Šiandien dalis žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų yra tapę priklausomi nuo savo telefonų, o iš jų gaunamą informaciją įsisavina labai paviršutiniškai. Tačiau yra būdas susigrąžinti kontrolę.
Edgaras Savickas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

2017 metais mobiliesiems telefonams tenkanti interneto srauto dalis perkopė 50 proc. Tai reiškia, kad pirmą kartą daugumai pasaulio gyventojų telefonas tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Keli Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad eilinis vartotojas telefoną į rankas paima tarp 80 ir 150 kartų, o bendrai jam skiria tarp 3 ir 4 valandų per dieną.

Esu bandęs suskaičiuoti, kiek kartų pats žvilgteliu į telefono ekraną, tačiau paprastą darbo dieną to padaryti nesugebėjau. Nuolatinis iš įvairių naujienų portalų, kitų programėlių ir socialinių tinklų ateinančių pranešimų srautas labai greitai atėmė ūpą, tad nusprendžiau pasitikėti kitų atliktų tyrimų rezultatais.

Be to, bijau, kad 150 gali būti dar visai konservatyvus įvertinimas.

Tie patys tyrimai parodė, kad vartotojai daugiausiai laiko praleidžia socialiniame tinkle „Facebook“. Jis apskritai yra tapęs labai didele kai kurių žmonių gyvenimo dalimi.

Įsijunk feisbuką ir tuoj pat sužinosi, ką pietums valgė kitame aukšte sėdintis bendradarbis, kaip šiandien atrodo studijų laikų simpatija, į kokį renginį savaitgalį ketina eiti geriausias draugas, ką apie naujausią skandalą mano vienas ar kitas politologas ir t.t.

Kita vertus, o ko įsijungęs feisbuką nesužinai?

Nors vartotojas savo naujienų srautą gali pakankamai lanksčiai prisitaikyti prie asmeninių poreikių ar norų, tai, ką jis jame pamatys, vis tiek priklausys nuo kitų valios. Prie problemos masto prisideda nuolat besikeičiantys ir virusinę informaciją skatinantys socialinio tinklo algoritmai, apmokėti įrašai.

Nors vartotojas savo naujienų srautą gali pakankamai lanksčiai prisitaikyti prie asmeninių poreikių ar norų, tai, ką jis jame pamatys vis tiek priklausys nuo kitų valios.
Edgaras Savickas

Kaip šiuos dalykus išnaudoja paslėptų ketinimų turinčios grupuotės pamatėme per „Brexit“ referendumą ar Donaldo Trumpo pergalę prezidento rinkimuose. Markas Zuckerbergas galimą netikrų naujienų įtaką balsavimo rezultatams iš pradžių pavadino „beprotiška idėja“, tačiau 2018 metus pradėjo pažadu iš esmės pakeisti feisbuko naujienų srautą.

Pokyčių esmė paprasta – daugiau įrašų iš draugų ir artimųjų, mažiau žiniasklaidos turinio. Savo pranešime Zuckerbergas pripažino, kad dėl to vartotojų tinkle praleidžiamas laikas turėtų sumažėti. Neaišku, ar dėl jau anksčiau pradėto įgyvendinti pažado, bet išties – naujausia bendrovės finansinė ataskaita parodė, jog paskutinį 2017 metų ketvirtį tinkle bendrai per dieną praleidžiamas laikas sumažėjo 50 mln. valandų arba 5 proc.

Mažiau matomo žiniasklaidos turinio feisbuke reiškia, kad vien tik juo savo žinojimą apie naujienas grindžiantys vartotojai bus informuoti dar prasčiau. Beje, galite labai nustebti, jei galvojate, kad tokių nėra tiek ir daug.

Mažiau matomo žiniasklaidos turinio feisbuke reiškia, kad vien tik juo savo žinojimą apie naujienas grindžiantys vartotojai bus informuoti dar prasčiau.
Edgaras Savickas

Jungtinėse Valstijose 45 proc. gyventojų naujienas gauna iš feisbuko, parodė pernai atlikta apklausa. Šis tyrimas neatskleidė, kokia jų dalis socialinį tinklą laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu, tačiau jei norėtumėte išsiaiškinti, ar tokių žmonių yra tarp jūsų artimųjų (o gal pats toks esate), tereikia atpažinti kelis požymius.

