Pirmadienį paviešintoje apklausoje dauguma (t.y. 37 proc.) didžiųjų šalies miestų gyventojų teigė, kad svarbiausias Lietuvos užsienio politikos tikslas – santykių su Rusija gerinimas. Tačiau abejotina, kad šia linkme bus nors kiek pasistūmėta artimiausiu metu, nes egzistuoja abipusis nepasitikėjimas, kuris užkerta kelią bet kokiam rimtesniam dialogui.
© AFP/Scanpix

Apie būtinybę gerinti santykius su didžiuoju kaimynu kalbama ne pirmą kartą. Tiesa, dažnas apie tai aktyviau prabilęs politikas rizikuoja prisiklijuoti „prorusiškos politinės jėgos“ etiketę.

Kita vertus, po 2008-ųjų Seimo rinkimų konservatoriams perėmus valdžią, į užsienio reikalų ministro postą buvo paskirtas Vygaudas Ušackas. Jis neslėpė, kad vienas iš jo prioritetų (su tų pačių konservatorių palaiminimu) – santykių su Rusija, kurie tuo metu apibūdinti, kaip Šaltoji taika, gerinimas. Pradžia lyg ir buvo nebloga. 2009-ųjų pavasarį Vilniuje apsilankė Rusijos užsienio reikalų viceministras Vladimiras Titovas, o kai kurie diplomatai suskubo džiaugtis apie atšilusius santykius, esą rusai bent jau pradėjo klausytis.

Vis dėlto toks optimizmas truko neilgai. Netrukus diplomatai neoficialiai pripažino, kad pasiekė tam tikrą lygį bendravimo lygį, bet toliau nė per žingsnį. 2010-ųjų pradžioje posto neteko ir pats V.Ušackas, o jo vietą užėmė ne kartą aštriais pareiškimais Rusijos atžvilgiu pasisakęs Audronius Ažubalis.

Lietuvos diplomatija atsidūrė vėl toje pačioje padėtyje, kaip ir 2008-aisiais. Kodėl? Čia galima išvardinti gausybę tradicinių priežasčių: skirtingi požiūriai į istoriją, Rusijos imperinės ambicijos, jos agresyvi energetikos politika ir pan. Galima paminėti ir prezidentės D.Grybauskaitės vaidmenį inicijuojant NATO gynybos planus, aktyvią veiklą Baltarusijoje, Vyriausybės bandymą apkarpyti „Gazprom“ sparnus eurobiurokratų rankomis, atominių elektrinių Baltijos regione konkurenciją ir t.t.
Evaldas Labanauskas

Bet manyti, kad tai buvo lemiamas momentas, užkirtęs kelią santykių su Rusija atšilimui, nėra teisinga. Atvirkščiai, naujasis užsienio reikalų ministras gerokai sušvelnino toną ir pasimokęs iš pirmtako klaidų per daug galvos nekėlė, nes į diplomatinį žaidimą jau buvo įsitraukęs naujas stiprus veikėjas – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dar būdama kandidate į prezidentus, D.Grybauskaitė kalbėjo apie užsienio politikos subalansavimą, santykių su kaimynais sureguliavimą, tarp eilučių – dialogo su Rusija atstatymą. Ir vėlgi pradžia buvo daug žadanti. 2009 m. rugpjūtį įvyko pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, o 2010 m. vasarį - diskusija akis į akį su premjeru Vladimiru Putinu. Prabilta net apie D.Medvedevo apsilankymą Vilniuje arba D.Grybauskaitės – Maskvoje. Atrodė, ledai pajudėjo, bet ir vėl strigta vietoje.

Nepraėjo nei dveji metai ir iliuzijų apie santykių atšilimą - nė kvapo. Santykiai tarp Kremliaus ir Daukanto aikštės rūmų dvelkia lediniu šaltuku, bendravimas tarp Rusijos ir Lietuvos diplomatijos vadovų persunktas pagiežos ir kaltinimų. Tai puikiai pademonstravo po Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ministrų tarybos sesijos Vilniuje Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo išsakytos pastabos kolegai, renginio šeimininkui A.Ažubaliui.

