aA
1789 metais liepos 14 dieną buvo šturmuota ir užimtas Bastilijos kalėjimas-tvirtovė. 2016 liepos 14 sulaukėme atsakymo. Laiko ratas apsisuko. Labai borchesiška. 1789 metais kalėjime tuo metu buvo vos keli kaliniai ir jokios strateginės reikšmės tvirtovė neturėjo. Tai buvo tik tamsus absoliutizmo valdžios simbolis.
Gintautas Mažeikis
Gintautas Mažeikis
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Tačiau vienas iš kelių tuometinių kalinių buvo ypatingas. Bastilijos kalėjimo „apartamentuose“ buvo įkalintas Marquisas de Sade‘as, kuris ten rašė ir slapta, per patikėtinius, skelbė savo erotinius-šviečiamuosius romanus. Šturmas išlaisvino de Sade‘ą ir jis, atsidėkodamas ir kupinas išsivadavimo aistros, pasakė sukilusiai miniai pirmąją revoliucinę kalbą! Dabar de Sade‘ui jau nebereikėjo slėpti savo idealų. Šis nedidelis simbolinis veiksmas – šturmas ir de Sade‘o išlaisvinimas, jo vieša kalba tapo tolima įžanga į naują Europą, į ES, kuri atvedė iki Nicos teroro Bastilijos šturmo dieną. Didžioji Prancūzijos revoliucija išlaisvino laisves, taip pat ir gatvių, ir Kitokį seksualumą, kitokią biopolitiką, kurią, kaip ir 1789 metais, atakuoja Bastilijos tamsybių religiniai fanatikai.

Žinoma, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos oficialūs šūkiai ir konstituciniai siekiniai buvo visai kitokie, nei juos skelbė de Sade‘as. 2016 metų Iiepos 15 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, atsakydamas į Nicos teroro aktą, pakartojo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos šūkį: „laisvė, lygybė, brolybė!“ – „Liberté, égalité, fraternité!“ Neabejotina, teroro veiksmas buvo nukreiptas prieš liberaliąją – laisvės ir lygybės Europą, bet, simptomiškai, ir prieš de Sade‘o dvasios išlaisvinimą! De Sade‘o revoliucijos metu skelbė savo seksualinių laisvių manifestus, kalbėjo apie naujos šeimos projektus, rengė savo konstitucijos projektą, kuris jau tuo metu buvo laikomas beprotybe. Ir šiandien jo samprotavimai apie privalomą seksą ir incesto įgalinimą skamba kraupiai. Tačiau jo ir revoliucijos laisvinta dvasia daugiau ir mažiau įsikūrė Europoje ir būtent jos nirtulingai nekenčia įvairiausio plauko religiniai ar pusiau religiniai fundamentalistai.

Europos laisvės nebuvo vien tik žodžio, bet ir erotikos, ir susijusių laisvų karikatūrų ir, galiausiai, Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“, prieš kurį buvo surengtas teroro veiksmas.
Gintautas Mažeikis

Po revoliucinio teroro, pilietinio karo ir Napoleono karų Revoliucijos idealai daugiau ar mažiau įsitvirtino Naujojoje Europoje. Šie karai atvėrė tautoms ir klasėms laisvių viziją, paskatino kovai už lygybę ir ... Bastilijos šturmo paraštėse – už apšviestąjį ir laisvą seksualumą. Po daug metų, Rusijos Spalio revoliucija taip pat pabandė išlaisvinti šeimą, tik jau socialistinę. O jos de Sade‘u tapo Aleksandra Kolontai. Ji, taip pat būdama didikų kilmės, kvietė Naują erą laisvai meilei ir rėmė nudistų paradus Raudonojoje aikštėje, kurie kėlė siaubą Leninui ir Trockiui.

Europos laisvės nebuvo vien tik žodžio, bet ir erotikos, ir susijusių laisvų karikatūrų ir, galiausiai, Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“, prieš kurį buvo surengtas teroro veiksmas. Napoleonas Bastilijos šturmo idealus išplatino visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje, kur jo kariuomenė žygiavo į abi puses. Tačiau ne visur laivės užkratas veikė. Neatsitiktinai „Brexit“ šalininkai Napoleono karus nurodo kaip ES prielaidą. Žinoma, tai populistinis ir propagandinis gąsdinimas, tačiau šie bauginantys dūmai – ne be realios ugnies. ES kaip tolimas aidas kartoja Didžiosios Prancūzijos revoliucijos idealus. ES nuo pradžių yra liberalusis, o ne socialinis, ne socialistinis projektas. Tai tik dabar šiai liberalizmo vizijai bandoma suteikti socialinių ir gerovės bruožų, užmirštant visą jakobinų ideologiją ir jėgą, su kuria ši revoliucija buvo įtvirtinama ir ginama.

Šis teroro aktas buvo nukreiptas prieš duris, už kurių tūno galingos revoliucijos dvasios. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos jakobinai griovė vieną tvarką ir įtvirtino kitą: žodžio laisvės, lygybės, brolybės, bet ir kitokio seksualumo, kitokios šeimos, tolimos nuo fundamentalistinių bažnyčių vertybių
Gintautas Mažeikis

Jakobinai, revoliucijos idealų gynėjai, ir de Sade‘as nėra tiesiogiai susiję, tačiau paraštėse jų idealai susilieja. Šiandien jakobinai tapo kairiaisiais libertarais. Tačiau tai anaiptol nemenkina Bastilijos šturmo reikšmės. Gaila, kad ši šventė vis dar yra Prancūzijos, o ne ES.

