimo narių. Konstitucinio Teismo teisėjai tikrai nepaklustų Seimo komisijos reikalavimui jai paaiškinti, kodėl jie priėmė vieną ar kitą sprendimą. Pakartotinas prokuroro prašymas apklausinėti prezidentę rodo ne tik aroganciją, bet ir nenorą ar negebėjimą suprasti valdžių atskyrimo principą.
Gan aišku, kaip baigsis ši byla. Vilniaus apygardos teismas patvirtins ankstesnį teismo sprendimą, Ulbinaitė liks išteisinta. Manau, kad tai supranta ir prokuroras, bet jam svarbiau ginti savo ir kolegų mundurą negu teisingumą. Ir tai daryti kitų svarbesnių bylų sąskaita. STT turėtų pirmenybę skirti kovai su finansiniais nusikaltimais, o ne rūpintis nutekinta informacija. Be to, šitas farsas brangiai kainuos Lietuvos mokesčių mokėtojams. Būtų įdomu, kiek laiko ir jėgų šiam reikalui skyrė prokuratūros darbuotojai, kiek kainavo BNS žurnalistų sekimas ir stebėjimas, kiek kainavo žurnalistams išmokėtos kompensacijos, kokio dydžio buvo su šia byla susietos teismų išlaidos. Spėčiau, kad sumos veikiausiai siekia milijoną litų.
D. Ulbinaitės byla nėra vienintelė, kurioje prokurorai kaip apsėsti gina savo „tiesą“, nepaisydami pasekmių ir teisingumo reikalavimo. Akivaizdžiausias pavyzdys tai Eglės Kusaitės persekiojimas – kitaip nevadinčiau prieš ją imtus prokuratūros veiksmus. Neturiu omenyje vien tai, kad ji kalėjo 9 mėnesius – nuo 2009 spalio iki 2010 rugpjūčio – ir vėl buvo suimta 2011 balandį, bet aukštesnis teismas paleido. Ne vien tai, kad Generalinė prokuratūra leido trims FSB pareigūnams apklausinėti ją. Itin piktina dviejų prokurorų pomėgis jai iškelti vis naujas bylas. Nagrinėjant bylą, kurioje ji kaltinama terorizmu, E. Kusaitė per teismo posėdžio pertrauką žiniasklaidai pasakė, kad prokurorai „J. Laucius ir M. Dūda yra nusikaltėliai“. Dėl šio pasisakymo jai buvo iškelta byla. Dar kitoje byloje ji buvo pripažinta kalta Lauciui pasiuntusį jį įžeidžiančią ir jam grasinančią SMS žinutė. Šioje byloje merginai skirta 7 tūkst. 800 litų bauda.
Persekiojimas nesiliauja. Pernai balandžio 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas visiškai išteisino E. Kusaitę dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Bet prokuratūra suskubo apskųsti nutarimą. Pernai gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka turėjo pradėti nagrinėti bylą, bet svarstymą atidėjo dėl Kusaitės advokato mirties ir dėl jos pačios ligos. Taigi, praėjus daugiau negu penkeriems metams po pirmojo Kusaitės įkalinimo, prokuratūra dar neatlyžo.
Šių bylų kėlimas bei skundai teismams yra akivaizdus lėšų švaistymas bei darbo resursų eikvojimas (juk yra gerokai svarbesnių bylų), ir primena mūsų rytų kaimynų teisinius susidorojimus su į jų nemalonę patekusiais žmonėmis. Prokuratūros vadovybė seniai turėjo ir įspėti Kusaitę persekiojusios prokurorus, kad jų elgesys nepateisinamas ir turi liautis.
Nenoriu daryti itin plačių išvadų apie prokurorų darbą iš šių dviejų bylų. Bet tai, kad galima elgtis kaip buvo elgiamasi šiais dviem atvejais ir vykdyti savotišką vendetą, rodo, kad egzistuoja terpė ydingam mentalitetui, kurią būtina pašalinti.
