aA
Balandžio 28 d. daugelyje pasaulio šalių minima Yom HaShoah – Holokausto aukų atminimo diena. Tą dieną 1943 m. įvyko sukilimas Varšuvos gete, kai Lenkijos sostinėje už spygliuotos vielos įkalinti žydai sukilo prieš vokiečių priespaudą. Tą dieną prisiminsiu šešis milijonus žydų, nužudytų per Antrąjį pasaulinį karą. Taip pat prisiminsiu žilagalvį vyriškį, klaidžiojantį po Rokiškį, kad pareikštų pagarbą mirusiesiems.
Sinagogų gatvė Rokiškyje, E. Cassedy nuotr.
Sinagogų gatvė Rokiškyje, E. Cassedy nuotr.

Rokiškis (jidiš kalba – Rakišok) yra nedidelis Lietuvos miestas su 16 tūkst. gyventojų. Šiame sūriais pagarsėjusiame mieste gyveno daug mano šeimos kartų.

Mano senelis Yanklas iš Rokiškio pasitraukė 1911 m., norėdamas išvengti caro kariuomenės rekrūto dalios. Daug mano giminaičių liko Rokiškyje, kai kurie iš jų vis dar gyveno Lietuvoje 1941 m. vasarą, kai šalį užėmė vokiečių kariuomenė. Būtent tuomet pakankamai harmoningai sugyvenančių tautų šalis virto reto žiaurumo apraiškų vieta. Žydai Lietuvoje buvo žudomi taip greitai ir kruopščiai, kad tai buvo neįprasta net ir tais kruvinais laikais.

„Aš vienintelis žinau, kur guli tos moters palaikai, – pasakė jis man. – Noriu, kad jos kaulai būtų tinkamai palaidoti. Ar padėsite man?“ Šį baisų prisiminimą vyriškis nešiojosi 72 metus, o dabar nusprendė pareikšti pagarbą savo mirusiai žydei kaimynei.
Ellen Cassedy

Rokiškio miestas nebuvo išimtis. 1941 m. rugpjūčio mėn. Rokiškio rajono žydai – vyrai, moterys, vaikai – buvo apsupti ir nuvaryti į mišką sušaudyti. Lietuviai vyrai, ant rankų ryšintys baltus raiščius kaip kolaboravimo su Vokietijos pajėgomis ženklą, išsirikiavo abiejose kelio pusėse ir dalyvavo masinėse žudynėse.

Ir štai išaušo diena, kai savo nuostabai atsidūriau savo protėvių miesto turgaus aikštėje. Žiūrėjau į Šv. Mato bažnyčios bokštą, smingantį aukštyn į debesis. Tolumoje pamačiau dvarą, kuriame kažkada gyveno lenkų grafas. Regėjau ryškiai raudonai, žaliai ir geltonai nudažytus medinius namus, susiglaudusius šalutinėse gatvelėse.

Man pasakė, kad Rokiškyje šiuo metu negyvena nė vienas žydas. Tačiau mieste dar pastebimi beveik išnykusios žydų kultūros pėdsakai. Ant kampinio namo pritvirtinta nedidelė lentelė su užrašu „Sinagogų gatvė“. Būtent čia mano prosenelis Dovidas-Mikhlas įsigilinęs skaitydavo Talmudą.

Nuėjusi keletą kilometrų, miško tankmėje radau žole apaugusį stačiakampį ir paminklą, žymintį vietą, kurioje buvo sušaudyti tūkstančiai žydų, tarp jų ir mano giminaičiai. Klausiausi vėjo šlaminamų beržo lapų, ir mintyse atsakiau. „Ikh bin do, – sušnibždėjau jidiš kalba. – Aš čia.“

Ellen Cassedy Knygų mugėje
Ellen Cassedy Knygų mugėje
© Asmeninio archyvo nuotr.

Po karo per beveik penkiasdešimt metų trukusį sovietinį režimą dauguma žydų Lietuvoje oficialiai išnyko. Tačiau, kaip sakė vienas iš labiausiai toleranciją skatinančių žmonių Lietuvoje, Linas Vildžiūnas: „Žydų sunaikinimo, paties žydų gyvenimo Lietuvoje faktas niekur nedingo. Jis tapo negyjančia žaizda.“

L. Vildžiūnas yra vienas iš drąsuolių, dėjusių visas pastangas, kad atgaivintų Lietuvos žydų paveldą ir į dienos šviesą ištrauktų praeities istoriją.

Akistata su Holokausto tikrove, – rašo L. Vildžiūnas, – yra rimčiausias šiuolaikinės lietuvių visuomenės moralinių vertybių bei pilietinės brandos patikrinimas. Lietuvos žydų sunaikinimas turėjo poveikį kiekvienam šios visuomenės nariui.“

Vienas iš šių giliai paveiktų žmonių yra žilaplaukis ponas, kurį sutikau lankydamasi Rokiškyje. Jis nėra žydas, tačiau užaugo Rokiškyje.

