Bet kartais nerimas prasiveržia. Ypač daug dėmesio sulaukia karinės pratybos „Zapad“, kurias žvalgyba įvardija pagrindiniu iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui 2017 m. Teigiama, kad jose gali dalyvauti daugiau negu šimtas tūkstančių karių, net nerimaujama, jog šį kartą pratybomis viskas gali ir nesibaigti. Gal todėl praeitą savaitę NATO šalių kariai treniravosi ginti Suvalkų koridorių, kurio užgrobimas užtvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią į Baltijos šalis, tad gali būti vienas pirmųjų Rusijos antpuolio taikinių.

Kitos šalys santūriau vertina padėtį. Birželio 1 d. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasakė, kad Rusija nekelia grėsmės Estijai. „NATO atgrasomosios priemonės per visą Aljanso gyvavimo istoriją buvo 100 proc. efektyvios. Žinoma, tam, kad adekvačiai reaguotų, NATO būtina nuolat plėtoti atgrasymo strategiją, ir matome, kad NATO tuo nuolat užsiima.“ Prezidentė rami, nors Estijos siena su Rusija driekiasi beveik 350 km., o šalyje gyvena gerokai didesnis procentas rusų negu Lietuvoje. Tiesa, Kaljulaid tvirtino, kad ir kitos Baltijos šalys nejaučia jokios fizinės grėsmės.

Birželio viduryje Lietuvoje viešintis Slovėnijos prezidentas Borutas Pahoras pareiškė esąs nustebęs dėl to, kad Vilnius itin stipriai nerimauja dėl Rusijos grėsmės. Per susitikimą su Pahoru Lietuvos prezidentė Dalis Grybauskaitė pasakė, kad jų susitikimo metu ji informavo Slovėnijos vadovą, jog pratybos „Zapad” yra puolamojo pobūdžio ir nukreiptos prieš Vakarus. Pahoras tikino, kad jis rimtai vertina Lietuvos nuogąstavimus. Antra vertus, jis negalėtų sau leisti sakyti, kad Lietuvos laikysena paranoiška.
Įvertindamas Latvijos demografinę padėtį, vienas apžvalgininkas šalį pavadino „labiausiai saugomomis kapinėmis Europoje“, kurios Rusija nepuls, nes pergalės atveju turėtų išlaikyti šimtatūkstantinę pensininkų masę. Tą patį logiką galioja Lietuvai.
Kęstutis Girnius

Būgštavimai dėl „Zapad“ yra perdėti. Rusija nesieks konfrontacijos, nes žino, kad NATO nepaprastai akyliai stebės visus pratybos veiksmus, be abejo, yra parengusi kontrpuolimo planus, sutelks tiek karių ir karinės technikos, kiek reikia, kad būtų galima veiksmingai reaguoti. Be to, Rusija neturi pagrindo pulti ar okupuoti Lietuvos. Įvertindamas Latvijos demografinę padėtį, vienas apžvalgininkas šalį pavadino „labiausiai saugomomis kapinėmis Europoje“, kurios Rusija nepuls, nes pergalės atveju turėtų išlaikyti šimtatūkstantinę pensininkų masę. Tą pati logiką galioja Lietuvai. Prezidentė teigia, kad pratybos bus puolamojo pobūdžio, Rusijos Gynybos ministras Sergejus Šoigu, kad jos bus išimtinai gynybinio pobūdžio. Ne visada lengva nubrėžti skirtumą tarp gynybos ir puolimo, nes ginantis reikia ir pulti, pvz., jei atsiranda galimybė apsupti priešo dalinį.

