K. Baubinaitė. Ar Jūsų emigravę vaikai - ne vergovėje?

Kada paskutinį kartą Jūsų vaikas, giminaitis ar kaimynas, kuris išvyko į Angliją laimės ieškoti, viešėjo Lietuvoje? Kada su juo kalbėjote telefonu? Ar, apskritai, žinote, kaip jam ten sekasi?

Daugeliui emigrantų – ypač jei jie darbštūs, neturi žalingų įpročių, kalba angliškai ir, svarbiausia – emigruoja atlikę tam tikrus namų darbus – puikiai sekasi ir netrukus Lietuvoje likusius giminaičius pasiekia piniginės perlaidos ar bent jau žvalūs balsai telefonu, siunčiantys linkėjimų.

Tačiau yra ir kitokių – skaudžių istorijų bei temų. Apie jas kalbama retai. Viena tokių temų – moderni vergovė arba žmogaus išnaudojimas, siekiant asmeninės naudos. Deja, tai – ne mitas, o dalies mūsų išvykusių tautiečių kasdienybė. Skaudi ir žlugdanti – finansiškai, fiziškai ir psichologiškai. Dažnai, bent jau aukoms taip atrodo, – be išeities.

Kas ta moderni vergovė? Kaip į ją patenkama? Nustebsite, kaip paprastai. Pabandykite panaršyti internete – aptiksite lietuviškų įdarbinimo užsienyje agentūrų, kurios pažadės Jums puikią ateitį Anglijoje „beveik nemokamai“ – pasiūlys nuvežti, apgyvendinti, surasti darbą, į jį vežioti, sutvarkyti reikiamus dokumentus. Ir visa tai – vos už šimtą ar kelis šimtus svarų, o dalis agentūrų šias paslaugas pasiūlys avansu. Argi ne viliojantis pasiūlymas?

Šiame straipsnyje nekalbėsime apie normalius darbinius santykius, kuomet solidžios agentūros už atitinkamą mokestį ieško tautiečiams darbo, rūpinasi jų dokumentais ir pan. Šio straipsnio objektas – moderni vergovė.

Taigi ką dalies darbo agentūrų pasiūlymai slepia iš tiesų? Agentūros mikroautobusu Jūs pavežėjamas į Angliją ir jau tą pačią dieną galimi keli Jūsų ateities scenarijai: 1) paėmus kokį šimto svarų mokestį už agentūros „paslaugas“, Jūs išmetamas kurio nors Anglijos miesto kurioje nors gatvėje; 2) Jūs atvežamas į pažadėtąją apgyvendinimo vietą – dažniausiai lietuvio, tarkim – kokio Jono – namus ir patenkate į Jono „globą“. Jei įvyksta pirmasis variantas, tuomet Jonas gali pats Jus „tarsi netyčia“ susirasti, klaidžiojantį kurio nors Anglijos miesto kuria nors gatve ir pasiteirauti, ar kartais Jums nereikia nakvynės? Taip dažnai nutinka, nes sukčių agentūros palaiko kontaktus su nusikalstama veikla užsiimančiais tautiečiais Anglijoje, t. y., veikia modernios vergovės tinklas. Iš esmės baigtis ta pati – Jūs patekote į Jono „globą“.

Galimas ir trečias variantas – išmestas gatvėje Jūs kreipiatės į policiją arba pagaunate sėkmės paukštę ir pats susirandate darbą, pastogę arba grįžtate namo – į Lietuvą. Bet, kaip minėjome, tai ne šio straipsnio tema.

Taigi Jūs jau Jono „namuose“. Čia greičiausiai gyvena dar ne mažiau kaip tuzinas tokių, kaip Jūs – patiklių lietuvaičių. Jūs apgyvendinamas mažyčiame kambarėlyje kartu su dar keliais tautiečiais. Kambario, o neretai – tiesiog čiužinio kambaryje – nuomos kaina savaitei kainuoja 60-120 svarų, priklausomai nuo kambario dydžio, kambariokų skaičiaus, miesto, kuriame apsistojote, būsto nuomos kainų ir pan. Susimokate Jonui už nakvynę ir palaimingai užmiegate, laukdami šviesaus rytojaus.

