Norint sukurti pilietinę visuomenę ir stiprią demokratiją, reikia pasitikėti piliečiais, jų gera valia bei sveiku protu. Pasitikėjimas savais piliečiais svetimas Lietuvos valdžioms.
Kęstutis Girnius
© DELFI / Tomas Vinickas

Jos linkusios manyti, kad geriau žino, ko reikia eiliniams piliečiams ir kas tarnauja jų interesams, tad stengiasi riboti piliečių galią patiems spręsti, kaip elgtis ir gyventi.

Valdžios paternalizmas bei policijos nuovados mentaliteto plitimas pasiekė viršūnę prieš kelerius metus, kai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad Seimas turi pareigą neskelbti referendumo, jeigu referendumu siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų. Nes referendumas yra beveik vienintelis būdas, kuriuo valdžios politika nepatenkinti žmonės gali siekti, kad jiems rūpimi klausimai būtų įtraukiami į šalies politikos darbotvarkę, savo sprendimu KT atėmė iš eilinių piliečių teisę nustatyti, kokiais klausimais jie gali stengtis išreikšti savo valią. Tai precedento neturintis ir nepateisinamas Lietuvos žmonių politinių teisių apribojimas.

Policijos nuovados mentalitetas prasiveržia ir sprendžiant mažiau reikšmingus klausimus. Vyriausybė ir premjeras Saulius Skvernelis svarsto siūlymą alkoholį parduoti tik su banko kortelėmis. Sprendimas dar nepriimtas, nes yra ir prieštaraujančių. Siūlymas parduoti alkoholį tik su banko kortelėmis yra mažmožis, palyginus su raginimais apskritai riboti mokėjimą grynaisiais kaip priemonę kovai su šešėliu ir korupcija bei PVM surinkimui gerinti. Verslininkai esą galėtų grynais atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, eiliniai gyventojai iki 3 tūkst. eurų. Nors Finansų ministras Vilius Šapoka nėra įsitikinęs šių priemonių veiksmingumu, jis neatmeta galimybės numatyti sektorius, kuriuose būtų visiškai draudžiama atsiskaityti grynaisiais.

Šitokie nutarimai būtų naudingi bankams ir kredito kortelių kompanijoms, kurie uždirba pinigų kaskart, kai atsiskaitoma kredito kortele. Bet priverstinis kredito kortelių įsiviešpatavimas kenktų eilinių žmonių interesams.
Kęstutis Girnius

Šitokie nutarimai būtų naudingi bankams ir kredito kortelių kompanijoms, kurie uždirba pinigų kaskart, kai atsiskaitoma kredito kortele. Bet priverstinis kredito kortelių įsiviešpatavimas kenktų eilinių žmonių interesams. Pirma, ribojama jų laisvė. Aš savo pinigus uždirbu ir, užmokėjęs mokesčius, turėčiau turėti teisę jais naudotis savo nuožiūra, nemokėdamos baudos bankams, jei kas mėnesį iš bankomato išimu daugiau negu 600 eurų. Kodėl negaliu be baudos visą algą išimti iš banko ir laikyti seife savo bute? Toks nutarimas net gali būti ūkiškai racionalus, jei bankai yra nestabilūs, o palūkanos neviršija 0,10 proc.

Antra, ne visada galima užsimokėti kredito kortelėmis, o mokėjimas jomis gali būti nuostolingas. Austrijoje kas vasarą apsistojame viešbutėlyje, kuris nepriima kredito kortelių, tad reikia mokėti sunkiai prieinamais grynaisiais. Neseniai apsinakvojome viešbutyje Amsterdame. Sąskaita buvo 400 eurų, jei moki grynais. Vartojant kredito kortele, reikia mokėti 2,1 proc. daugiau, kad padengtum tą sumą pinigų, kurią pasiima kredito kortelių kompanija. Suma nedidelė, bet ir mažos sumos susideda.

