I.Kleinaitė. A.Sekmokas meluoja. Pastačius atominę atsinaujinančiai energetikai vietos liktų mažai

Balandžio 4 d. Seime vykusiame „Energetikos forume“ ministras Arvydas Sekmokas gynė Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, tačiau nė vienas jo argumentas manęs neįtikino. Negana to, iš forume dalyvavusių politikų, kurie užtikrintai pasisakė už VAE, sklido prieštaringi argumentai, kas man sukėlė nepasitikėjimą ir abejonių, ar jie supranta, ką daro.

Kaip rinkėja esu - ir visa Lietuvos visuomenė yra – politikų akcininkė ir klientė, todėl tokiais gyvybiškai svarbiais klausimais, kurie lems Lietuvos ateitį maždaug 60-iai metų, visuomenė privalo pasisakyti garsiai. Jei manęs neįtikina politikų argumentai, jaučiu pareigą paaiškinti kodėl.

Pirmas A. Sekmoko argumentas už VAE buvo tas, kad tai yra ankstesnių vyriausybių pradėtas projektas, kurį reikia tęsti. Tęstinumas man nėra argumentas, nes jei buvo pradėtas neprotingas projektas arba protingas to meto kontekste, o dabar kontekstas pasikeitė, negalima aklai tęsti ankstesnių vyriausybių darbų. Politinė istorija rodo, kad atėję į valdžią politikai mėgsta radikaliai keisti kryptį, todėl šis A.Sekmoko argumentas už VAE buvo pasakytas tik todėl, kad reikia kažką pasakyti. Politikai moka rimtu veidu kalbėti jiems patogius paistalus, nes žmonės informacija priima ne tik ausimis, bet ir akimis.

Indrė Kleinaitė

Ekonominė logika sako, kad investuotojai investuoja į tas sritis, kurios suteikia verslui augimo perspektyvų. Pastačius atominę, vietos atsinaujinančiai energetikai vystytis liktų mažai, todėl neliktų paskatų investuoti.

Antras ministro argumentas buvo VAE ekonomiškumas, tačiau šio argumento jis nepagrindė, o ir negalėjo pagrįsti, nes šiandien niekas negali užtikrintai teigti, kad tai bus ekonomiškas projektas: projekto ekonomiškumas priklauso nuo išorinių veiksnių, kuriems mes įtakos neturime. Kalbant apie VAE gaminamos elektros kainą ministras paminėjo, jog ji bus nustatoma pagal rinką, todėl dabar užtikrintai kalbėti apie investicijų atsiperkamumą neįmanoma. Mes kalbame apie ilgąjį laikotarpį, o jau dabar technologijos sparčiai keičiasi ir tobulėja, ypač taip pasauliui aktualioje energetikos srityje. Dabar pristatoma kaip išsigelbėjimas nuo Rusijos įtakos, VAE ateityje gali tapti kilpa ant kaklo, neleisianti mūsų ekonomikai transformuotis. Mes taip ir liksim atsilikusi šalis, iš kurios visi norės emigruoti.

Trečias politiko argumentas buvo tas, kad nereikia priešinti atominės ir atsinaujinančios energetikos. Su tokiu argumentu niekas bakalauro darbo neapsigintų, nes ekonominė logika sako, kad investuotojai investuoja į tas sritis, kurios suteikia verslui augimo perspektyvų. Pastačius atominę, vietos atsinaujinančiai energetikai vystytis liktų mažai, todėl neliktų paskatų investuoti. Praktiškai tai nužudytų atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatavimą, kas, mano manymu, būtent ir padėtų mums užsitikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę nei VAE.

Politikai palaiko atsinaujinančią energetiką žodžiais, bet ne darbais. Jie taip kalba tik norėdami dabar neutralizuoti atsinaujinančios energetikos advokatus, kurie pagrįstai pasisako prieš atominę. Jei energijos efektyvumui ir atsinaujinančiai energetikai politikai skirtų tiek dėmesio ir energijos, kiek dabar skiria branduolinei energetikai vystyti, tuomet šios sritys dabar būtų daug geresnėje pozicijoje ir valdantiesiems nesivaidentų VAE kaip neišvengiama būtinybė energetinei nepriklausomybei užtikrinti.

