Antai R. Lazutka su didžiuliu ideologiniu patosu triuškina mano teiginį apie 4-6 kartus Lietuvoje mažesnį darbo našumą, pasitelkdamas BVP perkamosios galios pariteto rodiklį ir prieina stulbinančios išvados, kad darbo našumas mūsų šalyje yra tik du kartus mažesnis nei Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Švedijoje. Puiku, tačiau gal tada galėtumėte, gerbiamas ekonomiste, lyginti tokiu metodu apskaičiuotą darbo našumą ne su nominaliu, o pagal perkamosios galios standartą įvertintu darbo užmokesčiu. Turbūt, man nereikėtų Jums aiškinti, kad tai yra ne tas pats, o ir atlyginimų skirtumai „ten“ ir „čia“ tampa ne 5-7 kartai, kaip Jūs rašote, o 2-3 kartai. Tegul tai iliustruoja ši diagrama.

Darbo užmokesčio užsienio šalyse ir Lietuvoje santykis (kartais)

Eurostat duomenys

Tuo visiškai nesiekiu įrodyti, kad dabartinė situacija Lietuvoje yra patenkinama ir privalome sukandę dantis toliau gyventi neturtingai. Tačiau negaliu sutikti ir su primygtinai brukama nuomone apie „kraują siurbiantį“ Lietuvos verslininką, kuriam nėra nieko malonesnio kaip tik apiplėšinėti savo samdomuosius darbuotojus. Suprantu, tarpstant iš žmonių nusivylimo nuotaikų, galima užsidirbti vieną kitą populiarumo balą.

Ir dar apie ekspertų tarnystę interesų grupėms, pone R. Lazutka. Kai kurie žmonės yra nuoširdžiai įsitikinę, kad kam nors netarnauti negalima, todėl savo „vertybėmis“ mėgina apteplioti ir visus kitus. Tebedirbu savo darbą jau daugiau kaip dešimtmetį tik todėl, kad man niekas nenurodinėja ką kalbėti, o ką nutylėti. Jei kažką viešai sakau, tai tik todėl, kad taip ir manau. O Jūs ar visada kalbate tai, ką galvojate, p. R. Lazutka?