Autoriaus nuomone, šios divizijos dislokavimas yra Rusijos atsakas į Lietuvoje rotaciniu pagrindu planuojamą dislokuoti JAV batalioną. Kitaip tariant, amerikiečių batalionas tarsi iššaukia situaciją, kurioje atsakydama Rusija dislokuoja junginį, kuriame yra net keliolika analogiškų batalionų, su gausiomis kovinės paramos priemonėmis.

Tačiau su tokiu K. Girniaus vertinimu nesutikčiau. Kodėl? Grįžkime gerokai atgal. Rusijos kariuomenei paveldėjus milžinišką sovietinę struktūrą, ją buvo vis sunkiau finansuoti. Laikui bėgant vis labiau ryškėjo gilios ginkluotųjų pajėgų problemos: daliniuose trūko karių ir technikos, nė vienas pulkas nebuvo pasirengęs karo veiksmams, ir galėjo išstatyti tik vieną (vietoje keturių) batalionų, kuriame sutelkdavo visą važiuojančią šarvuotą ir transportinę techniką. O kartais – ir nė vieno. Mėginant užlopyti skyles, buvo pradėtos naikinti divizijos, vietoje jų suformuojant 3-4 kartus mažesnio dydžio atskiras brigadas.

Rusijos kariuomenei paveldėjus milžinišką sovietinę struktūrą, ją buvo vis sunkiau finansuoti. Laikui bėgant vis labiau ryškėjo gilios ginkluotųjų pajėgų problemos.
Tuo metu teigta, kad mažesnės brigados vietoje divizijų formuojamos NATO pavyzdžiu, ir kad tai yra gerai. Iš tiesų, kelios brigados neprilygs divizijai, ir buvo, aišku, tėra, laiko klausimas, kada divizijos vėl bus pradėtos formuoti iš naujo. Taip ir nutiko. Po 2008 m. karo prieš Sakartvelą Rusijai drastiškai sumažinus ginkluotąsias pajėgas, atsirado galimybė racionaliau panaudoti vis didėjantį gynybos finansavimą. Kiek vėliau pradėta intensyvi modernizacijos ir aprūpinimo programa padėjo užpildyti dalį technikos trūkumų, ir buvo galima grįžti prie divizijų atkūrimo.

Dvi Kaliningrado srityje dislokuotos motošaulių divizijos brigadomis virto dar 2002 m., o vėliau šios pajėgos „susitraukė“ iki vienos motošaulių brigados ir vieno pulko. Apie tai, kad čia bus atkuriama motošaulių divizija, buvo pranešta dar 2016 m., tik ne visi apie tai išgirdo. K. Girniaus teiginys, kad Kaliningrade „bus dislokuota nauja divizija“, nėra teisingas. Jis suponuoja, kad ši divizija tarsi bus iš kažkur atkelta, o iš tiesų ji bus atkurta. Atkurta iš vietoje jau esančių, ir iš naujai formuojamų dalinių ir padalinių. Tam dar 2019 m. Kaliningrado srityje buvo suformuotas naujas tankų pulkas.

K. Girniaus teiginys, kad Kaliningrade „bus dislokuota nauja divizija“, nėra teisingas. Jis suponuoja, kad ši divizija tarsi bus iš kažkur atkelta, o iš tiesų ji bus atkurta.

Šios divizijos atkūrimas buvo nulemtas ne kokio nors „blogo“ Lietuvos elgesio, o priimto politinio sprendimo dėl nuoseklaus Rusijos karinės ir užsienio politinės galios stiprinimo. Divizijos atkuriamos visoje Rusijos teritorijoje, tame tarpe ir Rytuose, nors tenai kaimynystėje nėra nei Lietuvos, nei JAV batalionų.

K. Girniaus nuomone, Lietuvai nėra gyvybiškai svarbu, kad JAV nuolat Lietuvoje dislokuotų batalioną, ir nuo to ji netampa saugesnė. Pasak autoriaus, „susidaro įspūdis, kad Lietuva siekia įtikinti JAV nuolat dislokuoti batalioną jos teritorijoje ne dėl to, kad batalionas gyvybiškai svarbus šalies gynybai, bet dėl to, kad Lietuva, kaip ir Lenkija, siekia Vašingtonui parodyti, jog ji yra ištikimiausia JAV šalininkė, besąlyginė jos partnerė.“

Divizijos atkuriamos visoje Rusijos teritorijoje, tame tarpe ir Rytuose, nors tenai kaimynystėje nėra nei Lietuvos, nei JAV batalionų.

Jeigu taip, tai kodėl ginkluojasi Rytų, Centro ir Šiaurės Europos valstybės? Ar pernai įsigydamos naujų ginklų ir technikos už įspūdingas sumas NATO narės Čekija, Slovakija, Rumunija, Vengrija, Kroatija taip pat skubėjo kam nors įtikti? Ne, šios valstybės irgi buvo priverstos ieškoti naujų būdų ir priemonių savo saugumui užtikrinti. Iškalbingas neutralios Švedijos pavyzdys – švedų politikai ir visuomenė mato grėsmę ir į ją ryžtingai reaguoja stiprindamos pajėgas ir bendradarbiavimą su NATO, nors ir neturi sienos su Rusija.

Kalbos apie tai, kad Lietuvos noras turėti JAV karių batalioną iššaukia Rusijos pajėgų didinimą Kaliningrade, atrodo kaip kaltinimas, kad žalingų įpročių turintis kaimynas priverstas pirkti laužtuvą, nes mažesnis kaimynas nori pasikabinti dar vieną spyną ant savo durų.

Lietuva su niekuo nelenktyniauja ginklavimosi varžybose, neerzina kaimynų, o tiesiog mėgina apsaugoti savo namus. Nenorime dar vienos Sausio 13-osios po dar penkiasdešimties metų.