Ryte Jonas Jus palydi į anglišką įdarbinimo agentūrą. Neapsidžiaukite, jei joje darbuojasi daugybė lietuvių, o taip pat lenkų, čekų, rusų ir t.t. Kartais tokios agentūros veda nelegalią apskaitą, ir kaip bebūtų gėda, jų steigimu bei vadyba užsiima ir mūsų tautiečiai. Tą pačią dieną gaunate darbą! Banko sąskaitos, į kurią bus pervedama Jūsų alga, eilutėje Jonas paslaugiai pasiūlo įrašyti jo duomenis – juk savo angliškos sąskaitos Jūs dar neturite. Kadangi norite pradėti dirbti tuojau pat, gaunate darbą pagal vadinamąjį nulinių valandų kontraktą, kurie Anglijoje legalūs ir gana populiarūs nekvalifikuotų ir ypač – sezoninių darbų – srityje. Toks kontraktas reiškia, kad Jūs negalite prognozuoti darbo valandų skaičiaus ir būsimo uždarbio dydžio. Kitaip tariant, Jūs iškviečiamas į darbą tuomet, kai darbdaviui Jūsų reikia. O Jūsų poreikį darbe sprendžia rinkos dėsniai – tarkime, mamyčių dienos proga išauga narcizų pardavimai, taigi ir priskinti jų reikia daugiau. Atitinkamai – Jūs, jei sutarėte dėl darbo narcizų laukuose, gaunate daugiau darbo valandų, galbūt net viršvalandžių.

Taigi su Jono pagalba (bent jau Jums taip atrodo) gavote darbą. Dar kitą rytą to paties Jono nuomotu transportu esate vežamas į darbą. Už pavežėjimą irgi susimokate – tarkime 5 svarus už dieną. Kaip minėta, labiausiai tikėtina, kad vos atvykęs ir neturėdamas anglų kalbos pagrindų Jūs gavote darbą kokiame fabrike arba žemės ūkio srityje – gal rūšiuosite svogūnus, rausite morkas, pakuosite brokolius ar sumuštinius į vienkartines pakuotes, ravėsite daržus ir pan. Pirmąsias keletą dienų, o jei pasiseks – gal net savaičių – Jūs sėkmingai darbuositės. O tada būsite informuotas, kad rytoj į darbą atvykti nereikia, nes visi užsakymai įvykdyti – tarkime, narcizų šią savaitę skinti nereikės. Lauksite – po savaitės galbūt gausite iškvietimą į darbą vienai dienai, o gal pusdieniui. Tada vėl savaitė darbe – ir savaitė be darbo. Jokio stabilumo, jokių garantuotų darbo valandų ir jokio garantuoto atlygio.

Visą tą laiką Jūs gyvensite Jono namuose – taigi turėsite prasimaitinti, mokėti už būsto nuomą, pavežėjimą į darbą. Ištirpus santaupoms pradėsite gyventi į skolą Jonui. Skola vis didės ir galiausiai Jonas paprašys „pasaugoti“ Jūsų pasą – dėl visa ko, kad nepabėgtumėte neatsiskaitęs. Kai gausite kelis šimtus svarų už pavienes darbo dienas ar savaites, paslaugusis Jonas Jus palydės išsigryninti čekio arba informuos, kad į jo sąskaitą pervestas Jūsų atlyginimas, kuris Jums kaip ir nepriklauso, nes juk esate skolingas jam – Jonui.

