aA
Politologė Dovilė Jakniūnaitė kadaise pastebėjo, kad dėl užsienio politikos vyrauja trys Lietuvos vaizdavimai: mažoji valstybė; valstybė, esanti prie Rusijos; vakarietiška valstybė, bandanti pasirinkti tarp ES (Europos) ir JAV.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

ES ir JAV yra sąjungininkai, kurie derina savo užsienio politiką, tad nesutarimai paprastai liečia santykinai nereikšmingus reikalus, o ne principinius klausimus. Vis dėlto Lietuva turi polinkį labiau palaikyti Vašingtoną, ypač gynybos ir saugumo politikoje. Štai Lietuva skeptiškai vertina planus sukurti atskirus ES karinius dalinius, nuogąstaudama, kad tuo bus dubliuojama NATO veikla, mažinant jos veiksmingumą. Lyg šiol tik vieną kartą radikaliai išsiskyrė sąjungininkų pozicijos, būtent dėl Irako karo. Tada Lietuva ir vadinamasis Vilniaus dešimtukas nedviprasmiškai palaikė JAV, atmetė ES šalių priekaištus Vašingtonui dėl Irako invazijos.

Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu, bus daugiau nesutarimų, ginčų, retorinių apsišaudymų; jie gali tapti savaitiniu, net kasdieniu įvykiu. Per savo trumpą kadenciją Trumpas suspėjo kritikuoti prekybą reguliuojančius tarptautinius susitarimus, Vokietijos prekybos politiką, nepriimtinai mažą Europos šalių gynybos finansavimą, jų negebėjimą adekvačiai reaguoti į musulmonų ekstremistų sukeliamą grėsmę. Per susitikimą su NATO vadovais Trumpas demonstratyviai atsisakė patvirtinti JAV įsipareigojimą NATO sutarties penktajam straipsniui, kuris nurodo, jog „antpuolis prieš vieną sąjungininkų yra antpuolis prieš mus visus.“ Beprecedentį pasipiktinimą sukėlė jo pranešimas, kad JAV traukiasi iš pasaulinio Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita.

Vidaus politikos sumetimai veikia politikų reakcijas. Smunkant Trumpo populiarumui, jis stengiasi savo ištikimiausiam elektoratui parodyti, kad jis kietas vyras, kuris vykdys savo rinkiminius pažadus.
Kęstutis Girnius

ES vadovai greitai ir vienareikšmiai reagavo į Trumpo nutarimą. Vokietija, Prancūzija ir Italija paskelbė bendrą pareiškimą, kritikuodamos Trumpo sprendimą ir atmesdamos jo pasiūlymą iš naujo derėtis dėl susitarimo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pastebėjo, jog baigėsi laikai, kuomet Europa galėjo visiškai kliautis kitais, tad europiečiai turi imti likimą į savo rankas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad D. Trumpas padarė istorinę klaidą. Europos Komisijos prezidentas Jeanas – Claude‘as Junckeris, į Trumpą panašus pasipūtėlis ir plepys, pažymėjo, kad sprendimas iš tiesų klaidingas.

(iš kairės) Prancūzijos prezidentas E. Macronas, JAV prezidentas D. Trumpas ir Vokietijos kanclerė A. Merkel
(iš kairės) Prancūzijos prezidentas E. Macronas, JAV prezidentas D. Trumpas ir Vokietijos kanclerė A. Merkel
© Reuters / Scanpix

Vidaus politikos sumetimai veikia politikų reakcijas. Smunkant Trumpo populiarumui, jis stengiasi savo ištikimiausiam elektoratui parodyti, kad jis kietas vyras, kuris vykdys savo rinkiminius pažadus. Tad pasitraukė iš Paryžiaus sutarties ir kritikavo NATO sąjungininkus, ypač Vokietiją. Prancūzijos parlamento rinkimai vyksta sekmadienį. Siekdamas savo partijos sėkmės, Macronas nori parodyti, kad jis geba ginti Prancūzijos interesus, nebijo sakyti tiesos galingiausių šalių vadovams. Jis pamokė ne tik Trumpą. Šalia jo stovint Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jis pasakė, kad „Sputnik“ ir „Russia Today“ skleidžia melagingą propagandą ir yra Kremliaus įtakos agentai. Rudenį vyks Vokietijos parlamento rinkimai.

Pabrėždama, kad negalima pasikliauti kitais, Merkel atsiriboja nuo Vokietijoje itin nepopuliaraus Trumpo, tuo pačiu ir teisina savo planus didinti gynybos išlaidos. Ji siekia pakirsti savo pagrindinių oponentų socdemų argumentus, kad ji perdėm pataikauja Trumpui ir didina gynybos išlaidas vien dėl jo spaudimui.

Iki savo kadencijos pabaigos Trumpas išbandys savo sąjungininkų kantrybę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Nors jis JAV prezidentas ir didele dalimi lemia Vašingtono politiką, būtų klaida sutapatinti jį su JAV, smerkiant vieną smerkti kitą.
Kęstutis Girnius

Trumpas yra nepagydomas ir neprognozuojamas, jis nesusitvardys, ką parodė naujausias iš piršto laužtų tviterio pastabų srautas po teroro išpuolio Londone. Iki savo kadencijos pabaigos Trumpas išbandys savo sąjungininkų kantrybę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Nors jis JAV prezidentas ir didele dalimi lemia Vašingtono politiką, būtų klaida sutapatinti jį su JAV, smerkiant vieną smerkti kitą. Juolab, kad amerikiečiai ir jų politikai labai didžiuojasi savo šalimi, laiko ją išskirtine, itin jautriai reaguoja į jai taikomą kritiką, ir priekaištų neužmiršta.

