Parlamentarų elgesys papiktino prezidentą, kuris pareiškė, kad visuomenei ir teismų sistemai svarbus įstatymas yra blokuojamas tik todėl, kad atskiri asmenys ar jų grupės praranda įtaką teisėjų valdžios bendruomenėje.
Neabejojama, kad V.Adamkus omeny turėjo V.Greičių. Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė atvirai pareiškė, kad pataisas inicijavo ne jas užregistravę parlamentarai, o kai kurie LAT teisėjai ir pats pirmininkas.
Po metų kadenciją baigiantis V.Greičius nori sustiprinti savo galias, kurios buvo sumažintos po dviejų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimų.
Anksčiau tik LAT pirmininkas galėjo formuoti savo vadovaujamo teismo teisėjų korpusą – tik V.Greičiaus prezidentui pasiūlyti kandidatai galėjo pakilti karjeros laiptais kasaciniame teisme. Šiuo metu pirmininkas gali teikti kandidatus, tačiau jo pasiūlymai šalies vadovo nesaisto – prezidentas gali rinktis iš pretendentų į LAT sąrašo.
Kodėl netinka skaidresnis procesas, kai teisėjų pareigų paaukštinimas grindžiamas pagrįstais teisėjų nuopelnais?
Neseniai savo kolegą Česlovą Jokūbauską kritikavęs esą dėl didelio noro iki 2020-ųjų vadovauti Civilinių bylų skyriui (nors šis prašė tik žodžio Seimo tribūnoje), V.Greičius teikia pataisą, kurioje numatyta, kad „LAT pirmininką ir skyriaus pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas prezidento teikimu pasiūlius LAT pirmininkui“.
Jeigu būtų pritarta tokiam pasiūlymui, ar netaptume vieno asmens įkaitais? Kodėl kasacinio teismo vadovą galima atleisti tik jam pačiam pateikus pasiūlymą?
Į šiuos klausimus V.Greičius galėtų atsakyti įstatymo projektą ruošusiai darbo grupei ir prezidentui.
Tačiau įnirtingai stumdamas pataisas LAT pirmininkas nedrįsta pasiprašyti priėmimo pas V.Adamkų, kuris ir bus atsakingas bei prisiims visą atsakomybę už teisėjų korpuso formavimą, teismų veiklą.
LAT – paskutinioji instancija, padedanti tašką civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Todėl labai svarbu, kad šio teismo sprendimai nekeltų visuomenei papildomų abejonių.
Neseniai spaudoje buvo rašyta, kad sprendimus dėl milijoninių sumų priimančiame teisme esą daug ką gali lemti skyriaus pirmininko žodis. Jeigu kolegų žurnalistų samprotavimai pagrįsti, aiškiai galima suprasti, kodėl būtent politikai teikia LAT pasiūlymus dėl bylų paskirstymo tvarkos.
Po ilgų diskusijų buvo pritarta ir įstatymo projekte numatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa – tereikia paspausti vieną kompiuterio klavišą ir sistema automatiškai paskirs bylą teisėjams.
Tačiau „pilietininkų“ pateiktame projekte šios vienos svarbiausios teismų darbo skaidrumą užtikrinančios naujovės siūloma atsisakyti – esą bylas reikėtų skirstyti iš eilės rotacijos būdu pagal abėcėlę arba atsitiktine tvarka.
Kitaip tariant, siūloma nepritarti bylų skirstymui pagal kompiuterines programas, bet išlaikyti esamą tvarką, kuomet bylas skirsto teismų ar skyrių pirmininkai.
Ar tai nėra grįžimas atgal?
Dar keisčiau atrodo, kai siūloma panaikinti nuostatą, kad teismus saisto KT aktuose suformuluota konstitucinė doktrina. Vietoj to siūloma į ją tik atsižvelgti. Esą teismai turi būti saistomi tik kasacinio teismo sprendimų atitinkamos kategorijos bylose.
Daugiausia diskusijų sukėlė ne teismų viešumas, o „pilietininkų“ siekis reformuoti pasiteisinusią specializuotų teismų sistemą. LAT siūlo įvesti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtų bylų kasaciją – taip esą būtų formuojama vienoda teismų praktika.
Parlamentaras Gintaras Steponavičius viešai pareiškė, kad esą nemaža Seimo narių dalis negarbingai suklaidinti dangstantis neva viešumo siekiais. Tampa aišku, kad pataisomis siekiama dar labiau centralizuoti teismų sistemą ir stiprinti konkrečiai vieno asmens galias.
Teisės ekspertai tokius siūlymus vertino neigiamai. Bendrosios kompetencijos teismai yra atitrūkę nuo administracinių teismų specifikos, todėl dar vienos teisminės pakopos atsiradimas administracinėse bylose neduotų teigiamų rezultatų, be pagrindo užtęstų piliečių ginčus su valstybe.
Niekada nebus vėlu tobulinti teismų sistemos sritis, tačiau Teismų įstatymas neturėtų tapti politikų ir teisėjų klano interesų tenkinimo įrankiu.
Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Juozo Žilio pasiūlymas įstatymą įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą – pagrįstas. Tiesa, taip pat reikia kuo skubiau šį sąrašą sudaryti.
Teismai turi atlikti savo konstitucinę misiją pagal demokratinės visuomenės reikalavimus. Jų stabilumas – mūsų valstybės stabilumo garantas. Todėl įtraukę Teismų įstatymą į konstitucinių įstatymų sąrašą užtikrintume teismų veiklos stabilumą, įstatymas nebūtų kaitaliojamas kažkam panorus įgyventi savo interesus.
Ieškodami tiesos ir ją gindami teismai gina demokratiją, tačiau visuomenė nepatenkinta teisėjų darbu.
Vien patobulinto Teismų įstatymo nepakaks – teisėjai turi suvokti, kad jie vykdo teisingumą ir – nieko daugiau. Žmonės į teismą ateina ne pažaisti, o spręsti problemų. Kiekvienam žmogui jo problema ar ginčas atrodo svarbiausias.
Prezidento siūlomame ir Seimo TTK apsvarstytame projekte siūloma sustiprinti teismų atsakomybę visuomenei bei sumažinti sistemos uždarumą. Jeigu Seimas nedels ir į šoną nustums ambicijas, po svarstymų balsuos už teismų veiklos skaidrumą ir viešumą užtikrinančio įstatymo projektą.
Kad reikia priimti prezidento siūlomą Teismų įstatymo projektą, mano dauguma DELFI skaitytojų. Tačiau dalis įsitikinusi, kad vis dėlto įstatymas įstrigs Seime. O tai rodo, kad Lietuvoje, deja, politiniai interesai yra aukščiau nei visuomenės poreikiai.