Darbdavys britas, kurio ūkyje ar fabrike dirbate, greičiausiai nežino apie Jūsų problemas. Jis bendrauja su darbo agentūra, kuri pristato jam reikalingą darbuotojų skaičių ir greičiausiai nė nenutuokia, jog jūs esate visaip skriaudžiamas bei negaunate teisėtai Jums priklausančio atlygio. Savo ruožtu sukčių agentūros palaiko ryšius su vadinamaisiais Jonais, taigi dalijasi Jūsų atlygį. Jums derėtų žinoti, kad ta pati agentūra negali Jūsų ir įdarbinti, ir apgyvendinti – Anglijoje tai nelegalu, nes tokiu atveju viena įmonė ar asmuo įgyja pernelyg daug įtakos Jūsų gyvenimui.

Įklimpęs į skolas, dabar iš Jono kas savaitę gaunate vos kelis grašius – prasimaitinti. Sveikiname! O iš tiesų – liūdime kartu su Jumis, nes Jūs patekote į modernią vergovę.

Jūsų bandymai draugiškai pasikalbėti su Jonu apie susidariusią situaciją atsimuša kaip žirniai į sieną, nes nuo to momento, kai pradėjote lįsti į skolas – esate Jono malonės ir psichologinių manipuliacijų objektas. Juk Anglijoje neturite draugų, aplink nieko nepažįstate, nemokate kalbos, nežinote vietos įstatymų, nenutuokiate, kur eiti, kam pasiskųsti. Pagrūmojęs Jonui, kad išeisite, esate bauginamas nebūtomis istorijomis apie nusikaltėlių gaujas, siautėjančias mieste, nuo kurių Jus apsaugoti gali tik jis – Jūsų vienintelis „draugas Jonas“. Pagrasinęs, kad kreipsitės į policiją, gaunate patikinimą, kad Jonas turi Jūsų adresą Lietuvoje, žino, kur gyvena Jūsų mama ir jaunesnis broliukas, siūlo pamąstyti apie jų ateitį. Profilaktiškai Jonas Jus gali apdovanoti smūgių kruša – kad nekiltų noras maištauti.

Netgi patekę į siaubingas sąlygas dauguma lietuvaičių nesikreipia pagalbos. Kodėl? Priežasčių daugybė – keršto baimė, kalbos ir vietos įstatymų nežinojimas, nepasitikėjimas Anglijos policija, netikėjimas savo jėgomis, baimė keisti gyvenimą iš esmės ir t.t. Dalis aukų baiminasi, kad nedelsiant bus grąžintos į Lietuvą (nors tai – vėlgi – mitas) ir to labai nenori – sakosi nebeturį ten nei kur apsistoti, nei artimųjų, o Anglijoje net ir gyvendami krūmuose žiemą, esą nesušals. Bet bene svarbiausia priežastis – GĖDA!

Kristina Baubinaitė

Toks Jūsų gyvenimas į skolą gali tęstis ištisus mėnesius, o kartais ir daugelį metų. Jonas stengiasi Jus atriboti nuo bet kokių kontaktų, veža į darbą, skolina ne tik maistui, bet ir cigaretėms, alkoholiui, galiausiai – gal net narkotikams, nes Jums visiškai nebelaiko nervai...Taip Jūs tampate dar labiau pažeidžiamas ir priklausomas. Jūsų gyvenimas virsta pragaru – kai yra darbo, dirbate – pinigus pasisavina Jonas, numesdamas Jums kelis svarus vegetavimui. Vakare vis dažniau svaiginatės, kad nors trumpam nuvytumėte šalin liūdnas mintis ir beviltiškumą, o skola vis auga...

Išvargintas sudėtingų gyvenimo sąlygų kelis kartus nenueinate į darbą ir jo netenkate. Tuomet Jonas Jus išmeta į gatvę, nes esate jam nebenaudingas. Iš skurdo ir nevilties pradedate vogti maistą iš parduotuvių ar įsiveliate į plėšimus. Tokiu būdu į teisėsaugos akiratį patenkate net anksčiau nei pats Jonas.