Aš savo pinigus uždirbu ir, užmokėjęs mokesčius, turėčiau turėti teisę jais naudotis savo nuožiūra, nemokėdamos baudos bankams, jei kas mėnesį iš bankomato išimu daugiau negu 600 eurų. Kodėl negaliu be baudos visą algą išimti iš banko ir laikyti seife savo bute?
Kęstutis Girnius

Noras apsaugoti teisę į privatumą yra itin rimta priežastis priešintis ketinimams riboti mokėjimus grynaisiais. Kiekvieną kartą, kai žmogus užsimoka kredito kortele, mokėjimas užregistruotas ir išsaugojamas kompiuterių serveriuose. Bankas žino, kur perki („Maxima“, ne „Lidl“), ką perki (pieną, ne vyną), kur ir kada keliauji, ir t.t. Sukaupiama nepaprastai daug informacijos apie kiekvieną žmogų. JAV svarstoma ar net nutarta leisti bankams dalytis šia informacija su kitomis bendrovėmis, jei klientas leidžia. ES labiau saugoja savo piliečių privatumą, tad nepritars tokiam įstatymui. Vis dėlto kas kartą, kai vartoji kredito kortelę, atsisakai dalies savo privatumo, perduodi „didžiajam broliui“ informacijos apie savo sprendimus. Valdžia turėtų priešintis šitokių duomenų kaupimui, o ne jį skatinti.

Yra trafaretinis atsakymas į šitokius priekaištus. Atseit, jei neturi ko slėpti, jei nevykdai nusikalstamos veikos, neturėtų rūpėti, jei bankas ar valdžia žino, ką darai su savo pinigais. Bet ir padoriausi piliečiai nuleidžia užuolaidas ne dėlto, kad ketina pažeisti įstatymus, bet dėlto, kad nenori, jog kaimynai spoksotų į jų virtuves ir miegamuosius. Valdžia turi kovoti su nusikalstamumu, bet ne su priemonėmis, kurios nedera su eilinių piliečių interesais. Neverta sulaikyti vieno nusikaltėlio, jei tuo pažeidžiama šimto piliečių teisė į privatumą.

Valdžia turi kovoti su nusikalstamumu, bet ne su priemonėmis, kurios nedera su eilinių piliečių interesais.
Kęstutis Girnius

Policijos nuovados mentalitetas dar akivaizdžiau prasiveržia, kovojant informacijos karą su Rusija. Vėl kalbama apie poreikį griežčiau stebėti ir prižiūrėti rusiškas televizijos laidas. Pasak Seimo nario Lauryno Kasčiūno, Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuriuo skleidžia priešišką propagandą bei dezinformaciją, sudaro sąlygas kai kurių gyventojų sąmonėje įtvirtinti nostalgiją sovietmečiui, skatina nusivylimą Lietuvos demokratine santvarka, prokremlinę geopolitinę orientaciją. Grupė konservatorių įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija.

Tokių pataisų nereikia, jos būtų bergždžios. Pirma, Rusijos propaganda yra gana neveiksminga, Rusijos ir Putino populiarumas smunka daugumoje pasaulio šalių. Antra, kas domisi Rusijos programomis, jas gali lengvai gauti per internetą ar palydovinę televiziją. Svarbiau tai, kad ketinama atimti iš dalies gyventojų galimybę žiūrėti savo mėgstamas televizijos laidas, nes jais nepasitikima, jie laikomi „runkeliais“ ar naudingais Kremliaus idiotais. Rimtas tokių apribojimų svarstymas rodo, kiek toli mes esame nuo Europos bent tautiniuose santykiuose.

Užuot mėginus tautines mažumas ir „runkelius“ labiau integruoti į Lietuvos gyvenimą, juos atstumiame, arogantiškai tvirtiname, kad jie nepakankamai subrendę, kad, kaip maži vaikai, jie negeba apsisaugoti nuo melų ir prasimanymų, tad jiems reikia tvirtos „tėvų“ priežiūros.
Kęstutis Girnius

Ne kartą pastebėta, kad Vakarų ir Rytų Europos šalių mažumų politika skiriasi trimis atžvilgiais. Vakarai supranta, kad mažumos neišnyks, neišmirs, Rytuose dar puoselėjamos mažumų išnykimo viltys. Vakarų šalys įsitikinusios, kad jei tautinėms mažumoms būtų suteikiama autonomijos teisių, jos elgtųsi atsakingai ir nepažeidinėtų nesavųjų teisių. Rytų Europos šalys dar abejoja, ar mažumos gerbtų kitų teises.

