aA
„Wikinomika“ jau tapo žodžiu naudojamu kasdieninėje anglų kalboje. Jį jau naudoja miestų planuotojai, pardavėjai, krikščionių fundamentalistai ir terorizmo ekspertai. „Times“ pavadino wikinomiką „naująja jėga, kuri suburia žmones kartu ir sujungia juos į milžiniškas kolektyvines smegenis“.
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Patį terminą išpopuliarino Dono Tapscotto ir Antonio Williamso 2006 m. išleista knyga „Wikinomika – kaip masinis bendradarbiavimas viską keičia“ (Wikinomics – How Mass Collaboration Changes Everything). 2007 m. ši knyga buvo paskelbta kaip viena iš savaitraščio „The Economist“ ir dienraščio „The Financial Times“ metų knygų.

Pagrindiniai knygos herojai – wikinomikos pionieriai – pati Wikipedija, „Linux“ operacinė sistema, „Apache“ serverių sistema, „MySpace“, „YouTube“, visa „blogosfera“ ir begalė mažiau žinomų projektų, paremtų „open source“ (laisvo šaltinio) principu, kuomet produktą gali nemokamai naudoti ir tobulinti visi norintys.

Tačiau nors wikinomika visų pirma buvo siejama su kompiuterinių programų gamyba ir internetu, dabar jos principai yra pritaikomi moksliniam bendradarbiavimui, šampūnų gamybai, vadovėlių ruošimui ar teroristinių bombų darymui.

Geras wikinomikos pavyzdys buvo pastebėtas visai netikėtoje ūkio šakoje – aukso kasyboje. Kuomet vieno investicinio fondo vadovas Robas Makevenas nusipirko Kanados aukso kasybos įmonę „Goldcorp“, ją slėgė begalė problemų. Penkiasdešimt metų eksploatuojama kasykla prie Raudonojo ežero kasmet išgaudavo vis mažiau aukso. Tuomet Makevenas vienuose vadovų tobulinimo kursuose netyčia išgirdo apie „Linux“ operacinę sistemą, kurios visa informacija yra paskelbta viešai ir kurią kurti, tobulinti ir nemokamai naudoti gali kiekvienas programuotojas.

Makevenas nusprendė viešai internete paskelbti kasybos įmonės labiausiai saugomą informaciją – brėžinius, mėginių rezultatus ir paprašyti visų norinčių nurodyti kur 100 kvadratinių kilometrų plote dar galima aptikti aukso. Už teisingiausius pasiūlymus buvo pažadėtas pusė milijono dolerių prizinis fondas - gerokai daugiau nei 10 milijonų ką tik išleista pačios įmonės geologų vykdomoms paieškoms.

Netrukus „Goldcorp“ sulaukė šimtų paieškos pasiūlymų iš studentų, matematikų, specialiųjų tarnybų ir kariuomenes pareigūnų, kurie naudojo įvairiausias kompiuterines technologijas ar naujausias fizikos teorijas. Kartu sudėjus konkurso dalyviai identifikavo 50 naujų paieškos vietų, iš kurių 80 proc. iš tiesų turėjo pakankamai aukso. „Goldcorp“ įmonės vertė netrukus šoktelėjo nuo 100 milijonų iki 9 milijardų dolerių.

Ši istorija darsyk patvirtino esminį wikinomikos principą – talento ir sugebėjimų potencialas už įmonės ribų visuomet bus didesnis nei įmonės darbuotojų vidinis potencialas.
Ignas Brazauskas:

Itin įdomi ir wikinomikai vardą davusios „Wikipedijos“ – didžiausios nemokamos internetinės enciklopedijos, prie kurios kūrimo gali prisidėti visi norintys - istorija. Būsimas „Wikipedijos“ kūrėjas Jimmy’is Walesas visų pirma 1998 m. sukūrė „Nupediją“, kuriai straipsnius galėjo rašyti visi norintys, tačiau kuriuos tikrinti turėjo apmokami mokslininkai ir ekspertai, vadovaudamiesi sudėtingu 7 pakopų tikrinimo procesu ir griežta hierarchine sistema. Po metų, išleidus 120 tūkst. dolerių „Nupedija“ turėjo tik 24 straipsnius.

Tuomet vienas iš darbuotojų Walesui pasiūlė pasinaudoti 1995 m. Vardo Kaninghamo sukurta “wiki” (Havajų kalboje – “greitai”) koncepcija, kuri leidžia neribotam skaičiui žmonių kurti, redaguoti ir taisyti straipsnius. Per pirmą mėnesį „Wikipedija“ sulaukė 200 straipsnių, per metus dar 18 tūkst., o dabar jau turi jų per 11 milijonų.

Apie 2,6 milijono straipsnių yra anglų kalba, o likę parašyti dar 261 kalbomis. Tarp kitko, tik 22 kalbos turi daugiau nei 100 tūkst. straipsnių „Wikipedijoje“, tarp kurių yra ir katalonų, vengrų, lenkų, čekų, slovakų, suomių ir ukrainiečių kalbos. Lietuvių kalba priklauso maždaug 50 kalbų grupei, kurios turi nuo 10 iki 100 tūkst. „Wikipedijos“ straipsnių. Tačiau su beveik 80 tūkst. straipsnių lietuvių kalba netrukus gali prisijungti prie prestižinės 22 kalbų-lyderių grupės.

