Gal tikrai ankstesnė sporto paramos iš loterijų sistema ir nebuvo tobula, tačiau rezultatų įvairiose olimpiadose, pasaulio ir Europos čempionatuose vis tik pasiekdavome ir neprastų. Kaip bus su naująja finansavimo sistema, pamatysim, nors negreit. Kažkodėl atrodo, jog naujas šių pinigų kelias iki sportininkų bus dar painesnis ir vargu ar skaidresnis.
Ministrė nepaaiškino, kuo skirsis agentūra nuo departamento, nes esą jame nedirbo. Priminsiu, kad ankstesnę tvarką ir sporto departamento pavaldumą prieš geroką dešimtmetį panaikino A. Kubiliaus ministrų kabinetas, atsisakęs departamentų prie Vyriausybės.
Nuo to laiko ši sporto žinyba buvo mėtoma, kaip „karšta bulvė”, keliavo po įvairias ministerijas, galiausiai atsidūrė Švietimo ir mokslo ministerijoje, net iš dalies pakeitė jos pavadinimą, kas turėjo reikšti aukštesnį statusą. Tačiau sporto reikalai, ypač aukšto meistriškumo sportininkų pasiekimai, deja, tik prastėjo.
Naujai numatyta Nacionalinė sporto agentūra kol kas panaši į tipišką biurokratinį valdymo reformos “išradimą”, kokių jau turėjome ne vieną.
Ankstesnio iki 2009-jų Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas dalyvaudavo Vyriausybės posėdžiuose, kad ir be balso teisės, tačiau turėjo galimybę bent jau informuoti kabineto narius apie sporto problemas, finansavimą, aptarti tai su įvairiais ministrais, nes tai - kompleksinė problema. Ypač, pavyzdžiui, pasiruošimas olimpinėms žaidynėms.
Kai kuriose šalyse būtent todėl yra net ir sporto ministerijos, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje. Sportas, kurio pasiekimai yra išties įspūdingi, ten yra pilnavertis Vyriausybės narys, jei taip galima pasakyti, kartu formuojantis ir bendrą šalies politiką. Nenoriu teigti, jog ir mums reikia atskiros sporto ministerijos, tačiau tebesitęsiantis nesėkmingas, pripažinkim, sporto reikalų “reformavimas” liudija, jog einama klaidingu keliu, užsispyrusiai kartojamos tos pačios klaidos, o sporto valdymas stumiamas žemyn visoje šalies valdžios hierarchijoje.
Neabejotina, jog naujajai Agentūrai bus reikalingi keliasdešimt etatų (pradžiai), milijono eurų biudžetas, naujos patalpos ir t.t. Ir tai dar ne viskas - šalia dar planuojamas aukšto meistriškumo sportininkų ombudsmeno institutas, kuris, anot darbo grupės „užtikrintų aukšto meistriškumo sportininkų interesų apsaugą santykiuose su federacijomis ir kitomis institucijomis”.
Bet kuriuo atveju matome ketinimą sukurti ir dar kelias naujas biurokratines struktūras, taip pat aukšto meistriškumo sportininkų, trenerių, teisėjų, sporto bazių registrą, sporto centrų akreditavimo sistemą.
Tačiau darbo grupė niekur nekalba apie tai, kas sportui svarbiausia - apie aukšto meistriškumo sportininkų medicininį aptarnavimą be kurio šiuolaikinis sportas vargiai įmanomas. Lietuvos sporto medicinos centras, vykdant įvairias reorganizacijas, jungimus, sujungimus, vėliau tapęs tiesiog Sporto centru, išbarstęs visus medikus, kineziterapeutus, paprasčiausiai dingo. Kartu su savo specialistais, kuriuos vėl pritraukti bus labai sunku. Pradingo ir pati funkcija, todėl visi mūsų atletai vadeliojasi kaip išmano, kas užsienyje, kas kitais būdais.
„Tai, kas įvyko, yra katastrofa” - piktinosi LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė. „Prieš ketverius metus garsiai kalbėjome apie tai, kad nelikus visiems prieinamo kokybiško medicininio aptarnavimo smarkiai sumažės Lietuvos sportininkų skaičius olimpinėse žaidynėse. Sakėme, kad to rezultatai bus matyti jau Tokijo olimpinėse žaidynėse”. Visa tai konstatuodama Olimpinio komiteto vadovė buvo teisi. Tačiau tik konstatavo ir ne ji viena, nebuvo įsiklausyta ir į specialistų bei ekspertų, pagaliau pačių sportininkų nuomonę.
Neabejoju, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupė sukurs popieriuje įspūdingą sporto valdymo reformos projektą.
Įsteigusi Nacionalinę sporto agentūrą, ministerija elegantiškai atsikratys „galvos skausmo” - sporto, sau palikusi tik vadinamą „sporto politikos formavimą”, o Agentūra tą sporto politiką privalės vykdyti. Kitaip sakant, visi nepatenkinti sporto finansavimu, teisingomis ar ne pinigų dalybomis, kitomis problemomis į ministeriją aptarti problemų šiaip sau jau neįžengs. Šalia dar atsiras ombudsmenai, registrai, kontrolieriai, dar daugiau sporto viršininkų ir biurokratų. Nebus, panašu, tik svarbiausio - sportininkų medicinos ir reabilitacijos priežiūros, ir toliau dejuosime dėl aukšto lygio trenerių ir sporto bazių stygiaus.
Ar nereikėtų pagalvoti priešinga kryptimi ir užuot stumiant sporto valdymą žemyn, numatomą Agentūrą pakelti aukščiau prie Vyriausybės? Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai visiškai praeitų galvos skausmas, sutrumpėtų pavadinimas, o ir kitoms ministerijoms bent kurį laiką nereikėtų drebinti kinkas, jog koks nors naujas Seimas ar Vyriausybė staiga sugalvotų „karštą bulvę” permesti pas juos, kad kuriam laikui atvėstų diskusijos apie sporto padėtį.
Ir vis tik nepaisant sporto biurokratų pastangų, mūsų plaukikai, dešimtkovininkai, irkluotojai, dviratininkai, lengvosios atletikos ir daugelio kitų sporto šakų atstovai savų talentų dėka ir toliau skynė pergales ir šiuo reformų sunkmečiu. Naujųjų išvakarėse norisi juos visus nuoširdžiai pasveikinti ir palinkėti kantrybės, optimizmo ir sportinės sėkmės 2022-aisiais!