T.y. Lietuvos diplomatija atsidūrė vėl toje pačioje padėtyje, kaip ir 2008-aisiais. Kodėl? Čia galima išvardinti gausybę tradicinių priežasčių: skirtingi požiūriai į istoriją, Rusijos imperinės ambicijos, jos agresyvi energetikos politika ir pan. Galima paminėti ir prezidentės D.Grybauskaitės vaidmenį inicijuojant NATO gynybos planus, aktyvią veiklą Baltarusijoje, Vyriausybės bandymą apkarpyti „Gazprom“ sparnus eurobiurokratų rankomis, atominių elektrinių Baltijos regione konkurenciją ir t.t.

Vis dėlto esti ne tik principinių nesutarimų, bet ir bendrų iššūkių ir temų, kurios naudingos abiem pusėms. Todėl kai kurie ekspertai siūlo sekti Japonijos pavyzdžiu ir bendraujant su Rusija sudėlioti darbotvarkę į du krepšelius. Viename – klausimai, dėl kurių artimiausiu metu neįmanoma surasti kompromiso (istorija, kompensacija už okupaciją ir pan.), kitame – dalykai, dėl kurių sutarimas naudingas abiem pusėm.

Sąlyginai toks bendravimas vyko ir vyksta šiuo metu, bet jis yra nelabai aukšto lygio, nes ant derybų stalo atsiradus bent kiek svarbesniam klausimui, tiek viena, tiek kita pusė pradeda žvelgti pro pirmojo krepšelio prizmę. Ir to priežastis kur kas gilesnė – t.y. patologiškas abipusis nepasitikėjimas, kurio šaknys siekia mažų mažiausia Sąjūdžio laikus.

Kremlius paranojiškai nepasitiki konservatoriais. Pastarieji, nepaisant pakitusios retorikos, kai atėjo į valdžią, - taip pat kupini Rusijos baimių. Todėl galima tvirtinti, kad nuo 2008-ųjų bandymas pagerinti santykius su Rusija buvo pasmerktas, o ir tikėtis, kad iki rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų, kažkas pasikeis į gerąją pusę santykiuose su Rusija – beprasmiška.

Kita vertus, jei po rinkimų į valdžią sugrįš kairieji, rimti pokyčiai šia linkme taip pat abejotini.

Visų pirma, tai įrodo ankstesnis socialdemokratų valdymo laikotarpis, kai santykiai su Rusija pasiekė Šaltosios taikos lygį. Tai sąlygojo ne tiek kairiųjų nenoras draugauti su Maskva, kiek juose genetiškai užprogramuotas kompleksas būti apšauktais „prorusiškais“. Šią silpnybę tuomet (o ir tikėtina ateityje) puikiai išnaudojo opozicijoje buvę konservatoriai.

Antra, pokyčių (jei tokie bus) Daukanto aikštėje dar teks laukti dvejus metus.

Trečia, nepaisant šių metų prezidento rinkimų Rusijoje, permainų Kremliuje neįvyks. Ten turėtų likti tie patys žmonės, kurie formuoja ir vykdo Rusijos užsienio politiką jau daugiau nei dešimtmetį, per kurį Vilniaus ir Maskvos santykiai tapo tokie, kokie dabar yra.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po pirmagimio netekties gyventi teko mokytis iš naujo virusas „suvalgė“ smegenų kamieną  (9)

Tai buvo toli gražu ne pirmasis interviu, kurio metu ne tik atsiveriančiam, bet ir man –...

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (225)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Programišių ataka: įsilaužus į Lietuvos portalą apšmeižtas ministras Karoblis (117)

Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt, jame ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga...

Lemiamą šturmą atlaikęs „Žalgiris“ dramatiškoje mačo pabaigoje įveikė Ispanijos čempionus (229)

17 taškų persvarą iššvaistęs Kauno „Žalgiris“ (12-7) sugebėjo išsaugoti pergalę savo...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (62)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Aistros apimto senolio žmona baiminasi, kad akto metu jis nenumirtų (30)

Aš ir mano vyras gulime pataluose, švytintys nuo to momento intensyvumo. Mūsų kūnai susipynę ir...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (243)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (1396)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Gyvai / Dvyliktasis Dakaro etapas: ilgiausias išbandymas automobiliams finišavo Juknevičius ir Vanagas (208)

Išbandymų dieną jau atlaikė Antano Juknevičiaus ir Benedikto Vanago ekipažai. "Craft Bearings"...

Kaip veiks vienintele likusi Valstybinių miškų urėdija (26)

Lietuvoje nebeliko 42 valstybinius miškus valdžiusių urėdijų – antradienį Registrų centras...