Britų teisėsaugos atstovų teigimu, šiek tiek dažniau į modernios vergovės pinkles patenka anglų kalbos nemokantys jauni ir vidutinio amžiaus vyrai bei moterys, ypač – atvykę į Angliją pavieniui, tačiau yra atvejų, kai vadinamieji Jonai be skrupulų nusitaiko į labiausiai pažeidžiamus – vienišas motinas ar netgi pensininkus. Teko girdėti apie modernios vergovės auka tapusią pensininkę iš Lietuvos, kurios vaikai gyvena viename Anglijos didmiesčių. Jie pasikvietė močiutę prižiūrėti anūkų, o šiems ūgtelėjus, močiutė tapo tarsi nereikalinga... Neturėdama pas ką grįžti į Lietuvą (sodyba parduota, vaikai – Anglijoje) močiutė nusprendė likti Anglijoje ir ieškodama būsto pateko į vieno iš minėtų „Jonų“ pinkles. Jonas močiutę kas mėnesį lydėdavo prie bankomato ir pasisavindavo didesniąją dalį jos pensijos mažyčio kambarėlio nuomai apmokėti...

Ir vis dėlto, netgi patekę į tokias siaubingas sąlygas dauguma lietuvaičių nesikreipia pagalbos. Kodėl? Priežasčių daugybė – „Jonų“ keršto baimė, kalbos ir vietos įstatymų nežinojimas, nepasitikėjimas Anglijos policija, netikėjimas savo jėgomis, baimė keisti gyvenimą iš esmės ir t.t. Dalis aukų baiminasi, kad nedelsiant bus grąžintos į Lietuvą (nors tai – vėlgi – mitas) ir to labai nenori – sakosi nebeturį ten nei kur apsistoti, nei artimųjų, o Anglijoje net ir gyvendami krūmuose žiemą, esą nesušals.

Bet bene svarbiausia priežastis – GĖDA! Nes net ir siaubingomis sąlygomis gyventi Anglijoje tūlam tautiečiui atrodo geresnė alternatyva, nei grįžti į Lietuvą nunarinus galvą ir prisipažinti, kad nepavyko. Paradoksas – atrodo normalu kreiptis į policiją dėl pavogto dviračio ar žoliapjovės, tačiau nedrįstama pasipasakoti teisėsaugai apie savo pavogtą gyvenimą ir išniekintą orumą.

Čia pat verta paminėti, kad pastaraisiais metais didėja Lietuvos valdžios dėmesys modernios vergovės problemai. Ją į viešumą bene pirmasis triukšmingai kelti pradėjo parlamentaras TS-LKD narys Ž. Pavilionis, Jungtinės Karalystės regionuose taip pat lankėsi ir modernios vergovės problematika domisi TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis, Londone aukoms savanoriškais pagrindais talkina lietuvis teisininkas M. Kuncaitis, o visai neseniai Anglijoje lankėsi ir gausi Lietuvos policijos delegacija su generaliniu komisaru L. Pernavu priešakyje.

Panašu, kad šiuo metu bene silpniausia grandis, kovojant su modernios vergovės problema – informacijos Lietuvoje trūkumas, idant lietuviai, įtikėję sukčių agentūrų ar neaiškių tipų Jonų pasakomis, neskristų į Angliją visiškai nepasiruošę – kaip naktiniai drugiai į ugnį.
Taigi, ką reikia žinoti, prieš vykstant į Angliją, kad netaptumėte auka? Ką daryti, jei pakliuvote į modernios vergovės pinkles? Lietuvos ir Anglijos teisėsaugos pareigūnai ir buvusios nusikaltimo aukos pataria:

- nepasitikėkite nerealius pažadus žarstančiomis darbo agentūromis ar į Jūsų kaimą atvykusiais ir į Angliją važiuoti Jus agituojančiais neaiškiais „draugais Jonais“. Na juk visi užaugę galiausiai nustojame tikėti Kalėdų Seneliu – tuomet kodėl tikime kažkieno fantazijomis apie startinį 4000 svarų atlygį per mėnesį Anglijoje? Tai melas! Vos tik atvykę galite tikėtis 1000 svarų atlygio per mėnesį – tebūnie tai Jūsų lūkesčių startas. Būkite įtarūs.

