aA
Kaista retorika. NATO ir Rusija vis dažniau ir griežčiau kaltina viena kitą agresyviais veiksmais, į kuriuos reikia reaguoti, stiprinant savo gynybinius pajėgumus. Postūmį naujiems retoriniams išpuoliams davė žinia, kad NATO planuoja kiekvienoje Baltijos šalyje dislokuoti kuopai skirtą sunkiąją ginkluotę, o Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją ir galbūt Vengriją aprūpinti batalionui skirta amunicija bei technika.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP/Scanpix

Kitą dieną Rusija pranešė ketinanti pergrupuoti savo karius prie vakarinės sienos, suformuoti naujus tankų, artilerijos ir aviacijos dalinius, Kaliningrade perginkluoti raketas "Iskander”, smarkiai pertvarkyti savo pajėgas Baltarusijoje. Antradienį prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva papildys savo branduolinį arsenalą daugiau negu 40 naujų tarpžemyninių balistinių raketų. Trečiadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas vykdo didžiausią savo gynybos stiprinimo programą nuo Šaltojo karo. Žingsnis yra atsakas į neramumus Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos veiksmus Ukrainoje. Tokios savaitės seniai nebūta.

Lyg šiol galutinai nepatvirtintas nutarimas dislokuoti ginkluotę Lietuvoje ir kitur yra reakcija ne tik į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje, bet ir į agresyvius jos naikintuvų veiksmus, atvirą karinės galios demonstravimą. Ginkluotės dislokavimu siekiama įrodyti NATO solidarumą, nuraminti Baltijos ir kitų šalių gyventojus. Išankstinis ginkluotės sandėliavimas reiškia, jog krizės atveju NATO į pavojaus zoną galės tučtuojau siųsti greito reagavimo dalinius, žinodama, kad jie disponuos tinkamais ginklais. Jei karinės technikos nebūtų pafrontės šalyse, nutarimas kareivius ten permesti būtų sudėtingesnis ir veikiausiai ilgiau užtruktų.

Naujoji ginkluotė, net jei laiku ja pasinaudoti atvyktų NATO kariai, nesustabdytų ryžtingesnio Rusijos puolimo. Bet ir per Šaltąjį karą niekas nemanė, kad keli tūkstančiai JAV karių Berlyne gebėtų atremti Varšuvos šalies pakto antpuolį. Šie kareiviai atliko sprogdiklio laidos vaidmenį. Puolant Berlyną, būtų puolami ir jie, tad JAV būtų priversta siųsti pastiprinimus atakai atremti. Kai XX a. pradžioje britai klausė, kiek karių jie turėtų pasiųsti į Prancūziją karo atveju, didysis karvedys generolas Fochas atsakė, kad reikia tik vieno, o mes užtikrinsime, kad jis būtų nukautas, taigi, kad bus sukuriamos aplinkybės, kurios privers Didžiąją Britaniją įsitraukti į karą.

Putino pasisakymais apie naująsias strategines raketas, Rusijos generolų kalbomis apie taktinius branduolinius ginklus bei raketų “Iskander” dislokavimą Kaliningrade siekiama įbauginti Vakarų Europos gyventojus, atkreipiant jų dėmesį į didėjančią konfrontacijų tikimybę.
Kęstutis Girnius

Neįmanoma vienareikšmiai nustatyti kurio nors nutarimo pasekmes, nes negalima prognozuoti, kaip reaguos oponentas. Normaliomis aplinkybėmis ginkluotės dislokavimas turėtų atgrasyti Rusiją, nes jis rodo NATO ryžtą ginti Baltijos šalis ir didina NATO pajėgumą tai veiksmingai daryti. Antra vertus, negalima sutapatinti Rusijos antpuolio, kuriuo stengiamasi sunaikinti dislokuotą ginkluotę, su antpuoliu, per kurį būtų puolami nevietiniai NATO kariai. Tad Rusija gali manyti, kad konflikto išvakarėse būtų pravartu pulti ir sunaikinti ginkluotę, kol į dislokavimo vietas dar neatvyko NATO daliniai, juolab, kad numatytas ginkluotės kiekis visoje rytų Europoje yra labai mažas, skirtas apginkluoti apie 3000 karių.

Būtų klaida manyti, kad dilema būtų galima išspręsti į rytines NATO šalis siunčiant ne tik daugiau ginkluotės, bet ir tiek karių, kiek jų reikia, norint užtikrinti ginkluotės apsaugą. Bėda tai, kad šitoks nutarimas sukeltų karingą Rusijos reakciją, ir įsisuktų pavojinga karių telkimo ir ginklavimosi spiralė.

Rusija turi kozirį. Naujausia įtakingos viešosios nuomonės agentūros „Pew Research“ apklausa rodo, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos žmonės NATO vertina palankiai, bet yra griežtai nusistatę prieš karinę intervenciją tuo atveju, jeigu Rusija užpultų kurią nors NATO sąjungininkę. Nors dauguma respondentų iš JAV palaikytų intervenciją, net 37 proc., taigi, daugiau negu trečdalis, irgi nepritartų tokiam žingsniui.

