aA
Į diskusiją apie lygias lyčių („gender“) galimybes įsijungė garbus oponentas: Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius H. B. Tillbergas. Jis neseniai rašė, kad aš pateikęs klaidinančią informaciją dėl Norvegijoje veikusio Šiaurės šalių lyčių instituto reorganizacijos.
© Shutterstock nuotr.

Aš teigiau, kad institutas buvo „uždarytas“, ir tai lėmė per Norvegijos valstybinę televiziją transliuotų dokumentinių filmų apie nemokslišką „gender“ ideologiją serija. Mane, pasak Tilbergo, suklaidinusios „Respublikos“ publikacijos, ir man reiktų nuodugniau patikrinti savo skelbiamą informaciją.

Tai ir padarykime. Pirmiausia, Šiaurės šalių lyčių instituto tinklapyje 2011 metų rudenį paskelbta žinia: „ŠŠLI išardytas“ („Nordic Gender Institute Dismantled“). Po šia antrašte, toliau rašoma: „Šiaurės Šalių ministrų taryba nusprendė, kad dabartinis Lyčių institutas bus išardytas prieš 2011 m. gruodžio 31. Šiaurės šalių ministrų taryba taip pat nusprendė, kad kai kurios insituto funkcijos bus tęsiamos kaip Šiaurės šalių bendradarbiavimo institucija.”

Tai, kad daug internetinių tinklapių paskelbė, kad Šiaurės šalių lyčių institutas yra „uždarytas“, lyginant su ką tik cituotu paties instituto teiginiu, neatrodo labai neteisinga. Štai ir šių metų spalio 11 d. Šiaurės šalių bendradarbiavimo tinklapis skelbia, kad Lyčių institutas „uždarytas kaip savarankiška institucija“ ir tęs savo veiklą kaip kitos institucijos dalis. Veikla bus tęsiama Švedijoje, nuo 2013 metų pradžios. Beje, taip pat pažymima, kad biudžetas bus sumažintas dvigubai ir institute dirbs du etatiniai darbuotojai.

Ar paveikė Haraldo Eios „Smegenų plovimas“ Šiaurės Šalių mininstrų tarybos sprendimą? P. Tillbergas teigia, kad ne: sprendimas priimtas po Lyčių instituto veiklos patikrinimo. Vis dėlto instituto uždarymą uždarymą su Eios dokumentiniais filmais sieja ne vienas tinklapis. Teisinga tai, neteisinga, ar iš dalies teisinga?

Regis, sprendime reorganizuoti Šiaurės Šalių lyčių institutą sumažinant jo finansavimą ir iškeliant iš Norvegijos, galima matyti du etapus. Pirma yra tai, kad po to, kai Haraldo Eios filmai buvo parodyti per Norvegijos televiziją, šalyje - taip pat ir jos parlamente - užvirė karšti debatai apie genderizmo teorijų nepagrįstumą. 2011-11-23 norvegų laikraščio „Affenposten“ publikacijoje teigiama, kad po 18 mėnesių trukusių debatų po „Smegenų plovimo“ transliacijos, Norvegijos Mokslinių tyrimų taryba nutarė smarkiai sumažinti Oslo universiteto lyčių studijų centro finansavimą. Debatų finansiniu smūgiu lyčių tyrimams skundžiasi ir pati Oslo lyčių studijų centro direktorė Jorunn Okland.

Dabar – antrasis žingsnis. Vokietijos Visuomenės ir Jaunimo instituto tinklapio publikacijoje (http://www.dijg.de/blog/gender-mainstreaming/gehirnwasche-statt-wissenschaft-92) rašoma, kad gausaus finansavimo sumažinimas (per metus Norvegijos Tyrimų taryba lyčių tyrimams skirdavo virš 7 mln. eurų) turėjo „įspūdingų politinių pasėkmių”: Šiaurės šalių lyčių instituto uždarymą. Pastarasis taip pat veikė Oslo universitete ir buvo, kaip ir pačių norvegų lyčių tyrimų institutas, reikšmingai finansuojamas Norvegijos tyrimų tarybos.

Supaprastinkime šią pavadinimų painiavą. Eios filmų sukelti debatai visų pirma paveikė Norvegijos Mokslinių tyrimų tarybos sprendimą sumažinti lyčių studijų finansavimą, pirmiausia Oslo universiteto Lyčių tyrimų centrui. Tačiau kartu nukentėjo ir visų Šiaurės šalių lyčių tyrimų institutas, kuris glaudėsi tame pačiame Oslo universitete ir, vadinasi, kainavo taip pat ir Norvegijos mokesčių mokėtojams. Tokia yra keleto lyčių klausimais dirbančių institucijų nuomonė.

Būtent: be aukščiau minėto Vokietijoje veikiančio instituto, taip rašo ir Vokietijos politinė socialinė grupė „Agens“, panaši buvo Norvegijos Tromso universiteto pozicija, taip pat Niujorke prie Jungtinių Tautų dirbančios C-FAM pažiūra. Tad nors nei Šiaurės šalių ministrų taryba, nei Norvegijos mokslinių tyrimų taryba, kalbėdama apie Šiaurės šalių lyčių instituto uždarymą, Eios filmų sukeltos diskusijos nemini, visą sudėjus, sunku atsisakyti įspūdžio, kad visuomeninė nuomonė Norvegijoje turėjo šiems „reorganizavimams“ nemažą poveikį. Kad nemini – natūralu: pats Haroldas Eia, atsakydamas į vokiečių „Die Tagespost“ (2012-10-11) klausimus, teigia, kad suprantama, jog Norvegijos tyrimų taryba negali savo sprendimuose minėti „televizijos komiko“ įtakos.