Nica yra elitinis, prabangus, apsinuoginęs, erotiškai įkaitęs kurortas. Kažin ar apčiuopsite čia daug „Liberté, égalité, fraternité!“, tačiau de Sade‘o ir Bastilijos šturmo ironija, pastišas čia yra gyvi. Būtent yra gyva ironija, išnaša, nuoroda, o ne tikroji jakobinų energija. Klausimas vienas, ar Nicos teroro aktas pažadins naujuosius jakobinus, ir ar jie bus Prancūzijos ar ES jakobinai? Ar šie jakobinai bus socialiai orientuoti? Ar tie jakobinai įsiskverbs į ES saugumo sistemą ir ja naudosis?

Iki šiol ES saugumo struktūros buvo pasyvios ir neturėjo ideologijos, o gynė įstatymą. ES saugumo sistema yra kaip Nicos dvasia: lyg ir laisva, bet nepuolanti, tvarkinga, bet neginanti, ji neturi ideologijos ir yra valios požiūriu nusilpusi. ES saugumo sistema atstovauja veikiau Liudviko XVI Versaliui, ikibastiliška, o ne jakobiniška.

ES kaip tolimas aidas kartoja Didžiosios Prancūzijos revoliucijos idealus. ES nuo pradžių yra liberalusis, o ne socialinis, ne socialistinis projektas. Tai tik dabar šiai liberalizmo vizijai bandoma suteikti socialinių ir gerovės bruožų, užmirštant visą jakobinų ideologiją ir jėgą, su kuria ši revoliucija buvo įtvirtinama ir ginama.
Gintautas Mažeikis

Šis teroro aktas buvo nukreiptas prieš duris, už kurių tūno galingos revoliucijos dvasios. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos jakobinai griovė vieną tvarką ir įtvirtino kitą: žodžio laisvės, lygybės, brolybės, bet ir kitokio seksualumo, kitokios šeimos, tolimos nuo fundamentalistinių bažnyčių vertybių. Kažin ar daugelis ES tautų su savo klerikaliniu fundamentalizmu yra pasirengę tokiam „negailestingai laisvinančiam“ jakobinų prisikėlimui?

Kai buvo surengta ataka prieš „Charlie Hebdo“ Lietuvoje teko susidurti su nesibaigiančia veidmainyste: užjaučiant aukų artimuosius buvo smarkiai kritikuojamas savaitraštis. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įkvėpta Europos dvasia Lietuvoje buvo leisgyvė. Jos vietą vis dar buvo užėmusi Jėzuitų Europos, Europos iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, šmėklos.

Šiandien girdžiu tą patį veidmainių šnekėjimą: užuojautą aukoms su visišku Bastilijos šturmo ir revoliucijos idealų ignoravimu. Šia prasme teroristai yra sąžiningesni: jie yra atviri ir negailestingi priešai, kurie kviečiasi negailestingo jakobiniško atsako.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po žinomo Panevėžio verslininko mirties nuo COVID-19 aiškėja skaudžios aplinkybės: teko imtis kraštutinių priemonių (498)

Klastingojo COVID-19 pražudytą žinomą Panevėžio verslininką Aidą Nauronį šiandien...

Tyrimas: Lavrovas su meiluže mėgaujasi įspūdinga prabanga (447)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas į oficialias diplomatines komandiruotes...

Modesta Meškė | D+

Nežinantiems, ką rengtis šiemet – paltą ar striukę? Stilistė turi dvi žinias: viena gerą, kitą – blogą (1)

Šaltasis metų sezonas nieko nelaukęs atskubėjo jau dabar. Su juo staiga pamiršome lengvesnius...

Odontologas tai vadina dar viena epidemija: į ligonines kai kurie atvyksta be 5 dantų (99)

Vilniaus universiteto Odontologijos instituto dėstytojas gydytojas odontologas Vytenis Almonaitis...

„Netflix“ filme – buvusio JAV pareigūno liudijimas apie Lietuvoje kalintą teroristą (177)

Amerkiečių kompanijos „Netflix“ sukurtame dokumentiniame filme buvęs Federalinio tyrimų biuro...

Šįvakar sostinės padangė nusidažė ryškiausiomis spalvomis: Vingio parke vyko tryliktoji „Vilniaus fejerija“ (45)

Šiandien, rugsėjo 25-ąją, Vingio parke vyko XIII tarptautinis fejerverų festivalis „Vilniaus...

Dešimtmetį naujo NT burbulo belaukiant – kodėl pradėjo kilti nerimas? (112)

Žmonės yra labai inertiški padarai. Po kokio nors rimtesnio sukrėtimo visi laukia, kad jis...

Paulius Jurkevičius. Ak, kaip mums jo reikia – Vilniaus oro ir fanaberijų uosto (85)

Gal truputį erotikos savaitgaliui? Prašom: prisiminkime legendinę, bet nelabai seną istoriją...

Justina Asakavičiūtė | D+

Afganistano moterų realybė: seksas pagal Civilinį kodeksą ir mirties bausmė už išdavystę

Kaip reaguotumėte, jei jums staiga lieptų išeiti iš patalpos, nes joje sėdi vyras? Dar baisiau,...

Pasakysiu tai, ką Kauno valdžia seniai turėjo išgirsti: patys turbūt šildotės autonominiu (155)

Pasakysiu tai, ką visi kauniečiai dabar galvoja ir ką valdžia seniai turėjo išgirsti....