Kol žmonės su žvakutėmis rankose gedėjo Mato, valstiečių strategai trynė rankomis, kad lietuviai turi naują pokalbių objektą ir dėl ko sriūbčioti ir ašaras lieti. Berniuko tragedija pasirodė pačiu laiku ir valstiečiams, ir Ramūnui Karbauskiui: jo ir Gretos Kildišienės istorija nukeliavo į antrą planą. Jei net ne toliau. Dar Mokesčių inspekcija Juozo Statkevičiaus reikalus patikrins, iš kur jo paltas ir kiti apdarai pas G. Kildišienę, kiek ji ar už ją buvo sumokėta, dar vienas kitas buvęs partietis papasakos, kaip G. Kildišienė į politines aukštumas iškilo, bet iš esmės su šia istorija yra viskas aišku. Ir beveik baigta.
Ciniška? Be galo, bet tokia yra Lietuvos politika. Ciniška ir negailestinga. Tiek ciniška, kad nesibodėta pasislėpti už žuvusio G. Kildišienės brolio draudimo pinigų, kuriais motina pagrindė turėjusi pinigų dukros užgaidai – prabangiam automobiliui. O gal ir paltams?
Ciniška dar ir kitkas. Kad ir ką darytų valstiečių Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis vaikų teisių klausimu, didžiajai daliai žmonių ir ant žemės, ir Seime, tai bus mažiau svarbu nei Gretos kailinukai ir paltai. Šie tai išties parklupdė R. Karbauskį, o vaikai – ne. Prispaustas paltų klausimo, R. Karbauskis nekalbėjo. R.Karbauskis netgi savo pažadą pamynė, kad visada bus atviras klausimams ir žurnalistams – jis nuo jų pradėjo slėptis ir bėgioti.
Jūs, aišku, galvojate, kad čia viskas apie vaikus ir dėl vaikų. Apie Lietuvą ir jos reformas?
Anaiptol. Skaudžios Lietuvos problemos yra puiki priedanga aršiai vidinei kovai valstiečių viduje. Ir didžiausia kova vyksta tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio.
R. Karbauskis siekia grąžinti savo įtaką. Jis įsivaizduoja, kad viskas – po senovei. Jis pasako, jo žodis svarus, gal net paskutinis. Taip ir vėl politiniuose sluoksniuose atsirado abejonė, ar gera globos namų reforma, gal visgi nevertėtų visiškai griauti vaikų globos namų sistemos, nes jei ne sveikiems vaikams, tai neįgaliems vaikeliams, kurių niekas nenori, geriausia yra ten, sovietiniuose globos namuose. Dar prieš tai R. Karbauskis drąsiai pasisakė, kad jo frakcijoje vieningos nuomonės dėl smurto prieš vaikus apibrėžimo nėra. Ir reikės kompromisų.
Kai tik R. Karbauskis pasisakė globos namų klausimu, S. Skvernelio atstovas spaudai taip pat išplatino priešingą R. Karbauskiui jo nuomonę. Kad premjeras anaiptol negalvoja taip, kaip valstiečių frakcijos pirmininkas ir palaiko prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją institucinės globos reformos klausimu.
Bet toji drąsa yra trumparegė. Nes R. Karbauskis – ne šiaip berniukas pastumdėlis. O S. Skvernelis – ne tas žmogus, kuris galėtų diktuoti sąlygas R. Karbauskiui. Prie visų S. Skvernelio nuopelnų valstiečiams, premjeras šiandien linkęs pamiršti, su kokia partija jis atėjo į valdžią ir kam jis turi būti dėkingas už pirmąsias pozicijas rinkimų sąraše. Nė viena partija nesiūlė S. Sverneliui nieko panašaus į tai, ką galėjo duoti ir davė R. Karbauskis: poziciją, struktūrą, savo įdirbį, programą ir pinigus rinkimų kampanijai.
O kas yra R. Karbauskis? Ambicingas ir daug paslapčių turintis politikas, kuris buvo apsitatęs gana saugiomis legendomis apie Naisius ir sėkmingą verslą. Bet G. Kildišienės istorija tvoras sugriovė ir Naisių pasakos neužteko – ji jau buvo girdėta. G. Kildišienės istorija R. Karbauskį atskleidė visai iš kitos pusės, iš tos, kurią jis taip kruopščiai slėpė nuo saviškių ir nuo mūsų.
Turbūt visai nesuklystume sakydami, kad jei šie Seimo rinkimai buvo didžiausias asmeninis R. Karbauskio laimėjimas, tai G. Kildišienė – labai asmeniškas nuopolis. Gal net tragedija, ir asmeninė, ir politinė.
Bet, išsigydęs savo žaizdas ir nurijęs pažeminimą, kurį patyrė ne tik iš oponentų, bet pirmiausiai – iš S. Skvernelio, R. Karbauskis prie šito klausimo grįš. Ir Lietuva čia ne prie ko. Ir vaikai ne prie ko. Ir globos namai ne prie ko. Pirma pasitaikiusia proga premjeras pajus smūgį į paširdžius ir tada, kai labiausiai reikės frakcijos paramos. Ir būtų labai keista, jei būtų kitaip, nes tokio trumpažiūrio politiko kaip S. Skvernelis Lietuvoje reikėtų paieškoti.
Tokia yra ciniška politinė kova Lietuvoje. Visai kaip gyvenimas, kaip tie G. Kontenio ir Mato motinos kaimynai, pusmetį negirdėję talžomo vaiko taip, jog liko kruvinos sienos, klyksmų, o dabar pagatavi jo motiną akmenimis užmėtyti.