Ketvirtas klausimas, apie kurį kalbėjo A. Sekmokas, buvo kapitalo šaltiniai. Lietuva iš savo pusės planuoja investuoti 6 mlrd. Lt. Dalį šių lėšų sudarytų iš bankų ir fondų skolintos lėšos. Bankai dabar labai atsargiai skolina rizikingiems projektams, o VAE yra rizikingas projektas. Fondai sulaukia labai daug spaudimo iš investuotojų neinvestuoti jų pinigų į socialiai jautrias industrijas, o branduolinė energija būtent tokia ir yra.

Mane labiausiai stebina politikų verkšlenimas, kad nėra pinigų renovacijai, nėra investicijų į atsinaujinančią energetiką, o VAE jie yra pasiryžę rasti 6 mlrd. Lt. Kodėl tuomet tokiu pat užsidegimu neieškoma pinigų pastatų renovacijai, kai, pasak ekonomisto Raimondo Kuodžio, „tik“ 1 mlrd. Lt padėtų išjudinti šią sritį iš sąstingio taško? Renovavus daugiabučius energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tenkančią vienam daugiabučiui, galėtume sumažinti 50-90 proc., o renovacijos procesu metu sukurtume daugiau darbo vietų nei sukurtų VAE. Kodėl su tokiu pačiu užsidegimu ir energija neieškoma būdų, kaip sudaryti palankias sąlygas investicijoms į vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatavimą? Akivaizdu, kad politikams trūksta motyvacijos, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl taip yra.

Penktas argumentas už VAE buvo šio projekto įtaka šalies BVP. Bet BVP kaip gerovės rodiklis yra atgyvena. Jis nieko nepasako apie šalį. Tai yra senos pasaulėžiūros atributas.
(Daugiau apie tai straipsniuose „BVP eros pabaiga?”
ir „Ekonominio augimo mitas“ - kuriame nagrinėjama, kodėl BVP augimas nėra visuomet geras dalykas. )

Pasenusi pasaulėžiūra diktuoja pasenusias technologijos ir daro tai pasenusiais nedemokratiškais metodais. Minėtas renginys Seime buvo pavadintas forumu, tačiau neatitiko šiam formatui būdingų bruožų. Į dienotvarkę nebuvo įtraukti įvairių nuomonių ir įvairių sektorių atstovai, o dalyviams buvo leidžiama tik užduoti klausimus. Tai buvo surežisuotų monologų šou, o ne forumas. Matant tokį politikų elgesį, kyla natūralus klausimas, kodėl bijoma dialogo ir diskusijų? Jei VAE tokia gera idėja, kritikos neturėtų būti bijoma. Jei VAE tokia gera idėja, tai ir referendumo neturėtų būti bijoma. Bet kai VAE projekto autoriams pritrūksta pagrįstų argumentų, tuomet yra traukiamos paskutinės kortos ir referendumo iniciatoriai yra apkaltinami susigundymu juodaisiais pinigais.

Mano manymu, už referendumą yra atsakingi tie, kurie nori statyti VAE. Projekto autoriai turi įsitikinti, kad yra poreikis ir kad nėra prieštaraujančių. Tai investuotojų atsakomybė, o ne visuomeninių organizacijų, kurios yra finansiškai nestiprios ir neturi reikalingų pajėgumų demokratijai užtikrinti. Tai valdančiųjų atsakomybė.

