Politologai sako: rinkimų galėtų ir nebūti, sutaupytume pinigų. Prezidentė bus išrinkta prezidente.
Dramos teatre, jeigu iš anksto ir žinoma spektaklio pabaiga, vaidinimas nepraranda žavesio. Jau keli šimtai metų aišku, kuo baigiasi Romeo ir Džiuljetos meilė. Bet vis tiek einame į teatrą, žiūrime, braukiame ašaras. Politiniame teatre kitaip.
Apie tai su nostalgija kalba sociologas Vladas Gaidys. Anot jo, anksčiau rinkiminės kampanijos būdavusios smagios. Vienas kandidatas pašoka, kitas padainuoja, trečias klouną pavaidina. Spalvoti plakatai su pagražintais, nenatūraliai besišypsančiais kandidatais kabodavo visur, kur tik galima priklijuoti ar vinį įkalti.
Dabar nei plakatų, nei debatų. Prezidentė sakė, jei turės laisvesnio laiko, tai ateis į Lietuvos televiziją. Pas Rūtą į „Lietuvos ryto“ TV ji neis. O ko jai ten vaikščioti (aš irgi jos vietoje nevaikščiočiau) – vis tiek bus išrinkta.
D. Grybauskaitės charakterio trūkumai bei įvairios klaidos
Negalima sakyti, kad niekas nebandė D. Grybauskaitės stabdyti. Viešoje erdvėje plačiai būdavo nušviečiami D. Grybauskaitės neigiami charakterio bruožai, analizuojamos jos klaidos.
Šalies vidaus reikalai – ne geresni. Sumažintos pensijos, apkarpyti atlyginimai. Lietuva skolose. Emigracija. Korupcija ir kt. Tad savaime kyla klausimas: kur žiūri prezidentė?
Atskirą D. Grybauskaitės nekokių charakterio savybių paketą pateikia Viktoras Uspaskichas. Jis iškelia Grybauskaitės kerštingumą, kietaširdiškumą, negailestingumą. Grybauskaitė nenutraukia Viktoro baudžiamosios bylos dėl juodosios buhalterijos ir kitų finansinių maklių. Tai žiauru. Viktorui, ko gero, teks sėsti į belangę.
Negalime pamiršti ir to, kaip Daiva Ulbinaitė nutekino slaptą pažymą. O kaip ją prezidentė nubaudė? Niekaip. Nekaltus baudžia, kaltų ne. Tai ko tada norėti iš Dariaus Valio, kuris visiškai susipainiojo prokuratūros reformacijoje. Bet D. Valį „pastatė“ Grybausktė. Ir Gediminas Grina (VSD generalinis direktorius) taip pat prezidentės projektas. O ar jie pateisino žmonių lūkesčius? Nepateisino. Tuo viskas ir pasakyta.
D. Grybauskaitės biografijos šį kartą neanalizuosime. Ją studijuoja Zigmas. Kalbama, kad jis ruošiasi į Piterį. Zigmas ieško prezidentės komunistinės / kagėbistinės jaunystės pėdsakų. Yra ir naujos informacijos: esą prezidentė mokėsi kartu su V. Putinu toje pačioje Leningrado KGB mokykloje ir kartu su juo užsiiminėjo karatė. Yra išlikusi nuotrauka, kur mūsų prezidentė paguldo Putiną aukštielninką ant žemės. Bet dabar ta nuotrauka Rusijoje slepiama. Zigmas turbūt jos negaus.
Visai kitaip atrodo mūsų kandidatai vyrai. Jų biografijos aiškios, charakteriai normalūs ir jokių darbų nėra padarę / pridarę. Vyrams beveik nieko negalima prikišti. Naglis Puteikis buvęs išgėręs ir dėl to (jau seniau) uždarytas į areštinę. O kas iš mūsų neišgeria? Kartais net reikia išgerti. Valdemaras Tomaševskis. Visa bėda, kad jis lenkas. Bronis Ropė būtų nieko, bet jis iš provincijos. Zigmantas Balčytis perdaug inteligentiškas. Artūras Zuokas linkęs prie verslo. O apie Artūrą Paulauską tai visiškai nieko blogesnio neprisimenu. Jis teisininkas.
