aA
Kritikuoti ir permąstyti sąvokas yra smagus procesas, bet reikėtų neužmiršti, kad jų turinį formuoja ne tik pavieniai filosofai, bet ir nuolat kintanti visuomenė.
Juozas Augutis
Juozas Augutis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų praėjusių metų antrą pusmetį atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių, mokyklų vadovų buvo paklausta, kokiomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis, jų nuomone, turėtų pasižymėti mokytojai. Viena iš dažniausiai minimų buvo kritinis mąstymas.

Kita scena. Prieš porą mėnesių tėvai dalijosi klasės, kurioje mokosi jų vaikas, susirinkimo įspūdžiais. Mokykloje yra uniformos, prie kurių kūrybiškesni ir išraiškos priemonių ieškantys moksleiviai mėgsta derinti aksesuarus. Vienos klasės mokytoja/-as atkreipė tėvų dėmesį į šias vaikų aprangos detales ir maloniai paprašė būti „visiems vienodiems“, nes „tada viskas bus gerai“.

Konteksto ignoravimas nepadeda suvokti reiškinio, o jį iškreipia. Manau, N. Vasiliauskaitė sutiktų, kad kritinis mąstymas yra ir gebėjimas suprasti, ir perteikti kontekstą.
Juozas Augutis

Ryšių tarp šių dviejų atvejų būtų galima įvardinti bent keletą. Tačiau apsistosiu prie Nidos Vasiliauskaitės pastangų vertinti kritinio mąstymo ugdymą ir bandymo apibrėžti, kas tai yra. Sąmoningai ar ne, tačiau jį stimuliuojant buvo susipainiota suvokimuose.

Gal ir būtų galima sutikti su filosofės teiginiu, jog dažniausiai „kritinis mąstymas“ lygu „teisingas“, oficialiai propaguojamas, formuojamas, užsakomas ir įmontuojamas“. Juk kritinis mąstymas – ne tik individuali samprata, bet ir socialinė kategorija.

Čia, kaip ir daugelyje kitų jos tekste paliestų aspektų, mes rastume bendrą kalbą. Jei ji būtų pasistengusi pažvelgti už paskirų sakinių, turbūt būtų pastebėjusi. Konteksto ignoravimas nepadeda suvokti reiškinio, o jį iškreipia. Manau, N. Vasiliauskaitė sutiktų, kad kritinis mąstymas yra ir gebėjimas suprasti, ir perteikti kontekstą.

Ji tekste aptaria klausimus, kurie nuolat diskutuojami VDU – naujakalbė kuriama daug sparčiau nei spėjamas kritiškai įvertinti jos turinys viešojoje erdvėje, kaip ir įvairaus plauko socialinės ir technologinės inovacijos – paleidžiamos į dienos šviesą, o tik tuomet susimąstoma (jei susimąstoma) apie jų pasekmes.

Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, darnumas, tvarumas... Tai tie patys ketvirtosios, penktosios, n-tosios revoliucijos ir trečiosios kultūros ideologų ir apologetų taip mėgstami terminai, kuriais aktyviai operuojama devalvuojant jų prasmę.

Jais manipuliuojama, prisidengiama – kartojami tol, kol tampa negirdimi ir vis rečiau klausiama, ką jie reiškia. „Madinga parazitinė kalbos šiukšlė“ (N.V.).

Juo daugiau žmogiškųjų pastangų pajungiama šiai komunikacijos logikai, tuo labiau neįmanoma suvokti turinio. Kaip teigia N. Vasiliauskaitė, „Šis mechaninis prisukamas choras ir yra tikrasis pavojus demokratijai, ne objektas, dėl kurio tos galvos įspėja; net ne pavojus, o, veikiau, ženklas, kad demokratijos vietą senokai užėmė“.

Todėl mums svarbu ne tik apmąstyti, bet ir viešai aptarinėti visuomenės mąstymą socialiniuose ir politiniuose pasirinkimuose.

Būtų daug prasmingiau nekurti barikadų, nesimatuoti pranašumų, o vietoj viešo pažeminimo formų virtualioje erdvėje, kuri dėl komunikacijos ribotumo palankesnė neapykantos generavimui, rinktis labiau artikuliuotas diskusijas, kuriose gali nesutikti su išsakyta mintimi, bet tuo pačiu gebėtum išlaikyti pagarbą kito nuomonei, argumentams, leisti pagrįsti savo teiginius.
Juozas Augutis

Apsistokime šį kartą ties kritiniu mąstymu. Nors pati sąvoka siekia Antikos laikus, kritinio mąstymo ugdymu, gal net tiksliau jo institucionalizacija, ypač susirūpinta XXI amžiuje: pradėti kurti ugdymo vadovai, metodinės priemonės.

Paradoksalu, bet kritikos – įžvalgus protas, nuovokumas – pakliuvęs į biurokratinę mašiną tapo finis coronat opus. Tik ne teigiama šio žodžio prasme. Tai nepanašu nei į sokratišką, nei į prancūzų švietimo epochos mąstytojų proto ir vaizduotės treniravimo tradiciją. Nors ir buvo siekiama išlaisvinti mąstymą, jis tapo insitucionalizuotas: šiandien turime įvairiausių apibrėžimų, kas yra ir kas nėra kritinis mąstymas, kaip jį ugdyti ir pan.

Būtų galima tai įvardinti kaip nesėkmingą bandymą susidoroti su kvailybės formomis.

