aA
Pastaruoju metu ministras pirmininkas Andrius Kubilius pamėgo teiginį, kad ateis laikas ir apie mūsų Vyriausybės veiksmus, suvaldant krizę, bus rašomi ekonomikos vadovėliai. Užbėgdamas į priekį, drįstu pareikšti, kad vadovėliai apie Lietuvos ekonominę politiką 2009–2010 m. nebus rengiami. Nei šiemet, nei po penkerių, nei po 20 metų.
Gitanas Nausėda
© A.Didžgalvio nuotr.

Taip atsitiks ne todėl, kad dabartinės Vyriausybės antikrizinė programa buvo labai bloga ar „kreiva“ arba, atvirkščiai, tokia nuostabi, kad net nebėra ko komentuoti. Tiesiog ekonomikos mokslas jau sukūrė pakankamai teorijų ir loginių sistemų, kuriomis remiantis makroekonominiu požiūriu galima interpretuoti bet kokios pasaulio vyriausybės veiklą, pradedant Baracko Obamos administracija Vašingtone, tęsiant A. Kubiliaus ministrų kabinetu Vilniuje ir baigiant, pavyzdžiui, Apolo Nsibambi vyriausybe Ugandos sostinėje Kampaloje.

Paaiškinimas paprastas – ekonomikos teorijos neturi įpročio keistis sulig kiekvienos vyriausybės gyvenimu, kad ir koks svarbus jis atrodytų pagrindiniams veikiantiems asmenims.

Šis tas apie ekonomikos perpetuum mobile

JAV, Lietuvos ir Ugandos ekonomikos turi daugybę skirtumų ir specifinių bruožų, tačiau visos jos sukasi tam tikru ratu. Šiame rate susikryžiuoja pasiūla ir paklausa, gamintojai ir vartotojai, gamybos veiksniai (darbo jėga, kapitalas), finansų rinkos ir valstybės biudžetas.

Anot seno gero ekonomikos vadovėlio, įmonės pasitelkia darbą ir kapitalą, gamina prekes ir mėgina jas parduoti vidaus arba išorės rinkoje. Įmonės darbuotojų gautas darbo užmokestis tampa namų ūkių pajamomis, kurios, atsižvelgiant į prioritetus, skiriamos vartoti arba taupyti, o įstatymų nustatyta dalis atiduodama kaip mokesčių duoklė valstybei. Valstybė – ir vienas didžiausių darbdavių, mokančių atlyginimus savo tarnautojams, ir vienas vartotojų, vykdančių viešuosius pirkimus. Finansų rinkos – namų ūkių ir įmonių tarpininkas, akumuliuojantis taupyti skirtas lėšas ir nukreipiantis jas į tas verslo sritis, kurioms labiausiai tų lėšų trūksta.

Ekonomikos apyvartumo ratas

Ekonomistai karštai meldžiasi, kad tik šis ratas neužstrigtų ar visiškai nesustotų, nes tokiu atveju visai šaliai garantuoti dideli nemalonumai. 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje šiame rate atsidūrė tarptautinės finansų krizės mestelėtas pagaikštis.

Skirtumas tarp defliacijos ir gąsdinimo tik tas, kad daugelyje pasaulio šalių kainų mažėjimo lūkesčių padariniai įsisąmoninti ir jų vengiama verčiantis per galvą, o mūsų šalyje gąsdinimas periodiškai reinkarnuojamas valdžiai prieinamose žiniasklaidos priemonėse.
Gitanas Nausėda

Jis pakirto lietuviškų produktų ir paslaugų paklausą užsienio rinkose, sutrikdė įmonių ir namų ūkių pajamų kūrimo procesą, užspaudė valstybės biudžeto mokesčių surinkimo „žarną“. Valstybė nebeturėjo lėšų mokėti atlyginimus biudžetiniame sektoriuje dirbantiems žmonėms, neužteko lėšų net socialinėms išmokoms labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, negalėjo vykdyti bent patenkinamos investicijų politikos. Didelių nuostolių nustekentos vietos finansų institucijos užspaudė kitą – įmonių investicijų – „žarną“ ir taip apsunkino verslo atsigavimą.

Tai, ko 2009–2010 m. ėmėsi A. Kubiliaus Vyriausybė, galima pavadinti vieno iš sudedamųjų ekonomikos apyvartumo rato elementų – valstybės biudžeto – gelbėjimu. Valstybės biudžetas – itin reikšminga makroekonominės grandinės dalis, tačiau toli gražu ne vienintelė. Mokesčių didinimas ir viešųjų išlaidų karpymas padėjo sumažinti biudžeto pajamų ir išlaidų atotrūkį, tačiau turėjo savo kainą – išsiderinusį pajamų generavimo procesą privačiajame ekonomikos sektoriuje, kuris ėmėsi darbo užmokesčio sąnaudų optimizavimo, karpydamas darbuotojų atlyginimus ir mažindamas darbo vietas. Tebesu įsitikinęs, kad 2009 m. tokia kaina buvo neišvengiama ir pateisinama, nes alternatyvos – sparčiai besipučianti valstybės skola ar net bankrotas – būtų buvusios dar dygesnės.

Trumpąjį sujungimą sukėlę elektrikai

Kur kas griežčiau reikėtų vertinti dramatišką kai kurių politikų toną, kuris, deja, vyravo šalies ekonomikai kritiniu laikotarpiu.