Vienos D. Grybauskaitės blogų charakterio savybių bei blogų darbų yra daugiau negu visų čia suminėtų vyrų visi charakteriai ir visi darbai kartu paėmus. Ir štai kokia gyvenimo ironija. Ji eina į prezidentus. O vyrai, kaip sako politologai, niekur neina. Jie imituoja ėjimą.
Kaip prie D. Grybauskaitės neprilipo pravardės
Dar kadencijos pradžioje buvo stengiamasi jai priklijuoti vieną kitą pravardę. Matyt, per silpnai buvo klijuojama, neprilipo.
Pravardę „boba“ gali prisegti dažnam vyrui – Lietuvos politikui. Tačiau prie D. Grybauskaitės „boba“ neprilipo ir jau neprilips.
Kitu bandymu (tų bandymų, matyt, būta ir daugiau) stengtasi prilipdyti „melagės“ pravardę. Nebijau pasakyti, kad bandymas buvo neapgalvotas, neprofesionalus, tiesiog kvailas. Todėl ir žlugo.
Kaip žinome, valdančiosios koalicijos politinė taryba (spėju, paakinta Viktoro) priėmė rezoliuciją, kad prezidentė meluoja, nes ji jiems (politinei tarybai bendrai ir Viktorui atskirai) raštu nepaaiškina savo teiginio apie Darbo partijos vadovų ryšius su Maskva.
Pana švenčiausia! Negi prezidentė nebeturi ką veikti, kad rašinėtų kvailus pasiaiškinimus!? Nejaugi politinė taryba pamiršo (paprasti žmonės tai nepamiršo), kaip Viktoras į Maskvą bėgo, kaip prieglobsčio prašė, kaip ant Lietuvos kliauzino, kaip Maskva jam ištiesė pagalbos ranką – suteikė Lietuvoje politiškai persekiojamo asmens statusą? Kaip paskui visa partijos vadovybė skrido į Maskvą atšvęsti – statuso aplaistyti? Štai kokie nuoširdūs ryšiai. Nereikia net ir VSD galvos G. Grinos kamantinėti. Gal ir galėjo prezidentei tą „melagę“ prikabinti kokia nors kita proga, bet tik ne ta.
Tarp kitko pastebėsiu, kad ta pati politinė taryba neprašo Viktoro pasiaiškinimo dėl jo melagingų kliauzų, – esą jis Lietuvoje diskriminuojamas kaip rusas, esą politinę juodosios buhalterijos bylą prieš jį sukurpė buvęs Seimo pirmininkas A. Paulauskas, esą su juo Lietuvos spec. tarnybos nori fiziškai susidoroti, gal net išmesti iš viešbučio devinto aukšto per langą ir t. t.
Politinė taryba siunčia savo narį Vytautą Gapšį, kad šis supažindintų žurnalistus su tarybos rezoliucija ir prieš pat rinkimus priklijuotų D. Grybauskaitei „melagę“. Bet siunčiamasis labai nedrąsus. Jis tik kartoja vieną frazę: „Taryba konstatavo: prezidentė melavo“. Kas tokią formuluotę inicijavo? Taryba diskutavo ar nediskutavo, balsavo ar nebalsavo, kas dalyvavo? Ar premjeras neprotestavo? Pranešėjas nei į vieną žurnalistų klausimą neatsako. Jis kaip garsioji didvyrė Marytė Melnikaitė – nei vienos pavardės fašistams / žurnalistams neišduoda. Vaizdas toks, kad tarybos nariai rezoliuciją priėmė, o dabar bijo juodo diržo (bijai vilko, neik į mišką).
Padėtis su viena išeitim
Vargu ar begalima išgelbėti rinkimų situaciją ir ką nors pataisyti, pakeisti ar sustabdyti. Sociologinės apklausos negailestingos – D. Grybauskaitės reitingai kyla, ji eina. Belieka gegužės penkioliktąją ateiti prie balsadėžių ir balsuoti pagal sąžinę. Aš greičiausiai solidarizuosiuos su kuriuo nors vyru. Bet vis tiek bus ji. Jei aktyviai dalyvausime, nereiks antro turo, sutaupysim kelis milijonus.
Moralas: Norint sustabdyti lyderį, reikia jį aplenkti. Tačiau imituojant ėjimą, einantį aplenkti sunku.