Apie tai nemažai kalba ir ekspertai, analitikai, politikai. Iš tiesų tokia savotiška architektūra, paremta už tai atsakingomis organizacijomis, susitarimais, konvencijomis, Jungtinių Tautų Chartija buvo susiklosčiusi, klostėsi po Antrojo pasaulinio karo, vienaip ar kitaip veikė ir po SSSR subyrėjimo. Tačiau šiuo metu, vykstant atvirai Rusijos agresijai prieš suverenią kaimyninę valstybę, susidaro įspūdis, kad nieko panašaus nėra, jokie pasaulinio ar europinio saugumo svertai, išskyrus NATO ir ES, neveikia, europinio ar pasaulinio saugumo architektūros kontūrai nusitrynę ar išblukę.
Tiesa, ir toliau bent jau formaliai turėtų veikti ne viena tarptautinė organizacija, kurios šias saugumo ir taikos išsaugojimo funkcijas turi, tačiau veiksmingumas jų, deja, menkas, jei nepasakyti griežčiau. Atrodo, kad jos tiesiog pasimetusios ir net dėl įvairių priežasčių suparalyžuotos.
Pavyzdžiui, gana sunku pasakyti, ką šiuo metu veikia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, skaičiuojanti beveik pusę amžiaus nuo įkūrimo, kuri yra regioninė tarptautinė struktūra, vienijanti 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes, kurios narė nuo 1991 metų yra ir Lietuva? Mums, priminsiu, ESBO buvo svarbi išvedant sovietų kariuomenę iš Lietuvos prieš beveik tris dešimtmečius, vėliau stebint ir vertinant rinkimus.
Tiesioginis ESBO tikslas ir yra konfliktų prevencija ir valdymas, kova su terorizmu ir kt. Šiuo metu okupantai užgrobtoje Ukrainos teritorijoje ruošiasi surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos, tačiau ar matome kokią nors aiškesnę šios tam ir skirtos organizacijos poziciją? Jau nekalbant apie realius veiksmus. Pagaliau, jeigu pseudoreferendumai tarptautiniu mastu nebus aiškiai įvertinti, kas tai yra, kam jie iš tiesų skirti, tai okupantai ir toliau panašiai elgsis, įžūliai „įteisindami“ neteisėtai okupuotas teritorijas.
Beje, pati ESBO dar turi ir parlamentinę dimensiją – Parlamentinę Asamblėją, kurios narė taip pat yra ir Lietuva, siunčianti ten savo delegaciją, o 2009-ais Vilniuje vyko ir sesija. Ar bent Asamblėjoje negalima būtų aiškiau ir aktyviau svarstyti esamą situaciją, spausti šalių narių vyriausybes aktyvesnei veiklai? O pradžiai bent jau palaikyti Ukrainos prezidento V. Zelenskio poziciją dėl rengiamų pseudoreferendumų, jau nekalbant apie kitus su Rusijos agresija susijusius klausimus.
Juk šie Rusijos organizuojami referendumai – ne tik šiaip paprasta klastotė. Tai susiję ir su žmonių prievarta, teisių pažeidimais, galbūt net su aukomis. Ta pati ESBO, kuri yra neblogai struktūrizuota organizacija, turinti daug įvairiausių padalinių, tikrai galėtų jei ne kasdien, tai bent jau periodiškai įvairiausiais aspektais reikšti savo nuomonę, kreiptis į šalis nares, imtis kitokių įmanomų veiksmų.
Kita labai svarbi organizacija, jungianti kone du šimtus valstybių – Jungtinės Tautos, kurios tarsi ir turėtų būti pasaulinės saugumo architektūros branduoliu, taip pat nepanašu, jog suranda savo bent kiek aiškesnę poziciją dėl karo Ukrainoje. Tiesa, gana aktyviai bent jau JTO generalinis sekretorius Antonio Guterresas tarpininkavo grūdų iš Ukrainos išvežimo susitarimui, tačiau vis tik nepavertė šio klausimo platesniu saugumo, ugnies nutraukimo, konfliktuojančių šalių išskyrimo ir pan.
Galima neabejoti, jog šių ir kitų organizacijų ligi šiol narė Rusija (tiesa, iš Europos Tarybos jau pašalinta) įvairiausiais būdais blokuoja kokius nors jai nepalankius sprendimus, panašu, kad taip ir yra, tačiau nematyti ir šių minimų organizacijų vadovų iniciatyvų ar lyderystės ką nors keisti.
