Vėlinių vėlumai persmelkus mūsų dienas ir gyvenimo erdvę, dėdami gėles ir degdami žvakeles ant artimųjų ir tolimųjų kapų, žvelgdami į antkapių įrašus – prisimename mirtį. Dabar ji apčiuopiama, nes yra čia pat šalia mūsų, be abstrakčių priminimų ir kartojimų memento mori, dabar ji žvelgia tiesiai į akis mūsų senelių, tėvų, brolių ir seserų, senolių ir jaunuolių vardais ir veidais iš antkapių plokščių. Ji veikia mūsų mintis ir jausmus brūkšneliais įrėmintais gimimo ir mirties metų skaičių.
Jonas Vaiškūnas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Iš antkapių į mus žvelgianti mirtis – puikus vaistas nuo abejingumo, tingulio ir nuobodulio. Mūsų rodomi pagarbos ženklai išėjusiems, tai tik vaizdinės priemonės mums patiems suprantamai ir apčiuopiamai primenančios mūsų pačių likimą. Vėlinės šaukia į pasimatymą su savo pačių mirtimi tam, kad kiekvienas savęs tyliai paklaustumėme – kokia mūsų trumpalaikės būties čia prasmė?

Jei kas dar ir įkvepia ir laiko mus šiame pasaulyje, tai būtent prasmės, prasmingumo jausmas. Kai jos nėra – niekas nedžiugina ir niekas nelaiko šiame pasaulyje – nei dvasiniai pasiekimai, nei pinigai, nei šlovė. Būtent prasmės nebuvimas ir gausina savo noru gyvenimą apleidžiančių statistiką, nors ir grindžiamą konkrečiais atvejais ir paaiškinimais: paliko mylimoji, netekau darbo, sužlugo verslas, visi mane išdavė, aš niekam nereikalingas... Tačiau visų jų bendras vardiklis yra aštrus kaip stropiai išgaląstas peilis žeidžiantis žodžių derinys – nebuvo prasmės. 

Vėlinės šaukia į pasimatymą su savo pačių mirtimi tam, kad kiekvienas savęs tyliai paklaustumėme – kokia mūsų trumpalaikės būties čia prasmė? Jei kas dar ir įkvepia ir laiko mus šiame pasaulyje, tai būtent prasmės, prasmingumo jausmas. Kai jos nėra – niekas nedžiugina ir niekas nelaiko šiame pasaulyje – nei dvasiniai pasiekimai, nei pinigai, nei šlovė.
Jonas Vaiškūnas

Kiekvienas žmogus, kiekviena karta, kiekviena epocha kelia prasmės klausimą iš naujo ir pateikia savo atsakymus įprasminančius mūsų nelengvą žmogišką būtį. Ar galime šiandien pasiūlyti atsakymą į būties prasmės klausimą išvengdami prieštaravimo tarp pasaulio religijų išminties pasiekimų bei šiuolaikinio racionalaus mokslo duomenų? Ar esame pajėgūs suderinti buvimo šiame pasaulyje, šioje Visatoje religines ir mokslines prasmes?

Tegalime tik spėlioti kas, kam ir kodėl mus patalpino šioje planetoje ir kokią mums iškėlė užduoti, – ką turime nuveikti ir kam bei kaip galiausiai teks atsiskaityti?

Naudodamiesi religine terminija, mus sukūrusią ir patalpinusią į šią laiko ir erdvės atkarpą Galią vadindami Dievu, galime save įvardinti Dievo kūriniais, savotiškais įrankiais su įgalintomis valios ir kūrybiško proto funkcijomis, skirtomis vykdyti Jo sumanymus. Bet būdami Dievo kūriniais negalime melsti žemiškų vaisių – sveikatos, duonos kasdienės, gėrybių. Kas būtų, jei mūsų pačių sukurti įrankiai, užuot talkinę mūsų sumanymų vykdymui, imtų mūsų prašyti vaisių, kuriuos patys turėtų padėti mums auginti? 