Tviteris ir kitos naujos internetinės susisiekimo priemonės skatina atvirumą, bet ir neatsargumą. Ne tik Trumpas nusišneka. Neseniai Europos parlamento vyriausias derybininkas dėl „Brexit“ Guy‘us Verhofstadtas pasakė, kad jei su Jungtine Karalyste nebus deramai susitarta, 2019 m. jos piliečiai „neturės daugiau teisių atostogauti, keliauti ir mokytis ES šalyse negu turistai iš Maskvos ar studentai iš Mumbajaus.“ Tokie pasisakymai nė kiek protingesni nei Trumpo.

Koks bebūtų Europos nusivylimas JAV ir Trumpu, Vašingtonas liks artimu sąjungininku ir Europos saugumo užtikrintuoju. Nors JAV, buvusio Valstybės sekretorės Madeleine‘os Albright žodžiais, nėra „nepakeičiama“ šalis, rimtų konkurentų ji neturi. Po pasitraukimo iš Paryžiaus sutarties kai kurie komentatoriai svarstė, jog Kinija gali perimti vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Toks siekis nėra svetimas Pekino vadovams, bet Kinija turi gerokai mažiau demokratijos ir labiau varžo savo piliečių žodžio, spaudos ir kitas laisves negu Rusija. Ji dar vykdo agresyvią politiką Pietų Kinijos jūroje. Kinija netaps kelrodžiu.

Trumpas suerzins ir supykdys europiečius. Neabejoju, kad Vokietijos socdemai, Verhofstadtas, ko gero, ir Macronas, griežtai jį kritikuos, ne itin atsargiai rinkdamiesi žodžius. Tai jų teisė. Bet svarbu, kad ES kaip organizacija laikytųsi santūriau, be reikalo nedegintų tiltų, nepasiduotų aistroms. Ir kad pasitarimuose kas nors subtiliai, neperlenkiant lazdos, bet ir neužmerkiant akių į dabarties klaidas, primintų, kiek daug JAV yra prisidėjusi prie Europos klestėjimo.

Lietuvai nebus lengva imtis šio vaidmens. Lietuva niekada neslėpė savo palankumo JAV. Ji energingai dalyvavo Vilniaus dešimtuko veikloje, palaikė Irako invaziją, priekaištavo kritiką reiškusioms šalims. Nors pirmaisiais savo prezidentavimo metais prezidentė D. Grybauskaitė mėgino atsiriboti nuo Vašingtono, ilgainiui ji pasidavė Vašingtono traukai. Lieka įspūdis, kad nuolat norima Vašingtonui įtikti, pvz., rimtai svarstant galimybę skirti daugiau negu du procentus BVP gynybai, tiekiant ginklus Ukrainai, palaikant Kijevo ir Tbilisio siekius įstoti į NATO. Tad šilti Vilniaus žodžiai JAV atžvilgiu bus vertinami skeptiškai. Lietuva nepasižymi nei gebėjimu tarpininkauti ir burti koalicijas, nei gebėjimu ieškoti kompromisų. Praeityje ji perdėm stengėsi apsigaubti teisuolio skraiste, vaizduotis vienintele doros politikos gynėja. Lietuva veiksmingiau įgyvendintų tarpininko ir ramintojo vaidmenį, jei gebėtų sutelkti kitas Baltijos ir Vidurio Europos šalis, o jas sutelkus, parodytų, kad nereikia rinktis tarp JAV ir ES.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

COVID-19 užsikrėtė vaistininkė asociacija prašo tirti visus vaistininkus (139)

Siekiant mažinti viruso plitimą ir apsaugoti vaistininkus, Lietuvos vaistinių asociacija prašo...

Arūnas Milašius. Verslas po kauke – kaip netyčia nurašėme kas dešimtą pilietį (1)

Pasaulis toliau karščiuoja – milijardai eurų ir dolerių spausdinami tam, kad svarbiausių...

Tenisas lauke su žiūrovu apkarto visiems: teks susimokėti bent po 250 eurų papildyta policijos komentaru (515)

Domantas Kairys pasidalino savo feisbuko paskyroje, kad teko nuryti karčią piliulę už tai, kad...

Prieš Velykas prie maisto prekių parduotuvių nusidriekė didelės pirkėjų eilės (70)

Ketvirtadienį į „ Kas vyksta Kaune “ redakciją pradėjo plūsti skaitytojų užfiksuotos...

Šimašius įvardijo įvažiavimus į miestą, prie kurių stovės patikros postai kiti miestai planuoja užtverti gatves (96)

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį gyventojus ragino artimųjų nelankyti ir...

Apsauginių kaukių poreikio patenkinti neįmanoma (71)

Lietuvoje nuo penktadienio žmonėms privalant viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones,...

Rinka, kuriai koronavirusas nėra jau ir toks baisus: skaičiuoja, kaip gyventojai gali sutaupyti (8)

Per pastaruosius metus Lietuvos saulės energetikos rinka augo it ant mielių. Šalį paralyžiavęs...

Pandemijos įkaitu tapęs Krapikas – apie bundančią Kiniją, griežtas taisykles ir Eurolygos perspektyvas (3)

„Užsidarius sunkiosios pramonės gamykloms, oro kokybė čia labai pagerėjo“, – karantino...

Lietuvą pasiekė dar 30 tonų apsaugos priemonių medikams (6)

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė dar 30 tonų apsaugos priemonių medikams .

COVID-19 grėsmės: jei nenorite užsikrėsti, 2 m atstumo gali ir neužtekti

Koks atstumas tarp žmonių yra saugus, jei norite bėgti, važiuoti dviračiu ar vaikščioti esant...

|Maža didelių žinių kaina