Pirma, pasakodamas apie naujieną žmogus tiksliai nežino, kur ją perskaitė (pavyzdžiui, neskiria skirtingų portalų). Antra, gerai žino tik pagrindinius istorijos faktus, t.y. perskaitė tik antraštę ir kelias pirmas pastraipas, bet ne kontekstą ar ekspertų vertinimus. Trečia, kartais jau prieš kurį laiką (pavyzdžiui, prieš mėnesį) paskelbtą informaciją jis laiko nauja, nes tik dabar ją pamatė savo sraute.

Visi šie požymiai turi ir vieną bendrą dalyką – rodo, kad žiniasklaidos vartotojas nėra ypač dėmesingas. Dar paviršutiniškiau feisbukas skaitomas mobiliajame telefone.

Visi šie požymiai turi ir vieną bendrą dalyką – rodo, kad žiniasklaidos vartotojas nėra ypač dėmesingas. Dar paviršutiniškiau feisbukas skaitomas mobiliajame telefone.
Edgaras Savickas

Pagalvokite pats: kada į skaitomą turinį įsigilinate geriau? Ar kelioms akimirkoms atsidaręs programėlę pakeliui namo? Ar įsijungęs pasirinktą tekstą normalaus dydžio ekrane, kai daugiau niekas neblaško jūsų dėmesio?

Dėl to norėčiau pasiūlyti mažiau skaityti tai, ką siūlo feisbukas, ir daugiau naudotis savo interneto naršykle. Tai labai paprasta ir didžioji dalis žiniasklaidos raštingumu pasižyminčių interneto vartotojų elgiasi būtent taip.

Kai aktyviai naudojatės naršykle, pats nusprendžiate į kokį tinklapį norite nueiti. Jei jis patinka, išsisaugote jo adresą savo žymų juostoje. Ilgainiui susiformuoja įprotis tuos pačius šaltinius naudoti kasdien, tačiau vien tuo apsiriboti nereikėtų. Patarčiau nuolat ieškoti įdomių svetainių ir plėsti savo skaitymo akiratį.

Atrodytų – ar tai labai didelis skirtumas nuo feisbuko naujienų srauto? Tačiau skirtumas išties didelis. Vietoje to, kad skaitytumėte naujienas, kurios jus pasiekia tik dėl to, kad yra populiarios arba jomis pasidalina jūsų draugai, pats pasirinksite, ką norite skaityti. Kitaip tariant, išsilaisvinsite ir paimsite žinojimą į savo rankas.

Komentaro autorius yra DELFI verslo žurnalistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / Karštos „Žalgirio“ sutiktuvių emocijos iš Kauno Rotušės aikštės (65)

Nuostabų sezoną Eurolygoje sužaidęs Kauno „Žalgiris“ paneigė daugybės krepšinio...

Kai kurie rezultatai sukrečia: praraja tarp mokyklų vis didėja (91)

Kai kurios šalies mokyklos daugiau neturi kur kristi – jos jau atsidūrusios dugne. Jas masiškai...

Lietuvos kurortai: po pernykštės nevasaros – puikaus sezono viltys (36)

Saulėtos dienos, plūstelėjusi vasariška šiluma poilsio sezoną Lietuvos kurortuose atidarė kur...

Kardiologas atsakė į 6 dažnus klausimus: elgiantis klaidingai, vaistas nuo daugybės ligų gali pražudyti (3)

Puoselėdami sveikos visuomenės ateities paveikslą, tikime, kad bemaž kas penktas gyventojas...

Liustracijos komisija: Sondeckis ir Banionis su KGB nebendradarbiavo artimieji svarsto kreiptis į teismą (195)

Negalima pripažinti, kad Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB ....

Romas Lazutka. Laukėte didesnės pensijos? Ir vėl būsite išdurti (220)

Visuomenių senėjimas kelia viso pasaulio susirūpinimą kaip sustiprinti viešąsias pensijų...

Čempionų sutiktuvėse – nemalonūs priekaištai „Lietuvos ryto“ vadovui: švęsk su žaliai baltais (139)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ jaunimo ekipa sekmadienį džiaugėsi Eurolygos jaunimo čempionų...

Oksana Pikul paviešino vyro žinutes: necenzūriniai žodžiai ir raginimas susikrovus daiktus su vaiku dingti iš jo namo (248)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Prokuratūra priėmė sprendimą 6 vaikų motinos gyvybę nusinešusios BMW avarijos byloje (21)

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų apklausas, specialistų išvadas,...

Atsakė pasipiktinusiems Dainų šventės renginių kainomis: iš 15 renginių – 9 nemokami (2)

Liepos 3 d. Vilniuje prasidės Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos...”. Jubiliejinė,...