Neabejoju, kad Seimo Atominės Energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko retorika, kad nevystyti AE Lietuvoje būtų nusikaltimas, o referendumas yra Rusijos plano dalis, kuriuo siekiama neleisti Lietuvai pasiekti energetinio saugumo, kai kuriems žmonėms kelia baimę ir jie jaučiasi nesaugūs savo pačių namuose, jei jų nuomonė apie VAE nesutampa su R. Žilinsko nuomone. Tokia viešai skleidžiama retorika yra subtilus kitokios nuomonės gniaužimas, netinkantis demokratiškoje save laikančioje Lietuvoje. Kitokios nuomonės gniaužimas yra žmogaus teisių pažeidimas, nesvarbu, kad niekas tau šautuvo į smilkinį neįremia. Yra specialistų, kurių žinios būtų labai vertingos, tačiau iš baimės nepritapti jie gali savo žiniomis nesidalinti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas doc. dr. Arvydas Anušauskas, susivienijimo Žali.lt atstovų paklaustas, kuo pagrįstas jo teiginys, kad Lietuvos visuomenė palaiko VAE idėją, atsakė, kad kiekvieną dieną bendrauja su žmonėmis ir žino jų nuomonę. Bet mes negalime objektyviai patikrinti jo teiginių. Kaip ir manojo, jei pasakyčiau, kad žmonės, su kuriais man tenka bendrauti ir kurie palaiko VAE, palaiko ją tik dėl vienos vienintelės priežasties – nes tai konservatorių projektas. Nesu sutikus nė vieno žmogaus, kuris manytų, kad atominės elektrinės pačios savaime yra gėrio įsikūnijimas ir tai yra kažkas, kuo mes galėtume didžiuotis palikdami savo vaikams ir anūkams.

Dabar konservatoriai piktnaudžiauja lojalių rinkėjų palaikymu, kuriems iš esmės atominė elektrinė yra atgrasus reikalas, bet ją palaiko tik todėl, kad palaiko konservatorius ir pasitiki jų argumentais, kad atsinaujinanti energetika negali užtikrinti viso šalies energijos poreikio. Tuo tarpu energetikos specialistai teigia priešingai. Visi vietiniai energijos šaltiniai Lietuvoje sudaro apie 40 TWh metinį energetinį potencialą, kuris viršija bendrąjį elektros ir šilumos poreikį. Lietuvos metinis elektros energijos poreikis yra 10 TWh elektros energijos, iš kurių vien vėjo energijos generavimo potencialas yra 5,5 TWh.

Lietuva iš vietinių savo šaltinių gali patenkinti ne tik visus šalies poreikius, bet ir eksportuoti dalį švarios energijos į kitas šalis ir taip iš energijos importuotojos tapti energijos eksportuotoja. Daugiau apie tai galima rasti atsinaujinančių energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų ir energetikos specialistų pareiškime už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę.

Vienintelis argumentas už VAE, kuris mano nuomone yra svarus ir bent jau dalinai logiškas, yra tai, kad VAE yra politinis projektas. „Pirmiausia tai yra politinis sprendimas“, - teigė ministro pirmininko patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas. Jei politikai su visuomene kalbėtų atvirai ir nevaizduotų atominės elektrinės su gėlytėmis, o turintiems kitokią nuomonę nekabintų „Rusijos agentų“ etikečių, tuomet politikus galima būtų gerbti ir atleisti jiems už klaidas, nes neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

Viena pusė teigia, kad VAE projektas Rusijai yra nepalankus, kiti mano priešingai. Abi pusės turi savų argumentų, bet tiesa turbūt yra kažkur anapus atominės elektrinės. Istorija rodo, kad Rusija visada rasdavo būdų pasinaudoti vidiniais lietuvių nesutarimais. Jei tikrieji Lietuvos energetinės nepriklausomybės šalininkai rastų būdų susivienyti per atvirus klausimus ir dialogą, o ne užtikrintus politinius atsakymus ir monologą, Rusijos interesus atstovaujantieji atsisijotų, ir mes kaip šalis galbūt rastume daugiau nei vieną receptą energetinei nepriklausomybei užtikrinti.