Tokie tad mūsų, taip sakant, liaudiški spėjimai apie dvigubą finansavimo sumažinimą Šiaurės šalių lyčių institituto veiklai. Dabar apie Šiaurės šalių ministrų tarybos prestižą: p. Tillbergas ragina mus jo negriauti. Į tai galima atsakyti, kad „lyčių“ (gender) instituto veiklos apkarpymas šį prestižą ne griauna, bet kelia. Regis, Šiaurės taryboje yra blaiviai mąstančių bei mokslą gerbiančių žmonių. Tačiau tai, kad p. Tillbergas į mūsų darželius nori įvesti genderizmą propaguojančia danišką programą, nei Danijos, nei jo atstovaujamos garbingos Šiaurės šalių ministrų tarybos prestižo, deja, nekelia. Štai ir lapkričio 5 d. šios Tarybos biure p. Tillmanas rengia naujosios darželių programos darbo grupės susitikimą: pranešimus darys vien tik berniukų „resocializacijos“ moteriškumo kryptimi entuziastai.

P. Tillmanas yra man rašęs, kad Danija rėmė Lietuvos laisvės bylą ir mes turime būti už tai dėkingi. Tikrai esame! Atkreipsiu dėmesį, kad ir šioje diskusijoje naudojamės tokia laisve. Jos geografija, deja, pastaruoju metu smarkiai traukiasi. Kaip rašo agens.de tinklapis, Norvegija buvo pirmoji šalis, kurioje debatai apie genderizmo teorijas iškilo į viešumą. „Lyčių lygybės“ primetimas Vakarų visuomenei (Vokietijoje ir kitur) vyksta tyliai, nes žmonės nežino, ką šioje formulėje reiškia žodis „lytis“ (kaip minėta ankstesnėje publikacijoje, Europoje skaičiuojami „lyčių“ 6 variantai, Australijoje – 23) . Apie Šiaurės šalių lyčių instituto veiklos apkarpymą neparašė beveik nė vienas stambesnis Vakarų šalių dienraštis (išskyrus „Frankfurter Allgemeiner“, kuris iš H. Eios paėmė interviu). Tačiau Europos Sąjungos „lytinė“ diktatūra nenutildė ne tik Norvegijos, bet ir Lietuvos žiniasklaidos. Per daug, regis, esame už tą laisvę mokėję.

Beje, kalbant apie tai, kad vaikai galėtų rinktis „lytį“ iš keliolikos galimybių: kokios ten šalies rašytojo pavaizduotas berniukas pasakė, kad taip gražiai „aprengtas“ karalius yra nuogas?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujausi reitingai: Nausėdos populiarumas primena 1998-ųjų Adamkų (135)

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas...

Iraniečių sulaikytame laive – latvis: dėl jo paleidimo derybos vyko visą naktį (24)

Kaip rašoma pranešime spaudai, Londonas šeštadienį patarė Didžiosios Britanijos laivams...

Užkalnis pasiekė dugną ir perka kvepalus iš turgaus (3)

Tai kas, kad Ir ne pirmą kartą toks atvejis, kai pildau kolekciją iš turgaus. Kas man? Nieko...

Paviešino kraupios avarijos vaizdo įrašą: tyrimo eiga liudininkams ėmė kelti įtarimų (28)

Kėdainių rajone įvykusios kraupios avarijos tyrimas įvykį mačiusiems žmonėms ėmė kelti...

Gyvai / 1006 km lenktynės prasidėjo „Dynami:T Energy“ nesėkme: vienas automobilis užsidegė, kitas – sustojo trasoje atnaujinta 12.27 (6)

Greta Palangos įrengtoje lenktynių trasoje jau 20-ąjį kartą prasidėjo „Aurum 1006 km...

Partijų reitingas: kol du pešasi, trečias lipa į viršų pasirodė Laisvės partijos reitingas (62)

Populiariausia politinė jėga Lietuvoje yra opozicinė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių...

Teisininko komentaras. Įdarbinti užsienietį Lietuvoje taps sudėtingiau – įvedamos kvotos (8)

Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą,...

Ekspertai piešia siaubingą scenarijų: jau po 5 metų šimtai milijonų turės bėgti nuo krizės (135)

Potvyniai Pietų Azijoje kelia grėsmę beveik 6 mln. šalies gyventojų, o dėl liūčių sezono...

Salomėja Nėris – išteisinti ar nuteisti? knygos ištrauka (254)

Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą gausiai pateikdama archyvinės medžiagos...

Grybų sezono laimikis: iš voveraičių ir ryžių paruošė labai skanų patiekalą, tereikėjo kelių papildomų ingredientų (19)

Voveraitės – vienos geidžiamiausių grybautojų laimikių. Šie grybai – ne tik labai skanūs...