Ištrauka iš laidos:
Kad ir kaip norėtumėte, kad į jį Europos Parlamentą susirinktų geriausi ir protingiausi, deja. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau marginalų ir keistuolių.
Tad ir skandalų jame netrūksta. Prieš porą mėnesių kilo skandalas, kuomet paaiškėjo, kad vieno iš narių, prancūzo Aymerico Chauprade'o, praktikantė yra Putino atstovo spaudai, Dmitrijaus Peskovo dukra – Jelizaveta Peskova.
Aymericas neigė, kad Jelizaveta turi priėjimą prie slaptų dokumentų, ar kad ji dirba Rusijai. Bet jai ir nereikia. Pats Aymericas yra buvęs, Marie Le Pen Nacionalinio Fronto narys, priklauso parlamento saugumo ir gynybos pakomitečiui bei ES-Rusijos parlamentinio komiteto delegacijai. Plius buvo vienas iš narių, palaikiusių Krymo aneksiją ir prieštaravusių sankcijų įvedimui.
Va, kaip gražiai viskas susidėlioja. Gėda Peskovui. Kitų Putino aplinkos žmonių vaikai plaukioja jachtomis, skraido privačiais lėktuvais, o vargšė Jelizaveta pati turi pragyvenimui užsidirbti.
Europos parlamentarai – normalūs žmonės, mėgsta keliauti ir leisti parlamentines lėšas. Prieš aštuonerius metus kilo skandalėlis, kai parlamentarai kelionėms išleido 933 milijonus litų kelionėms. Keliauta į Seišelius, Kongą, Bahamas.
Lenkų rinkimų akcijos sąraše – mūsų varlė keliauninkė ir lankstinukų Okeanijoje dalintoja Rita Tamašunienė yra ketvirta. Numirtų iš džiaugsmo gavusi tiek komandiruočių, gal išleiskim? Beje, vis dar laukiam Fidžio ir Tongos piligrimų antplūdžio Vilniuje.
Panašus skandalas kilo, kai paaiškėjo, kad vėjais švaistomi pinigai skirti biurų nuomai. Per metus Europos Parlamentas išleidžia apie 40 milijonų eurų, gražiems darbo kabinetams.
Atlikus žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad net trečdalis jų neturėjo arba negalėjo įrodyti, kad turi. Ir čia nepasiaiškinsi kaip Zenonas Vaigauskas, kad dabar pas tave viskas debesyse – biurą į iCloudą perkėlei.
Europos Parlamentas neapsiėjo ir be skandalų dėl korupcijos. 2011 metais trys nariai iš Rumunijos, Slovėnijos ir Austrijos neteko savo postų, kai paaiškėjo, kad jie paėmė kyšius už pataisų, švelninančių finansinį reguliavimą, teikimą. Rimtai, chebra? Ėmėt kyšius? Aš ką tik prieš tai pasakojau, kad Europos Parlamente galima legaliai gerų pinigų pasidaryti.
Bet pikantiškiausias buvo prieš trylika metų, kai vokiečių televizija ėmė šluostyti tualetus Briuselyje ir rado žymių kokaino pėdsakų. Bet anokia čia ir sensacija. Dar rašytojas Beigbederis aiškino, kaip nustatyti, geras naktinis klubas, ar nelabai. Perbraukei pirštu per unitazo dangtį, tada palaižei, jeigu šaldo, tada – geras.
O dabar rimčiau. Parlamentas kaip parlamentas. Su pliusais ir minusais Kaip ir bet kuris nacionalinis. Ko gero, todėl, kad kaip ir nacionalinius renka žmonės. O jie dažnai vietoje to, kad rinktų normalius, rimtus, atsakingus politikus, kartais renkasi pajacus.
Bet yra vienas skirtumas. Ir dėl jo mes paskyrėme šiandienos laidą būtent Europos Parlamentui. Jeigu nacionalinius žmonės dar renka šiek tiek atsakingiau, atseit, tie valdė, nepadarė, tegul bando kiti, tai su Europos šiek tiek kitaip.
Daugelis mano, kad jis toli, jis man nieko nereiškia, todėl paeksperimentuojam. Ir šiemet, atrodo, eksperimentas gali būti toks, kad wow.
Daug analitikų prognozuoja, kad tradicinės centro jėgos gali prarasti daugumą Europos Parlamente. O ją gaus įvairiausio plauko naujos. Tarp jų – normalesnės, žaliosios, bet ne valstietiškos, ir mažiau normalios. Paprastai sakant, visokiausi populistai. Europą valdyti veržiasi tie, kurie nekenčia Europos. Ir mes, europiečiai, jiems leidžiam.
Italijos Matteo Salvini jau bando suburti jų bendrą aljansą, kurios lozungas: davai, baigiam tas nesąmones su europinėm vertybėm ir integracija. Nigelas Farage`as jau subūrė „Brexito“ partiją, kuriai prognozuojama trečia vieta EP rinkimuose.
Vokiečių Alternative für Deutschland irgi gali aplenkti Merkel krikdemus bei Šulco socdemus.
Pas mus profesorius Radžvilas pagal surinktus parašus šiuose rinkimuose kol kas irgi yra trečias. Gi Radžvilo požiūris seniai žinomas – net Sovietų Sąjunga nebuvo tokia bloga, kaip Europos ir jau dvidešimt metų stovime ant bedugnės krašto. Tiek ilgai, kad bedugnė užsikniso žiūrėti į Radžvilo priekaištingą žvilgsnį ir emigravo.
Arba įsivaizduokit tokią mūsų komandą, atstovaujančią Lietuvai Europoje – Tomaševskis, Uspaskichas, Puteikis, Šedžius, Paksas, Radžvilas ir kiti.
Kas bus, jeigu šitos liūdnos prognozės išsipildys? Briuselyje ir Strasbūre bus daugiau bardako, daugiau rietenų, mažiau bendro įsivaizdavimo, kas yra Europos Sąjunga, ir kur ji nori eiti. Ir mums vėl reikės daryti dar vieną laidą apie tai.
Mes šiandien papasakojom, kad Europos Parlamentas nėra pokalbių laida, maždaug, „Valanda su Rūta“. Joje daromi svarbūs ir reikalingi sprendimai. Ir tokių reikia.
Jame yra trūkumų, tokių pačių, kaip ir bet kuriems parlamentams, o jie nei didesni, nei mažesni. Tiesiog trūkumai. Kurių nereikia.