Užuot konstruktyviai paaiškinusi visuomenei, kodėl būtina imtis skausmingų sprendimų ir kokios alternatyvos, valdžia toliau kalė prie sienos tuo metu jau virtualiais tapusius (tiksliau, į opozicijos suolą sėdusius) politinius priešininkus, aimanuodama dėl sužlugdytos ekonomikos ir pragaištingos ateities. Stebėdami šias pernelyg ilgai užsitęsusias rinkimų batalijas, gyventojai darė savo išvadas ir vis labiau mažino kasdienes išlaidas, taip nutolindami ir šalies ūkio atsigavimą.

Kitaip tariant, sąmoningai ar ne, valdžia sukėlė trumpąjį sujungimą toje ekonomikos apyvartos rato vietoje, kurioje namų ūkių pajamos transformuojamos į vartojimą ir lemia visuminę vidaus rinkos paklausą.

Antai mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės bei mažmeninės prekybos ir remonto įmonių apyvarta lyginamosiomis kainomis praėjusiais metais, palyginti su 2008 m., sumenko 27,7 procento. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo procese legalizuotos šešėliniame versle uždirbtos pajamos, o jų dalis ekonomikos nuosmukiu tik didėjo, vartojimas iš apskaitomų ir apmokestinamų lėšų susitraukė ne mažiau kaip trečdaliu. Tuo pat metu didėjo gyventojų santaupos šalies kredito įstaigose – 2010 m. pradžioje fizinių asmenų indėlių suma buvo 2,5 proc. didesnė nei prieš metus.

Net ir turint omenyje tai, kad labiau ūgtelėjo pasiturinčių, o ne skurdžiai gyvenančių namų ūkių taupymas, neįmanoma paneigti pastaruoju metu išplitusio taupymo juodai dienai reiškinio. Kai kurie namų ūkiai tai darė racionaliai, nes ta nelemta diena iš tikrųjų atėjo (prarastas darbas, sumažintas atlyginimas ir pan.), tačiau kitų žmonių lūkesčius suformavo viešojoje erdvėje nuolat girdimos apokalipsės pranašystės.

Apie gąsdinimo ir defliacijos panašumą

Šiuo aspektu man nevisiškai suprantama ir pastaruoju metu ministro pirmininko A. Kubiliaus pamėgta tiesmuka retorika (jei taip pataria viešųjų ryšių specialistai, rimtai suabejočiau jų profesionalumu), kai bet kokio Vyriausybės siūlomo sprendimo atmetimas sutinkamas su replika, kad dėl to kentės pensijos ir kitos socialinės išmokos. Kadangi visa tai girdi gyvi (vis dar) žmonės, jie, bijodami bado dietos rytoj, šiandien daro tam tikrus sprendimus – atsisako bet kokių pirkinių, jei tik jie nėra gyvybiškai būtini.

Teoriškai panašiai veikia vadinamieji defliacijos lūkesčių spąstai, kuriuos naktimis kaip košmarą sapnuoja ne vienos pasaulio šalies centrinio banko vadovas. Jų esmė triviali – tikėdamiesi, kad artimiausioje ateityje produktų ir paslaugų kainos kris, žmonės vengia pirkti prekes šiandien ir viliasi jų įsigyti pigiau rytoj. Jei tokie lūkesčiai ilgalaikiai, ne maisto produktų paklausa gali net priartėti prie nulio, o ekonomiką ištikti klinikinė mirtis. Skirtumas tarp defliacijos ir gąsdinimo tik tas, kad daugelyje pasaulio šalių kainų mažėjimo lūkesčių padariniai įsisąmoninti ir jų vengiama verčiantis per galvą, o mūsų šalyje gąsdinimas periodiškai reinkarnuojamas valdžiai prieinamose žiniasklaidos priemonėse.

Bus daugiau.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (22)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

„Gladiatorių mokyklos“ įkūrėjai piešia apgulties scenarijų: bus prieita iki kruvinų susidūrimų (3)

Piečiau Romos esančiu Trisulti vienuolynu ūmai susidomėjo medijos. Tačiau ne dėl jame...

Dukart išsiskyrusi Mia išdavė ilgai slėptą paslaptį: kiekviena diena buvo tragedija (340)

Skaudžiai meilės reikaluose nudegusi dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prisipažino, kad po...

Užkalnis: kvepėkite, kaip 90-ųjų Gariūnų verslininkas (55)

„Bogart by Jacques Bogart“. Žinoma, nieko blogo nėra turėti savo gyvenimo apraše Gariūnų...

Pastebėjo tik akyliausi: Gintarės Gurevičiūtės suknelė „Žmonių“ apdovanojimų scenoje vos neiškrėtė pikto pokšto (37)

Net ir šou pasaulio vilkams stovėti scenoje, kuomet tave stebi šimtai tūkstančių žmonių, nėra...

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (416)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Kaip visiems laikams atsikratyti pajuodusių paakių (2)

Išties nemalonu be perstojo girdėti tą patį, kad ir su nuoširdžiu nerimu užduodamą, bet jau...

Staiga ėmė svaigti galva – būsena tęstis gali ir labai ilgai: gydytoja nurodo, kada ieškoti pagalbos labai dažnas negalavimas (19)

Staigiai pakilote nuo sofos ir apsvaigo galva ? Su tokiu jausmu tikriausiai yra susidūręs beveik...

Žmonių elgesyje įžvelgia pavojingą tendenciją: ji niekur nebuvo dingus (217)

„Kam turėtų atitekti mergaitė – naujiesiems tėvams ar broliui?“ Toks vienos televizijos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (115)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...