1941 m. vasarą jam buvo dešimt metų. Bežaisdamas miške jis pamatė, kaip du kareiviai į proskyną atsitempė jauną žydę ir ją nušovė.

„Aš vienintelis žinau, kur guli tos moters palaikai, – pasakė jis man. – Noriu, kad jos kaulai būtų tinkamai palaidoti. Ar padėsite man?“ Šį baisų prisiminimą vyriškis nešiojosi 72 metus, o dabar nusprendė pareikšti pagarbą savo mirusiai žydei kaimynei.

Miesto valdžios atstovai ir muziejaus kuratoriai, nešini senais žemėlapiais ir tiksliaisiais prietaisais, palydėjo senyvąjį poną iki sušaudymo vietos miške, kurią jis prisiminė. Medžiai jau buvo iškirsti, ir viskas atrodė kitaip, nei jo vaikystėje, tačiau visi kartu jie pradėjo paieškas.

Jie vis dar nerado moters palaikų, ir galbūt niekada neras, tačiau vien tai, kad jie susibūrė tokiam tikslui, yra labai svarbu.

Sutikau ir kitų lietuvių, tokių kaip minėtasis ponas, žmonių, kurie prakalbus apie Holokaustą imdavo verkti. Manau, tai labai simboliška ir parodo, kad Lietuva, kaip daugelis kitų šalių, iki galo nesusitaikė su savo praeitimi, ir vargu ar šis procesas kada nors bus baigtas.

Jaunos žydės palaikų paieškos Rokiškio miške yra mikrokosmosas, parodantis, kas turi vykti, nuolat vykti Lietuvoje ir visuose Europos regionuose, pažymėtuose genocido randais.

Šiais metais, ir kiekvienais metais, mums reikia Yom HaShoah.
*

Ellen Cassedy parašė knygą „We Are Here: Memories of the Lithuanian Holocaust“, išleistą kaip „Mes esame čia“ („Media Incognito Press“) autorė. Ji gyvena Vašingtone.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Arabų klanams Berlyne darosi nejauku – į jų valdas braunasi „svečiai“ iš Rusijos (118)

Vokietijos sostinėje iškilo gaujų karų grėsmė, nes jau įsitvirtinusias nusikaltėlių...

Po atlaisvinimų veiklą atnaujinusios sanatorijos ir SPA siūlo naujas paslaugas: telefonai netilo viso karantino metu (8)

Po Velykų Lietuvoje atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, darbą atnaujina per karantiną...

Siaubo rytas Aukštaitijos vienkiemyje: ne visi gailėjo 84 metų senutės, kurią išžagino 20-metis (293)

Tai buvo tikrų tikriausias siaubo rytas viename Aukštaitijos vienkiemyje: į 84 metų senolės namus...

Kruviniausią pokario konfliktą patyrusi Europos šalis ištikta paralyžiaus: dar niekada nebuvo taip gėda (51)

Sarajeve COVID-19 pražudė daugiau žmonių nei Bosnijos karas dešimtą dešimtmetį, kurio...

Sekmadienį orai – tiesiog fantastiški, bet ilgai pasidžiaugti šiluma ir vėl nepavyks

Sekmadienio dieną žemo slėgio laukas bus atsitraukęs, todėl galėsime pasidžiaugti gražiais ir...

Vaidas Mikaitis | D+

Traukiniu Mianmare keliavusius lietuvius sutrikdė bendrakeleivis vienuolis – per jį naktį nesumerkėme akių

Po užsitęsusios postsovietinių kraštų temos, buvau nusprendęs pereiti prie egzotiškesnių...

Širdį spaudžiantis vaizdas – pastebėtas laidotuvėse vienos sėdėjusios karalienės žvilgsnis (96)

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II per savo vyro princo Philipo laidotuves, lydėdama...

Nutylėtos JAV plano detalės: į Europą atkeliaus pajėgumai, kurie Kremliui kels ne tik pyktį, bet ir baimę (995)

JAV Vokietijoje papildomai dislokuos 500 karių. Tokia šią savaitę paskelbta žinia galėtų...

Populiariausias lietuvių viešbutis Hurgadoje: kodėl šimtai lietuvių atostogauja būtent šioje vietoje? (63)

Hurgada – jau kelis dešimtmečius pats populiariausias ir lietuvių mėgstamiausias kurortas...

Į laidotuves neatvykusi Meghan Markle vis tiek rado būdą, kaip palikti dalį savęs: atsiuntė itin jautrią dovaną (34)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas išlydėtas...