„Šiandien Ukraina pateko į labiausiai užminuotų pasaulio šalių sąrašą: 30 proc. jos teritorijos išlieka potencialiai pavojinga“, – 2023 m. balandžio 20 d. sakė Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų ir gelbėjimo tarnybos vadovas Sergijus Krukas.
„Ukraina yra didžiausia užminuota teritorija pasaulyje“, – teigia ir balandžio 26 d. tarptautinės ekspertų grupės GLOBSEC ataskaita.
„Ukraina virto vienu didžiausių pasaulyje minų laukų“, – balandžio 4 d. pranešė Jungtinių Tautų Vystymo Programa (JTVP). Ataskaitoje paaiškinta, kad „daugiau nei 14 mln. žmonių“ iškilo tiesioginis pavojus dėl minų.
Kalbant apie potencialiai užminuotos teritorijos mastą, padėtis Ukrainoje visai neturi lygių. Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, „gali prireikti 30 metų, kad šalis būtų visiškai išvalyta nuo sprogstamųjų objektų.“
Iš visų draugiškų valstybių tik Azerbaidžanas susiduria su tokio masto problema kaip Ukraina. Ir Azerbaidžanas su šia problema susiduria jau 30 metų, tačiau ypač pastaruosius trejus metus. Kaip balandį pažymėjo šios valstybės prezidentas Ilhamas Alijevas, Azerbaidžanas „yra tarp labiausiai minomis užterštų šalių pasaulyje“.
Akivaizdu, kad šios grėsmės bendrumas nėra atsitiktinis. Abi valstybės priešinasi prorusiškam separatizmui: Ukraina – Donbase ir Kryme, Azerbaidžanas – Karabache.
Dešimtys, net šimtai žmonių abiejose šalyse nuolat žūsta užlipę ant minų: Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios nuo minų jau žuvo 124 žmonės, tarp jų šeši vaikai, o Azerbaidžane dėl Armėnijos įvykdyto terorizmo minomis žuvo arba buvo sunkiai sužeisti apie 300 šios šalies piliečių, tarp kurių devyni vaikai ir paaugliai.
Minų grėsmės bendrumą ryškiai parodė tragiški įvykiai Ukrainoje balandžio pabaigoje.
2023 m. balandžio 27 d. Charkivo srityje minos susprogdino energetikų brigadą – vienas žuvo, keturi buvo sužeisti. Kitą dieną Karabache buvo susprogdinta Azerbaidžano aerofotografijos specialistų brigada – trys žuvo.
Gegužės 1 d. Charkivo srities Iziumo rajone nežinomu sprogstamuoju užtaisu buvo susprogdintas civilis – tą pačią dieną Karabacho Džabrailio rajone sunkiai sužeistas minos sprogimo žuvo kaimo gyventojas.
Abiem šalims taip pat reikės panašių sumų teritorijoms išvalyti nuo tyčia paliktų minų.
„Pasaulio banko duomenimis, išminavimas Ukrainai kainuos 37,4 mlrd. JAV dolerių“, – 2023 m. balandžio 5 d. patikslino Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. Remiantis praėjusių metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaita, Azerbaidžanui tiems patiems poreikiams reikės 37,3 mlrd. JAV dolerių.
Sprendžiant iš tarptautinių pranešimų, Azerbaidžano teritorijų minavimas Karabache tęsiasi prisidengus Rusijos Federacijos kariniu kontingentu. Tai vyksta ir Ukrainoje.
Ukraina yra Europos bastionas agresyvios Maskvos plėtros kelyje, Azerbaidžanas yra vienas pagrindinių energijos tiekėjų Europos Sąjungai (ES), kompensuojantis Rusijos dujų atsisakymą.
Atsižvelgiant į nuolatinę Azerbaidžano humanitarinę pagalbą Ukrainai, Baku patirtis minų grėsmės srityje Kyjivui gali būti naudinga ne tik išminavimo prasme. Jau trejus metus Azerbaidžano valdžia šią problemą propaguoja tarptautinėse organizacijose, siekdama atkreipti į tai pasaulio bendruomenės dėmesį ir ginti nuo minų nukentėjusių šalių interesus. 2021 m. rugsėjį Azerbaidžano atstovas JT Žmogaus Teisių Tarybos sesijoje pažymėjo „efektyvių veiksmų prieš minų svarbą ir tarptautinės pagalbos valstybėms, labiausiai nukentėjusioms nuo minų ir kitų nesprogusių prietaisų, vaidmenį.“ 2023 m. balandį Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas paskelbė iniciatyvą „humanitarinį išminavimą paversti 18-uoju JT tvaraus vystymosi tikslu.“ Jis sakė, kad „Azerbaidžanas taip pat pateikė pasiūlymą įkurti panašiai mąstančių šalių, nukentėjusių nuo minų, grupę.“
Baku, kuris kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, siekdamas „sustabdyti azerbaidžaniečių žudymą ir luošinimą dėl etninių ir nacionalinių priežasčių sprogstamaisiais užtaisais“, 2021–2023 m. įgijo ir vertingos teisinės atsakomosios veiklos patirties šioje srityje. Tai dar svarbiau, turint omenyje 2022 m. gruodžio 8 d. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą: „Esu tikras, kad tai bus tarp kaltinimų Rusijai dėl agresijos – būtent minų teroro.“
Beje, Azerbaidžanas šią grėsmę apibūdina lygiai taip pat: prieš mėnesį Azerbaidžanas, kreipdamasis į JT generalinį sekretorių, pažymėjo: „Armėnija turi sustabdyti minų terorizmą.“
Rusijos kariuomenė klastingai ir ciniškai palieka mirties spąstus ukrainiečiams.
