aA
“Laikraščiu galima užmušti musę ir žmogų”, - kažkada mus, žurnalistikos studentus, mokė dėstytojai. Dabar, jau gerokai įsibėgėjus XXI amžiui, žodį “laikraštis” pakeisčiau “informacija”, mat vis daugiau reikšmės įgyja internete sklindantys faktai, nuomonės ir, drįsčiau pasakyti, absoliutus šlamštas.
E.Digrytė
Eglė Digrytė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Vieną rytą per radiją nugirdau, neva mirė Rusijos estrados primadona Ala Borisovna. Taip, ta pati – Pugačiova. Pranešimai internete pradėjo sklisti šeštadienį vidurdienį. Dainininkei tądien niekas negalėjo prisiskambinti, užtat Filipui Kirkorovui užuojautą telefonu pareiškė kone pusė Maskvos. Galiausiai paaiškėjo, A. Pugačiova tiesiog prastai pasijuto ir išjungė telefoną. Ji net pareiškė žinanti, kas galėjo paskleisti paskalas.

Pernai panaši žinia buvo paskelbta apie olandų trance muzikos žvaigždę DJ Tiesto. Vilniuje butą turintis didžėjus neva žuvo per avariją. Ši makabriška naujiena pasirodė tinklalapyje, kuriame, kaip teigiama, galima publikuoti kokias tik širdis geidžia naujienas, net pačias didžiausias nesąmones. Po nedidelio tyrimo paaiškėjo, kad DJ Tiesto viso labo pajuto skausmus krūtinėje ir atsigulė į ligoninę.

Aktyviai šioje srityje darbuojasi ir lietuviai. Prieš keletą mėnesių uolus internautas elektroniniu paštu pranešė, neva mirė vienas televizijos veikėjas. Savaime suprantama, jis iki šiol gyvas – ką tik linksmai šėliojantį mačiau vienos laidos anonse.

Neseniai teko išgirsti dainą, kaip du vandens lašai panašią į radijo stotyse skambantį hitą. Skirtumas bene vienintelis – kalba. Pirma mintis – plagiatorius. Antra mintis – kuris? Dainą gavau su prierašu, kad nesąžiningas – mūsų atlikėjas. Bet juk visai nesunku pasitelkti į pagalbą kompiuterį, pagaminti kažką panašaus į žinomą kūrinį ir visiems garsiai trimituoti apie pažeistas autorines teises.

Internetas – ne koks nors paplepėjimas su draugu apie seksualinius nuotykius, o milijoninė auditorija. (...) Prieš paleidžiant į virtualią erdvę „antį“ reikėtų pagalvoti, jog nekaltas melas gali sukelti ne tik skausmą vieno žmogaus artimiesiems, bet ir masinę psichozę.
Eglė Digrytė:

Šiomis dienomis interneto lankytojai, bandantys palaidoti vieną žinomą žmogų, įsisiautėjo dar labiau. Greičiausiai kas nors įmetė šią naujieną prie vieno rašinio komentarų, o šimtai lengvatikių pasigavo ir pradėjo skleisti dar plačiau. Tikslas buvo pasiektas – net pakankamai blaiviai mąstantys bičiuliai pradėjo skambinti su žinia: “Girdėjai, kad mirė?..”

Na ir ką – girdėjau. Tačiau nepatikėjau, kol nepatvirtino patikimesni šaltiniai. Jie nepatvirtino. Peršasi išvada – ne viskas yra absoliuti tiesa, kas skelbiama žiniasklaidoje. Ypač ten, kur žinias skleidžia jokios atsakomybės nejaučiantys žmonės. Tai – akmuo į žurnalistų daržą, bet nebijau jo mesti. Žinoma, viena yra nuomonės, ne visiems patinkančios ir ne visada teisingos, skelbimas, visai kas kita – tikrovės neatitinkančių faktų, ypač susijusių su tokiu skaudžiu dalyku kaip mirtis, išsigalvojimas.

Šios istorijos priminė kažkada matytą amerikiečių filmą “Paskalos”. Trys bičiuliai nusprendžia atlikti socialinį eksperimentą – paskleisti gandą ir pažiūrėti, į ką jis pavirs. Koledže pasigirsta žinia, neva viena mergina vakarėlyje prarado nekaltybę. Trumpai tariant, viskas baigėsi nekaip – tiek eksperimentuotojams, tiek jų sukurtos istorijos herojei.

Internetas – ne koks nors paplepėjimas su draugu apie seksualinius nuotykius, o milijoninė auditorija. Užtenka komentaruose prie vieno teksto užsiminti “girdėjau, rytoj brangs benzinas”, kad bent keletas vairuotojų pakeliui į namus užsuktų į degalinę – dėl viso pikto.

Visuomenės nuomonės veikimas per įvairias komunikacijos sritis (viešuosius ryšius, reklamą, žurnalistiką) turint trumpalaikių arba ilgalaikių tikslų – taip komunikacijos teoretikas Georgijus Počepcovas apibūdino informacinius karus. Žiniasklaida tam yra ypač paranki, juolab internetas. Manipuliavimas informacija dažnai suvokiamas kaip kryptingas nuomonės formavimas tarpvalstybiniu lygiu, siekiant paveikti visos visuomenės ar didelės jos dalies nuomonę ir panašiai, tačiau tai juk gali liesti ir vos vieną šeimą.