Daugelis didelių korporacijų, ypač susijusios su intelektualinės nuosavybės kūrimu, jaučia šiokią tokią wikinomikos „epidemijos“ plitimo grėsmę. Jei tiek dalykų gali būti sukurta nemokamai, kodėl kas nors turėtų pirkti jų produktus. Kodėl kas nors turėtų pirkti brangų vieno autoriaus parašytą vadovėlį, jei internete galima rasti nemokamų vadovėlių prie kurių prisidėjo keli šimtai tos srities ekspertų.

Kodėl žiūrėti savaitinę humoro laidą per televiziją, jei „YouTube“ gali pasiūlyti šimtus skirtingų žmonių kuriamų humoro laidų. Netgi vaistų formulės gali būti sukurtos kelių šimtų mokslininkų laisvu nuo darbo laiku, kuriomis nemokamai gali naudotis vaistų gamintojai ir pagaminti juos už labai mažą kainą.

Iš tiesų nemažai įmonių smarkiai nukentėjo nuo wikinomikos įsigalėjimo. Tačiau laimėtojų būrys yra gerokai didesnis negu pralaimėtojų netgi įmonių tarpe, kadangi jos gali nemokamai pasinaudoti tūkstančių žmonių bendrais darbo vaisiais ir kurti savo papildomus specifinius produktus prie visų šių nemokamų programų, informacijos ir žinių masės.
Ignas Brazauskas:

Beje, nemokamas jų produktų naudojimas nereiškia, kad wikinomikos produktų kūrėjai lieka visiškai be atlygio. Daugumai stambiųjų korporacijų reikia žmonių gerai išmanančių „Linux“ ar „Apache“ sistemas, o jas geriausiai išmano būtent tie keli tūkstančiai jas nemokamai kuriančių žmonių. Be to šie žmonės yra įsteigę ir šimtus sėkmingų savo įmonių. Kompanijos kaip „YouTube“ jau pradėjo dalintis reklamos pajamomis su labiausiai žiūrimų video kūrėjais.

Wikinomika, be abejo, besiremianti internetu, iš esmės keičia pasaulio ekonominę struktūrą, verslo modelius ir strategijas. Amerikos telekomunikacijų asociacijos vadovas pirmąsyk pasinaudojęs nemokama „Skype“ pokalbių programa, pasakė „viskas baigta, pasaulis jau niekada nebebus toks koks buvo iki šiol“.

„Wiki-realybė“ suteikia pranašumą bendradarbiavimui ir informacijos kaitai prieš hierarchinį valdymo modelį. Prisitaikymas prie šios realybės nulems ne tik atskirų verslo įmonių, bet ir atskirų visuomenių sėkmę. Ypač laimės tos visuomenės kuriose wikinomikos principai bus ugdomi švietimo įstaigose ir paplis tarp jaunimo. Šiuo metu vieni iš netikėtų wikinomikos ir internetinio bendradarbiavimo lyderių yra Rytų Azijos paaugliai – kinai, korėjiečiai ir t.t. Jei 21 amžius iš tiesų bus wikinomikos amžiumi, kaip skelbia jos apologetai, jame didelį vaidmenį vaidins ir būtent tų šalių piliečiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gaisras pasiglemžė 3 mažamečius auginančios šeimos namus: paviešintos 5-mečio nuotraukos abejingų nepalieka

„Sūnaus sveikata geresnė negu buvo ir kasdien po mažą žingsniuką gerėja, bet būklė...

STT: pas korupcija įtariamus teisėjus per kratas rasta 200 tūkst. eurų grynųjų (420)

Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį pranešė, kad pas korupcija įtariamus teisėjus per...

Marčiulionį ir Kauno eglutės kūrėją į Europos parlamentą siūlantis Karbauskis: dabar bus puolimas papildyta (201)

Penktadienio popietę į Tarybos susirinkimą susirinkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Albinas Januška - apie šūdmalą, melą politikoje ir Karbauskio herojų (286)

Knygų mugėje per diskusiją iš įtakingo buvusio diplomato, signataro Albino Januškos pusės...

Įvardijo sritis, kuriose labiausiai trūksta darbuotojų (26)

2018 m. sumažėjo laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Pernai šalyje jų buvo 18,5 tūkst....

Kauno daugiabučių kiemuose – lyg po karo: duobėse užstringa net tvarkdariai (17)

Kaune, Dainavos mikrorajone, kelio danga kaip po karo – asfaltą nusėjusios didžiulės duobės ,...

Bastys Lietuvą apskundė Strasbūrui (18)

Buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys Europos Žmogaus Teismui apskundė Lietuvą, penktadienį...

Skaičiuojami didžiausi turistų srautai šalies istorijoje – šalys lyderės nesikeičia (5)

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne...

Rusija užsipuolė JAV: kaltina perkėlus specialiąsias pajėgas ir karinę įrangą (216)

Rusija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas naudojantis pagalbos teikimu Venesuelai kaip...

Sėkmingiausių fondų valdytojų dešimtukas: pernai jie uždirbo 7,7 mlrd. JAV dolerių

Netgi šiame paauksuotame amžiuje su 0,0001 proc. palūkanomis Kennethas Griffinas susižeria pinigų.