Esu tikras, kad „Zapad“ praeis ramiai, kad pratybose nedalyvaus šimtas tūkstančių karių, kad beveik visi sugrįš į savo įprastas bazes, o ne pasiliks regione. Antra vertus, įtampa tarp JAV ir Rusijos didėja. JAV valdančiuose sluoksniuose seniai būta tokių neigiamų nuostatų Rusijos atžvilgiu. Pagrindinė priežastis yra Rusijos kišimasis į JAV rinkimus. Čia Vladimiras Putinas neapskaičiavo ir šovė sau į koją. Reikšmingai prisideda demokratų partijos noras pamokyti Donaldą Trumpą, vaizduoti jį naivuoliu, o kai kuriuos jo komandos narius Rusijos papirktais simpatikais, net nesąmoningais agentais. Iki šiol prezidentas Putinas laikėsi ramiai, vildamasis, jog Trumpas perims į savo rankas JAV užsienio politiką, panaikins ar sušvelnins sankcijas, skirs pirmenybę kovai su terorizmu.
Šios viltys jau išblėso. Birželio viduryje JAV senatas triuškinančia dauguma pritarė griežtoms sankcijoms Iranui bei Rusijai. Įstatymo projekte nurodoma, kad prezidentas negalės vienašališkai sušvelninti šiuo metu Maskvai taikomų sankcijų. Atstovų rūmai dar turi pritarti. Įstatyme grasinama bausti Vakarų bendroves, kurios dalyvaus ar finansuos tokius Rusijos projektus, kaip dujotiekį „Nord-Stream 2“. Šią įstatymo dalį itin griežtai kritikavo Vokietijos ir Austrijos užsienio reikalų ministrai, kurie tai laiko kišimusi į Europos vidaus reikalus ir mėginimu sukurti palankesnes sąlygas JAV dujų ir naftos pramonei. Pasak ministrų, „Europos energijos tiekimas yra Europos, o ne Jungtinių Valstijų reikalas“.
JAV valdančiuose sluoksniuose seniai būta tokių neigiamų nuostatų Rusijos atžvilgiu. Pagrindinė priežastis yra Rusijos kišimasis į JAV rinkimus. Čia Vladimiras Putinas neapskaičiavo ir šovė sau į koją.
Kęstutis Girnius
Didėja trintis ir pavojai Sirijoje. Pastaruoju metu JAV aviacija kelis kartus puolė Sirijos kariuomenės dalinius, numušė Sirijos karo lėktuvą. Maskva pareiškė nutrauksianti specialų komunikacijos kanalą su JAV, kuriuo siekiama išvengti incidentų Sirijos oro erdvėje, lyg pagrasino numušti JAV lėktuvus, skrendančius į vakarus nuo Eufrato upės. Baltijos jūros regione elgiamasi agresyviau. Į bendras Rusijos ir Kinijos pratybas Baltijos jūroje atplaukia trys Kinijos laivai. Pratybos esą „pagerins abiejų (šalių) karinių laivynų koordinavimą vykdant bendras gynybines operacijas jūroje.“ JAV nelieka skolinga. Neseniai Baltijos jūroje netoli Rusijos sienos skrido JAV bombonešis B-52, kuris gali būti apginkluotas branduoliniais ginklais, o NATO naikintuvas F-16 trumpą laiką lydėjo S. Šoigu lėktuvą, kai šis skrido į Karaliaučių. Didėjant įtampoms, didėja incidentų tikimybė. Premjeras Saulius Skvernelis teisingai pažymėjo, kad „ir vienai, ir kitai pusei reikia palinkėti šaltų nervų“, kad neįvyktų skaudi nelaimė su itin liūdnomis pasekmėmis.
Perdėtas ginklavimasis gali mažinti, o ne didinti regiono saugumą. Reikia prisiminti vadinamąją strateginę dilemą, būtent, veiksmai, kurias viena šalis siekia didinti savo saugumą, sukelia nesaugumo jausmą oponentui, kuris stiprina savo karinį pajėgumą. Tad vargu, ar didesnis NATO karių skaičius laiduotų didesnį saugumą.
Kęstutis Girnius

NATO pastaraisiais metais gerokai padidino savo pajėgas Baltijos jūros regione, praplėtė oro policijos misiją, dislokavo tarptautinius batalionus. Dar ne viskas padaryta, dar planuojama sustiprinti oro erdvės gynybą. Bet perdėtas ginklavimasis gali mažinti, o ne didinti regiono saugumą. Reikia prisiminti vadinamąją strateginę dilemą, būtent, veiksmai, kurias viena šalis siekia didinti savo saugumą, sukelia nesaugumo jausmą oponentui, kuris stiprina savo karinį pajėgumą. Tad vargu, ar didesnis NATO karių skaičius laiduotų didesnį saugumą. Kai kurie pasiūlymai yra neprotingi, tiesiog provokuojantys, pvz., raginimas NATO perkelti savo pagrindines vadavietes iš pietų ir vakarų Europos į rytus. Norint veiksmingai vadovauti, nereikia būti arti fronto. Virš Afganistano skraidantys bepiločiai valdomi iš Kalifornijos ir Nevados valstijų. Simboliniu požiūriu sunku įsivaizduoti labiau nevykusį siūlymą. Juk Hitlerio vadavietė, vadinamoji Wolfschanze, buvo Rytprūsiuose, ko Rusija niekada neužmirš. Maskva piktai reaguotų į šitą iššūkį, dislokuodama dar daugiau karinės technikos Baltijos regione. Eilinių rusų pasipiktinimas tokiu žingsniu tik didintų Putino populiarumą.

Kiekvienu atveju Baltijos šalys nebėra užmirštas NATO užkampis, ką turėtų labiau įsisąmoninti Lietuvos vadovai. Neabejotina, kad Rusijos kariniai pajėgumai regione didesni, bet kitaip negali būti. Juk Maskva neperkels savo pagrindinių pajėgų į bazės už Uralo. Norėdami pasiekti Kaliningrado sritį Rusijos lėktuvai turi skristi per Baltijos jūrą ir nerealistiška manyti, kad jie neišnaudos progos priartėti prie Baltijos šalių oro erdvės. Kalbėdama su Slovėnijos vadovu, Grybauskaitė pabrėžė kibernetinį saugumą. Reikėtų daugiau apie jį kalbėti, mažiau spėlioti apie būsimų pratybų eigą.