Neatsitiktinai jau senokai kalbama apie reikalingas Jungtinių Tautų reformas, tačiau kalbos ir lieka kalbomis, tik skatinančiomis nusivylimą šia organizacija. Galbūt dabartinė situacija, visiškas neveiksmingumas pagaliau paskatins bent jau įtakingiausias šalis tokioms labai reikalingoms reformoms?
Ne ką geriau atrodo ir TATENA ( Tarptautinė atominės energijos agentūra), Rusijai tiesiogiai apšaudant Ukrainos atomines elektrines, neskaitant vieno kito ir tai pavėluoto bei būtinai neutralaus pareiškimo. Sunku patikėti, bet TATENA specialistai dar neaplankė Zaporižės atominės elektrinės, kuri yra užminuota ir agresoriaus apšaudoma. Pati TATENA, tenka pripažinti, gal ir neturi daug svertų ir mechanizmų, tačiau net ir viešųjų ryšių požiūriu neatrodo tvirta su savo nuomone.
Amnesty international – nevyriausybinė organizacija, jos tikslas ginti žmogaus teises visame pasaulyje, tačiau paskutinė jos ataskaita apie sunkiai kovojančią Ukrainą ir jos neva daromus pažeidimus, ginant savo šalį, net neįvertinus prieš tai agresorės Rusijos daromų nusikaltimų, kur apie žmogaus teises kalbėti apskritai vargu, ar įmanoma, tiesiog skandalinga.
Iškalbingas faktas, jog šalies partijų užsienio politikos susitarimo projekte, kuris lig šiol, deja, nepasirašytas, iš esmės yra minimos tik Europos Sąjunga ir NATO. Nėra nei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, nei Jungtinių Tautų, nei kitų organizacijų. Ir tik sykį Astravo atominės elektrinės saugumo kontekste minima TATENA.
Šalies politikai galbūt ir pagrįstai susitarimo projekte remiasi tik Europos Sąjunga ir NATO, tačiau nematyti ESBO, Jungtinių Tautų ar kitų saugumo architektūroje vienaip ar kitaip dalyvaujančių ar bent jau turinčių dalyvauti organizacijų, irgi ne išeitis. Reikėtų pradėti kalbėti apie jų reformas ar reorganizacijų kryptis, pasiūlyti diskusijas, kokias nors iniciatyvas.
Akivaizdu, jog, norint išsaugoti pasaulinę saugumo architektūrą, teks ją peržiūrėti ir iš esmės atnaujinti. Kai kas šia kryptimi jau ir vyksta, pavyzdžiui, beprecedentė tarptautinio teisingumo misija, fiksuojanti Rusijos karinius nusikaltimus ir ne tik. Skaičiuojamos ir galimos reparacijos už padarytą žalą, kuri vienaip ar kitaip bus išieškota iš agresoriaus.
Šiandien jau akivaizdu, jog bet kuri organizacija, dalyvaujant Rusijai, kuri nesilaiko jokių civilizuotų taisyklių, tampa neveiksni ar net pasitarnauja agresoriui, kaip atsitiko su Amnesty international. Būtent dėl šių priežasčių, visų pirma, teks visų čia paminėtų ir nepaminėtų struktūrų veiklos principus radikaliai keisti, kaip ir pačią saugumo architektūrą. Minėtame partijų susitarimo projekte reiškiamas įsitikinimas, jog „Putino Rusijos karas prieš Ukrainą lems didelius pokyčius“ ir todėl „Lietuva turi būti pasirengusi šiems pokyčiams, ypač žymiai efektyviau išnaudodama ir stiprindama pagrindinius mūsų geopolitinį saugumą lemiančius veiksnius“.
Dabartinė pasaulio saugumo architektūros padėtis galėtų būti palyginta su Claude Monet paveikslais „Ruano katedra“, kurie, kaip žinome, nutapyti keletą kartų, esant skirtingam apšvietimui. Pats objektas Katedros architektūra tarsi ir nesikeičia, lieka visi jos elementai, tačiau viename iš paveikslų, besileidžiant saulei, jie tarsi išblunka.
