Lotynų Amerika yra vienas labiausiai nuo smurto kenčiančių regionų pasaulyje. Iš 50 pačių pavojingiausių pasaulio miestų 42 yra Lotynų Amerikoje. Žmogžudystės, pagrobimai, narkotikų prekyba, reketas – yra ne vienos šio regiono valstybės kasdienybė.
Žmogžudysčių ir pagrobimų mastai didžiausi pasaulyje
Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis 17 iš 20 valstybių, kuriose yra įvykdoma daugiausiai žmogžudysčių 100 000 gyventojų, yra Lotynų Amerikos regione. Pačios pavojingiausios valstybės pagal šį rodiklį yra Hondūras, Salvadoras, Venesuela.
Pagrindiniais taikiniais tampa turtingi žmonės, tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis dažniau nusitaikoma į vidurinio ar net pačio žemiausio socialinio sluoksnio atstovus. Paprastai pagrobimas užtrunka nuo keleto valandų iki poros dienų, kol yra išmokama išpirka. Taip pat populiarėja „ekspress“ pagrobimai, kai žmonės prievarta nuvežami prie bankomatų ir reikalaujama nuimti visus turimus pinigus. Tokių pagrobimų aukomis neretai tampa ir turistai.
Tokiai situacijai regione įtakos turi keletas tarpusavyje susijusių veiksnių – politiniai neramumai šalyse, pilietinių karų padariniai, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, ekonominės ir socialinės problemos, tokios kaip nedarbas, skurdas, nelygybė, narkotikų gamyba ir prekyba.
Ekonominės ir socialinės priežastys
Lotynų Amerikoje nusikalstamumą pirmiausia skatina ekonominės ir socialinės problemos.
Pavyzdžiui, Venesueloje skaičiuojama, kad 2016 m. infliacija viršys 700 proc., apie 70 proc. žmonių gyvena skurde, trūksta esminių produktų, vaistų, nedarbas siekia 8 proc.. Ypač didelis nedarbas vyrauja tarp jaunimo iki 25 metų amžiaus. Pastarieji, negalėdami savęs realizuoti darbe ir neturėdami pragyvenimo šaltinio, dažnai jungiasi į įvairias grupuotes ir užsiima nusikalstama veikla, tokia kaip grobimai ar plėšimai.
Netoli nuo jos pagal šį rodiklį ir Brazilija, kurioje šiuo metu vyksta Olimpinės žaidynės. Šioje šalyje 1 proc. pačių turtingiausiųjų gauna apie 13 proc. visų pajamų, t. y. panašiai kaip 50 proc. pačių neturtingiausių valstybės gyventojų. Tokia nelygybė skatina pasipiktinimą ir alternatyvių pajamų šaltinių ieškojimą, tokių kaip pagrobimai, narkotikų gamyba bei platinimas.
Narkotikų prekyba
Narkotikų prekyba yra labai plačiai paplitusi problema Lotynų Amerikos regione. Kolumbija, Bolivija ir Peru yra pagrindinės kokos, iš kurios išgaunamas kokainas, gamintojos. Meksika bei Centrinės Amerikos valstybės yra tranzitinės šalys, per kurias kokainas patenka į JAV ir Europos rinkas.
Konkurencija tarp narkotikų kartelių, policijos taikomos priemonės prieš juos skatina didelius smurto proveržius regione. Ypač tai sustiprėjo, kai buvo suskaldyti didieji karteliai ir suimti pagrindiniai lyderiai. Vietoje jų atsirado mažesni karteliai, kurie dažnai konkuruoja tarpusavyje, bei potencialūs nauji lyderiai, kurie kovoja dėl savo pozicijų ir įtakos zonų.
Politiniai konfliktai
Nusikalstamumas Centrinėse Amerikos valstybėse – Hondūre, Salvadore, Gvatemaloje – daugiausia yra nulemtas pilietinių karų, kurie vyko 9-ajame d., padarinių.
Barrio 18 ir MS-13 kontroliuoja įvairias valstybės gyvenimo sritis. Jų pagrindiniai veiklos principai yra narkotikų prekyba, išpirkų reikalavimas ir žmogžudystės. Policija stengiasi ginklu kovoti prieš šias grupuotes, o tai prisideda prie dar didesnio smurto ir nusikalstamumo plitimo regione. Hondūre šios grupuotės ypač sustiprėjo po 2009 m. įvykdyto valstybės perversmo, po kurio sumažėjo pasitikėjimas valstybės institucijomis.
Kolumbijoje nusikalstamumas glaudžiai susijęs su daugiau nei 50 metų besitęsiančiu pilietiniu konfliktu, kurio metu žuvo daugiau nei 220 000 žmonių ir dar apie 6 mln. gyventojų buvo priverstinai perkelti. Pagal šį rodiklį Kolumbija ilgą laiką „pirmavo“ pasaulyje. Tik pastaraisiais metais ją pralenkė Sirija.
Pagrindinės grupuotės – FARC ir ELN – susikūrė dar 7-ajame d., įkvėptos Marksizmo idėjų ir reaguodamos į egzistuojančią nelygybę bei skurdą šalyje. Savo veiklą grupuotės finansuoja iš narkotikų prekybos bei žmonių pagrobimų ir išpirkų reikalavimų.
Silpnos institucijos
Nusikalstamumas klesti dar ir dėl to, kad daugelyje valstybių vyrauja nepasitikėjimas valdžios institucijomis, ypač policija, teismais.
O net jeigu nusikaltimas ir yra pranešamas, nėra jokios garantijos, kad bus atliktas kruopštus tyrimas ir nusikaltusieji bus nubausti. Įvairias skaičiavimais laikoma, kad Lotynų Amerikoje yra išaiškinama tik apie 20 proc. visų padarytų nusikaltimų. Taigi vyrauja nebaudžiamumo kultūra, o tai sudaro sąlygas ir toliau nusikalsti.
Geresnis rytojus įmanomas
Tačiau negalima teigti, kad visos Lotynų Amerikos valstybės susiduria tomis pačiomis bėdomis.
Pavyzdžiui, Nikaragvoje, kuri kaip ir Salvadoras iškentė pilietinį karą bei yra viena neturtingiausių valstybių, nusikalstamumo mastai yra vieni žemiausių regione.
Reikia tikėtis, kad regiono valstybėms užteks politinės valios ryžtis radikaliems veiksmams įgyvendinti teismų ir policijos reformą bei taip pat intensyviau ieškoti būdų, kaip spręsti įsisenėjusias socialines ir ekonomines problemas. Kitu atveju, regione egzistuojanti nusikalstamumo problema ir toliau augs.