„Yra patvirtintų įrodymų, kad Rusijos kariai nuo 2022 m. vasario Ukrainoje daug kur diegė ir savadarbius sprogstamuosius užtaisus, prieš atsitraukdami ir palikdami savo pozicijas“, – pažymima tarptautinių organizacijų grupės „Landmine Monitor” 2022 m. lapkričio mėnesio ataskaitoje.
Nuo pat agresijos pradžios Rusijos kariai „įvairiuose Ukrainos regionuose ne kartą naudojo priešpėstines minas, įskaitant minas-spąstus, kuriuos nežinodama aktyvuoja pati auka“, pabrėžė „Human Rights Watch“ sausio mėnesio ataskaitoje.
Rusijos kariuomenė garsėja savo „išradingumu“ paliekant minas-spąstus: jos įtaisomos ant gyvūnų, ant žuvusių žmonių kūnų, kurios sprogsta aukai suaktyvinus šiuos prietaisus.
Su tokiu veikimo modeliu susiduria ir Azerbaidžanas: vasarį šios šalies Valstybinė priešminų agentūra ANAMA pranešė apie Karabache aptiktą užminuotą masinį kapą.
„Armėnija numatė, kad ši masinė kapavietė bus aptikta, ir užminavo teritoriją, kad žūtų žmonės, kurie ieškojo savo artimųjų palaikų. Šis metodas būdingas Armėnijos karo nusikaltimams, buvo užminuotos net paprastos kapinės išlaisvintose teritorijose“, – rašoma pranešime.
Pernai rugpjūtį–lapkritį Azerbaidžano Lačino regiono gyvenvietėse, iš kurių po 30 metų trukusios okupacijos 2020 m. gruodį be kovos pasitraukė armėnų kariai, buvo rasta daugybė minų-spąstų. Prieš išvykdami, jie įdiegė minas-spąstus po įėjimų grindimis, už durų ir gyvenamųjų namų kiemuose – kaip ir Rusijos agresoriai, prieš bėgdami iš Bučos, Irpinės ir kitų Kyjivo srities gyvenviečių.
Agresorės Rusijos kariai ir toliau kasdien minuoja okupuotas Ukrainos žemes, įskaitant žemės ūkio paskirties žemes. Karabache, kurio dalis tebėra Rusijos Federacijos karinio kontingento kontroliuojama, išlieka panaši situacija. Nors Azerbaidžanui 2020 m. rudenį per antrą Karabacho karą pavyko išlaisvinti didžiąją dalį savo suverenios teritorijos, Armėnijos pusė, remiama Rusijos karinio kontingento, toliau minuoja okupuotas žemes.
Praėjusių metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiais Karabacho Lačino, Kalbadžaro ir Šušos regionuose buvo rasta beveik 3000 minų. Dauguma jų buvo paženklintos kaip 2021 m. pagamintos Armėnijoje. Vykdomo minavimo tikslas – užkirsti kelią azerbaidžaniečių grįžimui į išlaisvintas teritorijas (kaip pažymima 1994 m. kovo mėnesio JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje, agresija prieš azerbaidžaniečių gyventojus Karabache privertė daugiau nei milijoną žmonių palikti savo namus).
Azerbaidžano Užsienio reikalų ministerija dar lapkričio mėnesį informavo Jungtinių Tautų generalinį sekretorių, kad „Armėnija ne tik atsisako pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie minų laukus, bet netgi priešingai – nelegaliai toliau masiškai minuoja Azerbaidžano teritoriją.“ Prie šio dokumento buvo pateikti įrodymai, kad tūkstančiai neseniai atrastų minų buvo pagaminta būtent Armėnijoje 2021 m., tai yra, jau po to, kai oficialus Jerevanas pasirašė įsipareigojimą „dėl visiškų paliaubų ir visų karinių operacijų Karabacho zonoje“.
Tuo metu, balandžio 17 d. duodamas interviu tarptautiniam televizijos kanalui RTVI, Armėnijos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ekspertas Artsrunas Ovhanisianas, lygindamas situaciją dėl minų Ukrainoje ir Karabache, ciniškai ir skandalingai pareiškė, kad ukrainiečiai neva patys minuoja savo žemes ir taip uždirba iš Vakarų skiriamos paramos išminavimui.
Dar vienas pavyzdys, kad karo nusikaltimai ir įžūlus melas apkaltinant pačią auką visada eina išvien.