- Prieš naudodamiesi agentūros paslaugomis, atlikite nedidelę apklausą internetu. Užsienio lietuvių socialinių tinklų paskyrose paskelbkite: „ketinu važiuoti į Angliją per „X“ agentūrą. Ką manote?“ Kiekvienas lietuvis turi tvirtą nuomonę net apie brokolių kainas, tad neabejotinai atsiras tautiečių, susidūrusių su Jūsų minimos agentūros paslaugomis. O jei neatsiras – tai vėlgi rimtas signalas, kad galbūt ta agentūra nėra labai patikima. Dar saugesnis variantas – važiuokite pas gerai pažįstamus, jau įsitvirtinusius lietuvius.

- Nepriimkite jokių paslaugų avansu, t. y. neišvažiuokite „į skolą“. Susimokėkite agentūrai reikiamą sumą iš anksto, kad paaiškėjus bet kokiai klastai galėtumėte tiesiog išeiti. Turėkite santaupų bent jau grįžimui į Lietuvą. Neprašvilpkite visų uždirbamų pinigų – stenkitės nors šiek tiek atsidėti „juodai dienai“, kuomet susirgsite, neturėsite darbo ar pan. Kartais net ir dešimt svarų gali tapti Jūsų išsigelbėjimu – gal tai bus mokestis už taksi, kuris nuveš Jus į policiją.

- Niekuomet niekam neatiduokite savo asmens dokumentų! Pasidarykite ir vežkitės dokumentų kopijų.

- Apsigyvendami reikalaukite kambario nuomos kontrakto. Pasitikėjimą sustiprina net paprasčiausias pasirašytas popierius, ant kurio yra Jūsų ir nuomotojo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Neretai nutinka taip, kad auka nežino savo išnaudotojo pavardės, adreso. Žino tik jo vardą ir telefono numerį, kurį bandantis sveiką kailį nuo teisėsaugos išnešti Jonas pakeičia per kelias minutes. Jūs liekate be jokių įrodymų. Dažniausiai Jonas būstus nuomoja ne savo vardu, kad iškilus pavojui, galėtų sprukti. Jei Jonas nesutinka pasirašyti elementaraus popieriaus su savo kontaktais ir parašu – tai rimtas signalas Jums.

- Jei esate išnaudojamas – drąsiai kreipkitės į Anglijos policiją. Skambinkite 999 (tai – skubi pagalba, angl. Emergency), 101 (neskubi pagalba, kur galėsite išsamiai papasakoti apie savo bėdas). Abu numeriai turi vertėjo paslaugą. Jei nusprendėte nueiti į policiją – Jums taip pat bus parūpintas vertėjas (galite užsirašyti ir policijoje parodyti, kad Jūsų bėda – moderni vergystė, angl. modern slavery, abuse of position). Visiškas mitas, kad nuėjęs į policiją nesusikalbėsite ir būsite išmestas į gatvę. Juk nedvejojate, jog sumuštas patekęs į ligoninę, būsite sutvarstytas. Psichologinis smurtas ir išnaudojimas – lygiai tokia pat nusikalstama veikla, už kurią baudžiama įstatymų nustatyta tvarka – kalėjimu.

- Drąsiai reikalaukite pagalbos! Kaip ir Lietuvoje ar bet kurioje kitoje valstybėje – Anglijoje taip pat galite susidurti su 1 proc. policininkų, kurie į Jūsų problemą gali pažiūrėti formaliai. Taigi mandagiai reikalaukite pagalbos. Jei Jus informuoja, kad pasibaigė policijos nuovados darbo valandos – mandagiai pasakykite, kad lauksite lauke, už durų. Kaip pabrėžia vienas britų teisėsaugos pareigūnas – užsispyrimas, drąsa liudyti ir mandagumas visada duos rezultatą net jei nežinote nė žodžio angliškai.