Svarbiausias skirtumas yra tai, kad Rytų Europos šalyse nepasitikima mažumomis, jos laikomos potencialia „penktąja kolona“, kuri labiau ištikimas ne savo šaliai, bet kaimynei, ne Lietuvai, bet Rusijai. Etniniai santykiai vertinami „nulinės sumos“ žaidimo perspektyva, kas naudinga mažumai esą kenkia daugumai. Santykiai yra sugrėsminami, jie tampa nacionalinio saugumo klausimu, tad itin opūs. Užuot mėginus tautines mažumas ir „runkelius“ labiau integruoti į Lietuvos gyvenimą, juos atstumiame, arogantiškai tvirtiname, kad jie nepakankamai subrendę, kad, kaip maži vaikai, jie negeba apsisaugoti nuo melų ir prasimanymų, tad jiems reikia tvirtos „tėvų“ priežiūros. Ribojimai gali sukelti atvirkštinę reakciją, sukurti įspūdį, kad jais stengiamasi nuslėpti Lietuvai nepatogią informaciją, tad ir didinti tų laidų populiarumą – draudžiamas vaisius yra gardžiausias.

Kartais nurodoma, kad Prancūzija ir kai kurios kitos šalys įstatymais reguliuoja, koks procentas televizijos ar radijo programų turi būti oficialiąja ar valstybine kalba. Prancūzai siekia puoselėti savo kultūrą. Lietuvos draudikų motyvai kiti. Jiems ne tiek rūpi Lietuvos kultūros klestėjimas, kiek priešo laidų ribojimas. Nesuprantu, kodėl taip nepasitikima savo šalies piliečiais, kodėl taip stengiamasi riboti jų teisę rinktis, pvz., mokėti grynaisiais arba pirkti alų, sukakus 18 metų, kodėl laisvesnis gyvenimas nepageidaujamas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darbo imigrantus išnaudojantis vergvaldys – nepažabojamas (72)

Važiuodamas į Vokietiją tolimųjų reisų vairuotojas Aleksandras Šeško tikėjosi užsidirbti,...

Dešimtmečio byla gali pasikartoti: gudrūs žaidimai pakišo vienus ir atrišo rankas kitiems (12)

Nesenoje parlamentinių tyrimų istorijoje yra pavyzdžių, kai teisėsaugos tyrimus dubliuoti sumanę...

Lietuvoje daug kur ant kelių formuojasi plikledis (1)

Antradienio rytą Skuodo rajone – lijundra, čia kelių dangos vietomis apledėjusios, vakarų,...

JAV žiniasklaida: Kuzminskas susitiko su „Lakers“ klubo atstovais (10)

NBA gerbėjus Lietuvoje iš už Atlanto pasiekė intriguojanti žinia. ESPN reporterio Ohmo...

Nacionalinio vėžio instituto direktorius pataria, kas padės išvengti onkologinių ligų: 12 paprastų žingsnių (184)

Likdamas ištikimas bendrai Europos Sąjungos dvasiai norėčiau pasiūlyti savo idėją Lietuvai...

Penki dalykai, kurių nekartosiu naujuose namuose – asmeninė patirtis (19)

Prieš dvejus metus įsigijau pirmuosius savo nuosavus namus ir teko išspręsti nemažai jų...

Orai: laukia kontrastų savaitė – po žiemos vėl grįš ruduo (21)

Iki savaitės vidurio šalyje numatomi žiemiški orai , kurie pažers aibę iššūkių: vyraus...

Pergalių seriją pratęsusių „Pacers“ gretose Sabonis vėl buvo tarp rezultatyviausiųjų (4)

Puikią sportinę formą NBA pirmenybėse ir toliau demonstruoja Indianos „Pacers“ (10-8)....

Šis 1937-aisiais nutapytas paveikslas kelia didžiules aistras: ar sugebėsite pastebėti vieną keistenybę? (23)

Vargu, ar šie paveiksle pavaizduoti asmenys atrodytų bent kiek išskirtiniai, jei kartu su visu jį...

Krakmolas gali pakeisti brangius cheminius valiklius (1)

Anksčiau bulvių krakmolą būdavo galima rasti kiekvienoje virtuvėje, bet pastaruoju metu šis...