Nežinau, koks iš tiesų buvo N. Vasiliauskaitės komentaro tikslas. Galime būti ciniški ir ironiški sąvokų vartotojų atžvilgiu, atsiriboti nuo funkcijų vykdymo naštos, bet visada maniau ir manau, kad viena iš universiteto bendruomenės misijų yra visuomeninis vaidmuo – pastanga paaiškinti mus supantį pasaulį, kalbėti apie prasmes ir kelti ne tik mokslinius, bet ir filosofinius klausimus. Jei toks ir buvo autorės tikslas, tuomet džiaugiuosi atsiradusiu diskursu viešam disputui.

Tačiau dėl per menko įsigilinimo buvo pasirinkta neteisinga nuostata, dvelkianti mizantropija ir manipuliacija.

Būtų daug prasmingiau nekurti barikadų, nesimatuoti pranašumų, o vietoj viešo pažeminimo formų virtualioje erdvėje, kuri dėl komunikacijos ribotumo palankesnė neapykantos generavimui, rinktis labiau artikuliuotas diskusijas, kuriose gali nesutikti su išsakyta mintimi, bet tuo pačiu gebėtum išlaikyti pagarbą kito nuomonei, argumentams, leisti pagrįsti savo teiginius.

Tai daug labiau prisidėtų prie viešo intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo tradicijos, kuri yra labai trapi, vystymo.

Kritika esančiam diskursui – vertinga, bet diskutuokime ir apie turinį bei dabartinę situaciją keisti galinčias priemones. Alternatyvų yra įvairių, todėl kritinį mąstymą vertėtų išbandyti už kabineto ribų.
Juozas Augutis

Kalbėkime apie alternatyvas, požiūrių įvairovę, žinių ir patirčių perdavimą – tai padeda ugdyti kantišką kritiškumą ir budrumą supančios aplinkos atžvilgiu. Nėra vienos nuomonės, netgi atrodžiusios amžinomis mokslo tiesos yra perkuriamos paaiškėjus naujiems atradimams.

Tai priimdami savo akademinėje bendruomenėje vadovaujamės nuostata, kad universitetas ugdo ne tik individualų kritinį mąstymą, bet ir suvokia, kad egzistuoja platesni visuomeniniai procesai, sisteminiai pokyčiai, institucijų progresas. Jame kritinis mąstymas funkcionuoja kaip žymiai platesnis ir kintamas reiškinys.

Kritinio mąstymo ugdymą(si) suvokiu kaip smalsumo, tyrinėjimų skatinimą, įprotį kelti klausimus siekiant išlaikyti atvirus protus, kuriais nebūtų manipuliuojama. To neišmoksi iš vadovėlių, neįdiegsi mechaniškai, tam reikalingi pavyzdžiai – tėvai, mokytojai, dėstytojai ir daugelis kitų. Galvojant, kiek laiko vaikai praleidžia darželyje ir mokykloje, suvoki, kokia svarbi yra ten kuriama ugdymo aplinka ir pedagogo vaidmuo formuojantis asmenybei. Todėl pokalbis apie kritinį mąstymą ir jo įtaką socialiniuose procesuose, visuomenės raidoje man atrodo svarbus. Kritika esančiam diskursui – vertinga, bet diskutuokime ir apie turinį bei dabartinę situaciją keisti galinčias priemones. Alternatyvų yra įvairių, todėl kritinį mąstymą vertėtų išbandyti už kabineto ribų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
2.8049

Top naujienos

Nausėda apie jaučiamas krizės nuotaikas: artėjame prie antirekordo (227)

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu Delfi įvertino koronaviruso krizės žalą...

Netoli Vilniaus rado milžinišką pramogų parką, kuriame galima pramogauti nemokamai visą dieną (55)

Šiltėjant orams vis dažniau ieškome vietų, kuriose galėtume pasimėgauti gamtos ramybe ir...

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius iškviestas į FNTT ir apklaustas (119)

Ketvirtadienį į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) būstinę iškviestas Vilniaus...

Išryškino Verygos darbo prieštaringumą: situacija darosi komiška (157)

Yra daug liaudies išminties posakių apie tai, kad tikrasis veidas atsiskleidžia tik po kauke ar...

Sukrėtimas jau paveikė butų pardavimus: kokių kainų pokyčių laukti? (249)

Pasak NT ekspertų, prasidėjus karantinui buvo fiksuojamas žymus rinkos sumažėjimas bei vyravo...

Sušils iki 20 laipsnių, bet vėjas vels plaukus (6)

Šiandien Lietuva pateks į tarpinę zoną tarp didžiulio, visą šiaurės vakarų Europą apėmusio...

Virgilijus Čepaitis

Trečdalis gyvenimo. Nuo 1991-ųjų lapkričio iki dabar (2)

Pradžiai pacituosiu kelias vienos dienos laikraščių antraštes. 1992-ųjų sausio 21 d.:...

Aiškėja, kada ir kaip atsidarys kino teatrai, bet bėda – trūksta premjerų (44)

Karantino metu uždaryti kino teatrai patiria didžiulius nuostolius, tačiau darbuotojų neatleidžia...

„Huawei P40“ apžvalga: ar verta pirkti išmanųjį be „Google Play Store“? (61)

„ Huawei “ išmanieji telefonai buvo spėję užkariauti lietuvių širdis, tačiau populiarumo...

|Maža didelių žinių kaina