Ir iš esmės Lietuvos politikų požiūrį į gėjus galima išskirti į dvi pagrindines tezes:
· Gėjai yra blogi visuomenės nariai, nes jų fizinis potraukis savo lyties asmeniui prieštarauja Gamtos (Dievo) surėdytai tvarkai ir turi būti vertinamas kaip iškrypimas, kurį propaguodami gėjai pažeidžia mums priimtinas krikščioniškas vertybes (rodo blogą pavyzdį vaikams ir pan.).
· Gėjai gali egzistuoti šioje visuomenėje, jei nelįs į viešumą (užsiiminės seksu ne viešai ir ne viešoje erdvėje), nereikalaus sau papildomų teisių (pvz., kurti šeimas) ir nesikėsins į mūsų lytinį integralumą (negundys mūsų, heteroseksualų).
Tiesa, dar nėra aiškus tų pačių politikų požiūris į biseksualius žmones (kuriems taip pat nesvetimas gėjams būdingas potraukis), impotentus ar frigidiškas moteris, kurie savo reprodukcinėmis galimybėmis taip pat nėra naudingi visuomenei.
Taigi, gal politikams būtų pravarčiau pasirūpinti mumis, heteroseksualais, vis dėlto keliančiais pasauliui kur kas daugiau problemų?
Nes argi negali gėjai šiaip ar taip būti naudingi mūsų visuomenei? Žinoma, gali, kaip ir kiekvienas iš mūsų, „normaliųjų“ - kaip kūrėjai, verslininkai ir mokesčių mokėtojai. Galų gale, gėjai net negali „išsiimti invalidumo“ dėl savo seksualinės orientacijos. Tai reiškia, kad negali gauti finansinės paramos iš valdžios, t.y., iš mūsų, gerbiamieji mokesčių mokėtojai. Taigi, kas yra vertingesnis mūsų visuomenei – Jūsų išlaikomas nedarbingas „invalidas“ (net nekalbant apie fiktyvias „invalidumo“ pažymas turintys) ar mokesčių mokėtojas gėjus? (Sąmoningai miniu „invalidus“, nes neretai ir gėjai yra vadinami tais pačiais „invalidais“) Kas geriau visuomenei – nedirbantis ir pašalpą gaunantis daugiavaikis alkoholikas ar studijuojantis gėjus? Kas geriau – Jūsų išlaikomas heteroseksualus ir porą benkartų į pasaulį paleidęs išsiskyręs politikas, galbūt vakar pavogęs iš Jūsų dar du tūkstančius litų, ar gėjus-kūrėjas ir darbdavys, pavydžiui, kuriantis drabužius arba tiesiog būdamas dainininku? Tokiame San Francisko mieste, kuriame knibždėte knibžda gėjų, per metus sukuriama naujų verslų ir padaroma išradimų keturis tūkstančius kartų daugiau nei beveik tokio pat dydžio mieste, konservatyvumu garsėjančioje Oklahomoje.
Žinoma, gerbiamieji skaitytojai, šventvagiška ir šlykštu išvis operuoti tokiomis kategorijoms, kaip „invalidas“, „protiškai atsilikęs“ ir pan. Tačiau man, mokesčių mokėtojui, yra dar šlykščiau klausytis ir matyti iš mano kišenės apmokamus nieko nekeičiančius išpuolius prieš savus Lietuvos visuomenės narius. Vienas Seimo narys „kovotojas prieš gėjus“ vadina Briuselį „pyderastų miestu“, tačiau jam kažkodėl neužtenka įgaliojimų ir pajėgumų ištraukti Lietuvą iš to „pyderastų miesto“ įtakos – tai ko išvis vertos tos jos pastangos, kaip ir pastangos kumščiais sustabdyti gėjų paradą?
Štai anądien kažkuris brandus politikas Andriaus Užkalnio laidoje „Užkalnio 5“ pareiškė, kad pedofilus (tiesa, ne gėjus) „reikia naikinti“. T.y., fiziškai naikinti. Tai jau net nebe juodašimtiškumas. Tai tikro žydšaudžio vertas pasisakymas. Galima nusistebėti, kad šiais laikais išvis kažkas tokioje pažangioje ir pilietiškoje visuomenėje kaip Lietuvoje gali sau išvis leisti sau tokį teiginį, kaip „naikinti“, kalbant apie žmogų. Tačiau svarbiausia net ne tai. Pasakymas „reikia naikinti“ kelia kur kas principingesnį kontrklausimą „tai ko nenaikini?“ Eik ir naikink, jei taip jau reikia ar norisi. Pasakei, nuaidėjo frazė studijos skliautais, sujaudino tūkstančius žmonių - ir kas toliau? Kur bent vienas iš „tų pedofilų“, sunaikintų to paties politiko rankomis? Juk darbais, o ne žodžiais tą mūsų Tėvynę mylite, ar ne, politikai?
Akivaizdu, kad dabartiniams politikams derėtų praleisti daugiau laiko ne su savo rinkėjais pensininkais, o su tuo pačiu jaunimu. Pažangiu jaunimu, būtent. Tai yra, pabūti aplinkose, kur jau nebėra vartojami žodžiai „naikinti“, „negras“ ar „pyderas“, ir niekam neberūpi Maskvos grėsmė ar istorijos apie uolias buvusių komunistų pastangas „dirbti Lietuvai“ okupacijos laikais. Aplinkose, kur pasaulis matomas visai kitomis spalvomis, o ne vien juoda ir balta. Kur rinkėjams nerūpi, su kuo miega kaimynas Bronius.
Tiesa, politikams visada egzistuoja šioks toks pavojus būti tarp jaunimo – dabartinių stereotipų eroje netruksi ir pats susilaukti apkaltinimo „pedofilija“. Štai vieno didžiausių ir intelektualiausių pasaulyje žurnalo „Esquire“ Rusijos leidinio vyriausiasis redaktorius Filipas Bachtinas atsistatydino iš savo ypatingai gerai apmokamo posto dėl mums neįtikėtinos priežasties – noro visiškai atsiduoti savo senai aistrai – rengti jaunimo ir vaikų stovyklas, ką jis jau daro pastaruosius 10 metų visoje Rusijoje. „Pedofilas“, pagalvotų keturi iš penkių Lietuvos rinkėjų. Ir būtų absoliučiai teisūs – nes turbūt mums, vyresniems jau nebeįmanoma suvokti pasaulyje vykstančių procesų be pavydo, siauraprotiškumo, bukumo ir tingumo filtrų.
Nors tokie pasisakymai „juos visus reikia naikinti“ ar teiginiai „Briuselis – pyderastų miestas“ iš esmės jau nieko ir nebekeičia. Netgi šiandien Lietuvoje gims keliasdešimt vaikų, iš kurių bent vienas statistiškai bus gėjus. Šiandieniniai sovietmečiu gavę išsilavinimą politikai greitai išmirs, o ką tik gimęs gėjus gyvens sau toliau į ateitį, galbūt sukurs gėjišką šeimą (su partneriu juodaodžiu), net neprisimindamas nūdienos autoritetų ir jų pastangų pagerinti Lietuvai gyvenimą. Kad ir kaip mums visiems dėl to bebūtų apmaudu. Kad ir kiek lėšų būtų iššvaistyta ar laiko sugaišta jiems auklėti ir pakeisti. Todėl galbūt būtų logiškiau pradėti mokytis su tais gėjais gyventi ir siekti, kad visiems mums būtų gerai šioje visuomenėje.