Tad šiuolaikiniam žmogui tinkamas mokslinį ir religinę patirtis derinantis maldos algoritmas būtų: „Dieve padariau viską ką galėjau, bet mano galios išseko, tad suteik man papildomų galių, kad galėčiau nugalėti šią ligą, įveikti šią nesėkmę, pelnyti duoną kasdienę... “

Ar gali būti didesnis įkvėpimas veikti už suvokimą, kad užgimęs šioje laiko ir erdvės atkarpoje tebesi kūrinys Dievo rankose. Kad Jis įgalino tave tvirtai stovėti čia kur esi atsiųstas, kad ir atiduotum visas jėgas šiai Tėvynei ir šiai skaudžiai užgrūdintai istorijos kryžkelėse Tautai, kad tavo dėka ši nederlinga dykra virstų nuostabiausiu Dangaus sodu.
Jonas Vaiškūnas

Užuot prašę vaisių iš Dausų sodo – melskime papildomų Galių. Taip jausime savo būties prasmės suvokimą ir priimdami skirtą likimą būsime pasiruošę aktyviai veikti, esant reikalui, „iš aukščiau“ prašydami tik vienos vienintelės malonės – mūsų išsekusių galių papildymo. Visata sklidina galių, jų apstu aplink mus, tik kažkodėl jų dažnai stokojame savo viduje. Bet tik suvokę, kad antrojo kvėpavimo galima tikėtis tik tuomet kai išnaudojame pirmąjį, įgyjame galimybę sąmoningai atverti kelią jų įtekmei.

Vėlų Vėlinių vakarą plaikstantis vėjyje žvakučių vėliavėlėms, ir žvelgiant mirčiai į akis, melskimės: „Dieve, įgalink mus šiandien vėl pelnytis kasdienės mūsų duonos, suteik galių ištaisyti mums mūsų klaidas ir atsispirti pagundoms, kad vėl išgelbėtumėm pasaulį nuo pikto“.

Ar gali būti didesnis įkvėpimas veikti už suvokimą, kad užgimęs šioje laiko ir erdvės atkarpoje tebesi kūrinys Dievo rankose. Kad Jis įgalino tave tvirtai stovėti čia kur esi atsiųstas, kad ir atiduotum visas jėgas šiai Tėvynei ir šiai skaudžiai užgrūdintai istorijos kryžkelėse Tautai, kad tavo dėka ši nederlinga dykra virstų nuostabiausiu Dangaus sodu.

Vėlinės – Visų šventė – mirusiųjų ir gyvųjų akistata, kad neužmirštumėme ką mes čia veikiame, dėl ko plušame ir kam viso šito reikia.

Švęskime Vėlines.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Spaudė, sekė ir smerkė: skandalingo Makaraitytės straipsnio bijojo ir aukščiausi šalies vadovai (221)

Žurnalistė Indrė Makaraitytė iki šiol atsimena prieš 13 metų darytą interviu, kurio metu...

Po akibrokšto iš Vokietijos Maskvoje „atkimšinėjami šampano buteliai“ (56)

Naujos didžiosios Vokietijos koalicinės vyriausybės sutartyje penkios pastraipos skirtos ir...

Ko iš tiesų siekia liberalai, keldami kandidatą į prezidentus

Keldamas savo kandidatą į prezidentus Liberalų sąjūdis (LS) siekia sudaryti įspūdį, kad su...

Sutriko „Facebook" veikla (18)

Ketvirtadienį perpiet sutriko socialinio tinklo „Facebook" veikla. Prie savo paskyrų negali...

Grybauskaitė susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (95)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 3 dieną susitiks su Lietuvos, Latvijos...

Didvyriškas gydytojo poelgis: papasakojo, kaip per stebuklą kelyje išgelbėjo gyvybę (37)

Kaip ir daugelis šeimų, pirmąją Kalėdų dieną Jolanta su vyru Sauliumi išsiruošė aplankyti ir...

Igno Staškevičiaus byloje prabilta apie paslaptingą moterį Laimą, aparatūrą miegamajame ir naujus milijonus (135)

Net pusantrų metų buvusių pavaldinių slapta sekto ir už asmeninės informacijos neviešinimą 312...

Pasikinkę saulę: ko galime pasimokyti iš Europos senbuvių? (5)

Saulės energija – vienas ekonomiškiausių XXI amžiaus „žaliosios“ energijos šaltinių....

Žurnalistai gavo dokumentus apie Kremliaus samdinius (65)

2018 m. vasario mėn. duomenimis privačioje karinėje kompanijoje ( PKK ) „ Vagner “ tarnavo ne...