Virtualioje erdvėje galima paskelbti bet ką: kad jūsų dėstytojas gėjus, kažkurioje parduotuvėje parduoda prarūgusias salotas, kaimynui nustatė paukščių gripą, elektroninio pašto laiškai su pavadinimu “Labas” yra užkrėsti virusu, o populiarus politikas muša žmoną. Į ką visa tai pavirs, galima tik spėlioti.

Prancūzų filosofas Jeanas Baudrillardas savo knygoje “Simuliacija ir simuliakrai” rašė, jog sukurta – simuliuota – kopija dažnai tampa tikresnė už originalą (pavyzdžiui, dauguma Žemės rutulį įsivaizduoja kaip gaublį, o ne planetą). Panašiai galima pirmiau sukurti tam tikrą scenarijų, pavyzdžiui, butų brangimo, o paskui stebėti, kaip butai iš tiesų brangsta, nes dėl gando žaibiškai padidėja jų paklausa.

Prisimenate istoriją apie citrinas, į kurias prekybos centruose neva buvo įšvirkščiama skysčio su ŽIV užkratu? Kokiam nors nestabilios psichikos medikui ar užsikrėtusiajam ŽIV galėjo kilti mintis tai pabandyti. Neduok Dieve, kad po kvailų pokštų apie mirtis vienas ar kitas žmogus tikrai numirtų. Tačiau sunku paneigti, kad tai nėra tam tikra J. Baudrillardo aprašyta simuliacija.

Sigitas Parulskis neseniai taikliai pastebėjo, kad mirtis žiniasklaidoje tampa preke. “Dabar matyti, kad dar geresnė prekė yra mirštantis, tai yra sunkiai sergantis arba merdėjantis žmogus”, - sakė jis, apgailestaudamas, kad žiniasklaidoje nuolat pasirodo “keisti tekstai su žymių žmonių sąrašais”, kuriuos įtraukiami tie, kurie serga ar yra neseniai sirgę sunkiomis, dažniausiai nepagydomomis ligomis arba nuo tų ligų jau mirę. Taigi visi tarytum laukia, kol kas nors iškeliaus Anapilin, kad lyg maitvanagiai akimirksniu galėtų pasičiupti šią žinią ir šaukti visam pasauliui.

Dezinformaciją – tyčia viešai paskleistą melagingą informaciją – įstatymai skelbti draudžia. Žiniasklaidai ar viešai kalbantiems asmenims – taip. O interneto lankytojams, dažnai prisidengiantiems tik IP adresu? Gal prieš paleidžiant virtualią erdvę „antį“ reikėtų pagalvoti, jog nekaltas melas gali sukelti ne tik skausmą vieno žmogaus artimiesiems, bet ir masinę psichozę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Aiškėja, kaip atrodys naujas karantino etapas: po poros savaičių gyvenimas keisis pagerėjus situacijai testas galėtų galioti 48 valandas (128)

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios...

Nuo sausio algų negavę „Belorus“ darbuotojai susirinko Vilniuje: grasina 400 šeimų bado streiku Adomėnas: darbuotojai tapo Lukašenkos režimo įkaitais (477)

Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų kolona, lydima policijos, lanko valstybės...

Tarp britų ir prancūzų gilėja konfliktas: Jungtinė Karalystė Džersio salos link pasiuntė karinių patruliavimo laivų (65)

Britų ir prancūzų konfliktas dėl žvejybos taisyklių, įsigaliojusių po „ Brexit “, panašu,...

Masinė visuomenės vakcinacija Lietuvoje prasidės nuo gegužės 10 dienos: kaip tai veiks? (370)

Lietuvoje planuojama pradėti masinę etapinę visuomenės vakcinaciją nuo koronaviruso . Apie tai,...

Šimašius: jei liks vakcinų, nuo rytojaus kviesime skiepytis 35+ (136)

Jei liks vakcinų, jau penktadienį Vilnius pakvies registruotis skiepytis nuo koronaviruso 35 metų...

Šimonytė apie paramą verslui laisvėjant karantinui: tam dabar kuriamos priemonės (8)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, laisvinant karantino apribojimus, reikės...

Vyriausybės užmačios – ekonomikos gaivinimo fondo milijonais pamaloninti LRT Po kilusio skandalo tvirtina, kad atsitraukia (285)

Iki paskutinės minutės nuo visuomenės slėptame premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos...

Šimonytė galimybės nuo COVID-19 skiepyti vaikus nemato: tai neįtraukta į vakcinos registracijos dokumentą (3)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva sprendimą skiepyti jaunesnius nei 16 metų vaikus...

Malinauskas su keliais šimtais druskininkiečių atvyksta į Vilnių: keliame vėliavas, laukite (559)

Didelė kolona druskininkiečių, tarp kurių ir miesto meras Ričardas Malinauskas jau rikiuojasi...

Kęstutis Skrupskelis | D+

Antanas Smetona ir Lietuva Čikagos spaudoje: ir pajuokė, ir išgyrė, ir net lygino su diktatoriumi

„Chicago Tribune“, daugiausia skaitytojų turintis to regiono dienraštis, įsteigtas 1847 m.,...