Rusija gali manyti, kad konflikto išvakarėse būtų pravartu pulti ir sunaikinti ginkluotę, kol į dislokavimo vietas dar neatvyko NATO daliniai, juolab, kad numatytas ginkluotės kiekis visoje rytų Europoje yra labai mažas, skirtas apginkluoti apie 3000 karių.
Kęstutis Girnius

Nuo pat Ukrainos intervencijos pradžios aiškinau, kad nuogąstavimai dėl Rusijos propagandos veiksmingumo yra perdėti. Šią nuomonę patvirtina daugelis naujausių apklausų, rodančių, jog Rusijos populiarumas pasaulyje yra smarkiai smukęs, kad vis daugiau žmonių mano, jog Kremlius kelia pavojų taikai ir pažeidinėja pagrindines tarptautinės teisės normas.

Prokremliška propaganda yra pasmerkta likti bergždžia, nes pasakojimai apie Rusijos didybės atkūrimą, išskirtinį jos vaidmenį pasaulyje nepaveiks kitų šalių piliečių, nepaisant to, kiek jie kutentų rusų savimeilę. Labiau patiklūs žmones gal pritars Maskvos propagandistų teiginiams, kad Vakarai yra supuvę, ištvirkę, pasidavę materializmui. Tačiau antiamerikietiška propaganda tikrai ras savo klausytojus. Antiamerikietiškumas Europoje jau klesti šešis dešimtmečius, kartais sustiprėdamas, pvz., per Irako invaziją arba sužinojus apie JAV žvalgybos agentūrų šnipinėjimo Europoje apimtį, kartais susilpnėdamas, kai per pirmuosius Obamos prezidentavimo metus buvo viliamasi, jog jis gebės JAV politiką pasukti nauja linkme. JAV daug gero daro, bet ir daug blogo.

Neseniai duotame interviu Italijos dienraščiui "Corriere della Sera" ir kitai žiniasklaidai Rusijos prezidentas Putinas aiškino, kad ne Rusija artėja prie NATO šalių, bet NATO artėja prie Rusijos – supraskite, Rusija čia ne kuo dėta, ji tik reaguoja į agresyvius NATO veiksmus. Putino pasisakymais apie naująsias strategines raketas, Rusijos generolų kalbomis apie taktinius branduolinius ginklus bei raketų “Iskander” dislokavimą Kaliningrade, iš kur jos gali pasiekti Berlyną, siekiama įbauginti Vakarų Europos gyventojus, atkreipiant jų dėmesį į didėjančią konfrontacijų tikimybę. Žvangindamas ginklus, Kremlius siekia paveikti Vakarų viešąją nuomonę, kad ji nepritartų NATO veiksmams, kurie gali sukelti Rusijos kontrpriemones. Siekiama didinti Vakarų Europos gyventojų spaudimą savo vyriausybėms, versti jas veikti itin atsargiai, tad priešintis siūlymams ginkluoti Ukrainą ar imtis kitų ryžtingų žingsnių.

O jei JAV vienašališkai imtųsi griežtesnių priemonių, viliamasi įvaryti pleištą tarp jų ir Vakarų Europos. Čia yra pagrindinis informacijos karo frontas, mažai ko bendro turintis su Lietuvos cenzorių kova su tariamu neapykantos ir karo kurstymu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Feisbuke netrūko aistrų: ar galima pykti ant Šimonytės už tiesą? (1507)

Gruodžio 11 d. prisiekus premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui, dalis Vyriausybės...

Gediminas Inčiūra | D+

Per anksti atgulęs „Žalgirio“ barzdočius: tyliojo milžino gyvenimą keitė pragaištingi palydovai (17)

„Ano šimtmečio „ Žalgiris “ pasiekė tokių estetinių aukštumų, kad buvo pasimetę visi to...

Juodajame COVID-19 sergamumo sąraše atsidūrusios savivaldybės sutaria: tokius skaičius lėmė dvi priežastys (101)

Statistikos departamento duomenimis, kai kuriose savivaldybėse sergamumas COVID-19 liga yra ypač...

Vis daugiau vyrų Lietuvoje ryžtasi šiai operacijai: pailgėjęs lytinis aktas – tik vienas iš privalumų (23)

Maždaug kas penktam europiečiui vyrui atlikta apipjaustymo procedūra – nors kai kuriose...

Orai: šilumos kasdien bus vis mažiau (5)

Antradienio dieną per šalį greitai praslinks šaltasis atmosferos frontas, jis bus mažai aktyvus,...

PSO: pasaulis šiemet koronaviruso dar neįveiks (93)

Nerealu tikėtis, kad pasaulis įveiks koronaviruso pandemiją iki šių metų pabaigos, pirmadienį...

Miglė Rakauskaitė | D+

Makabriškas britų planas: kaip benamio lavonas tapo sudėtingos Antrojo pasaulinio karo operacijos dalimi

Auštant saulėtam 1943 metų balandžio rytui, jaunas žvejys pastebėjo keistą objektą...

Nelaimė Salantuose: į upę visą vakarą teka teršalai, meras prašo pagalbos (16)

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Priešgaisrinės...

Neplanuotas nėštumas pakeičia visą gyvenimą: perėjo kryžiaus kelius, kad susigrąžintų gyvybės langelyje paliktą kūdikį (37)

Neatlaikę žinios apie netikėtą nėštumą vyrai tiesiog pasipusto padus. Moterys skuba...

Dėl LSDP pirmininko posto varžysis politologas Gudžinskas (34)

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininko posto su jau iškeltais kandidatais...