- Kai kreipiatės į policiją – būkite pasiryžęs eiti iki galo. Teisėsauga pabrėžia, kad bene kebliausia – aukų nenoras kalbėti ir iš to kylantis sudėtingumas įrodyti modernios vergovės nusikaltimus. Kalbėkite drąsiai! Ir labai konkrečiai, be jokių numykimų, tokių kaip „na, žinai, kaip būna...“ Policininkas nežino, o jei ir žino, „kaip būna“, tuomet nežino, kaip buvo būtent Jums! Pareigūnas užrašys tik tai, ką Jūs pasakysite, o ne tai, ką jis pats numano iš savo darbo praktikos. Dažnai modernios vergovės nusikaltimus įvykdę asmenys nuteisiami už kitus nusikaltimus, nes įrodyti vergovės faktus – labai užtrunka. Jonas gali būti nuteistas už nelegalią būsto nuomą, už tai, kad pasisavino Jūsų dokumentus, naudojasi Jūsų banko kortele ir pan. Taigi kiekviena detalė, kurią papasakosite – bus aukso vertės, kad Jūsų skriaudikas sulauktų atpildo, o Jūs galėtumėte pradėti naują gyvenimą. Jungtinė Karalystė yra įdiegusi visus reikalingus instrumentus, kad Jus apsaugotų. Bent porai mėnesių Jums parūpins nemokamą būstą, kol atsistosite ant kojų (tuo rūpinasi stambios labdaros organizacijos, tokios kaip „Salvation Army“), padės susirasti darbą, susitvarkyti dokumentus, prireikus – paslėps nuo galimo Jono keršto ir apgyvendins kitame Anglijos regione. Tačiau tam reikalingas Jūsų bendradarbiavimas – pradedant visos turimos informacijos perdavimu, pareiškimo prieš Joną rašymu ir baigiant ryžtu keisti savo gyvenimą iš esmės – netgi išvykti į kitą Anglijos regioną ar Lietuvą.

- Kreipkitės pagalbos į vietines Anglijos lietuvių bendruomenes – susiraskite jas per Facebook – greičiausiai jos nesuteiks finansinės paramos, tačiau bent jau išklausys ir patars, ką daryti toliau, padės susisiekti su reikiamomis institucijomis. Daugelio Anglijos grafysčių savivaldybėse dirba specialūs darbuotojai, atsakingi už bendradarbiavimą su nebritiškomis bendruomenėmis. Tarkime Peterboro miesto savivaldybėje šiais klausimais rūpinasi lietuvaitė Asta, kuri yra padėjusi ne vienam į bėdą patekusiam lietuviui. Ir tikrai prireikus padės ir Jums. Galite rašyti ir Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės adresu: [e-mail]. Taip pat yra daugybė britiškų institucijų ir tinklalapių, siūlančių pagalbą: psichologinė linija (111, surinkę spauskite 2), tinklalapiai Crimestoppers, Victim support, kur galite anonimiškai pasipasakoti apie savo bėdas.

- Artimiesiems, likusiems Lietuvoje, vertėtų rimčiau pasidomėti, kuo gyvena jų išvykę giminaičiai ar draugai. Kodėl jie neparvyksta atostogų? Gal neturi paso? Kodėl? Paskatinkite emigrantus kalbėti, duokite suprasti, kad jie Jums svarbūs ir rūpi, net jei ir neuždirbo milijono, net jei jiems nesiseka. Ir neteiskite – taip, galbūt jie buvo naivūs, bet visi bent kartą gyvenime esame tėškęsi veidu į purvą. Padėkime vieni kitiems atsitiesti!