Kaip ir pernai, prieš stojimus į aukštąsias mokyklas, universitetai, jau perpratę trimetės aukštojo mokslo reformos esmę, pradėjo savo reklaminę kampaniją, bandydami susižvejoti šviežią laimikį – ką tik mokyklas baigusius abiturientus.
Donatas Paulauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Universitetai pamažu jau pradeda suprasti reformos žaidimo taisykles – kaip išlikti, kaip pritraukti abiturientus ir, kartu su jais, finansus į aukštąją mokyklą, aiškiai suvokdami, jog bene didžiausią vaidmenį čia vaidina ne koks nors „kokybės didinimas“, o geri viešieji ryšiai.

Vienas iš pagrindinių aukštojo mokslo reformos tikslų yra konkurencingumas. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad konkurencingumą sudaro aukšta studijų kokybė, t.y. profesionalūs dėstytojai, aprūpinta mokymo bazė, garantuota socialinė parama studentams ir tvarkingi bendrabučiai. Iš to seka, kad konkurencinga aukštoji mokykla yra ta, kuri geba varžytis su kitomis mokyklomis, gerindama savo studijų kokybę minėtais atžvilgiais. Tad, pvz., konkurencingas universitetas turėtų būti tas, kuris lyderiauja (vartojant Gintaro Steponavičiaus žodyną) kokybės atžvilgiu. Šioje vietoje neoliberalų iliuzijoms lemta sudužti.

Akivaizdu, kad konkurencija tarp aukštųjų mokyklų nėra grindžiama kokybe ar jos didinimu. Aukštosios mokyklos lyderystę ir konkurencingumą lemia ne kokybė, o įplaukiantys studentų krepšeliai. ŠMM čia pat atitaria: „Kiek studijų krepšelių ateis į universitetus ir kolegijas, spręs šiandieniniai abiturientai. Jie rinksis geriausias aukštąsias mokyklas. Norėdamos pritraukti daugiau valstybės lėšų ir studentų, mokyklos visomis išgalėmis stengsis gerinti studijų kokybę“.

Abiturientai iš esmės vis dar neturi viešai prieinamos, nešališkos informacijos, duomenų ir kriterijų, kurie padėtų rinktis aukštąją mokyklą pagal savo prioritetus. Jie neturi sąlygų pamatuoti aukštojo mokslo kokybę, todėl mokyklą ar studijų programą renkasi visai ne pagal tai.
Donatas Paulauskas

Tad aišku, kad išliks tik tos aukštosios mokyklos, kurios pritrauks daugiau studentų. Tačiau kas leidžia daryti prielaidą, kad abiturientai „rinksis geriausias aukštąsias mokyklas“? Kažkoks seniai diskredituotas aukštųjų mokyklų reitingas? Abiturientai iš esmės vis dar neturi viešai prieinamos, nešališkos informacijos, duomenų ir kriterijų, kurie padėtų rinktis aukštąją mokyklą pagal savo prioritetus. Jie neturi sąlygų pamatuoti aukštojo mokslo kokybę, todėl mokyklą ar studijų programą renkasi visai ne pagal tai.

Tą puikiai suvokia aukštosios mokyklos, ypatingai universitetai, suprantantys, kad studijų kokybės didinimas ir studentų skaičius mažai koreliuoja. Jie puikiai suvokia, kad nuosekliai ir intensyviai studijų ir mokslo kokybę didinantis universitetas gali labai greitai netekti potencialių studentų, nes juos lengviausiai „nudžiautų“ apsukresnė įstaiga, negaištanti laiko kažkokioms ten kokybėms, o pasitelkianti masyvią viešųjų ryšių kampaniją. Štai apie ką kalba!

Čia konkuruoja ir laimi ne kažkokia nuobodybių (atseit mokslo) kalvė, bet spalvingą reklamą, patraukiantį logotipą, modernų fasadą turintis universitetas. Būtent tą aukštosios mokyklos „visomis išgalėmis“ stengiasi daryti – susikurti gerą reklamą ir viešųjų ryšių tinklą, nes tik pagal tai abiturientams telieka rinktis savo alma mater.

Žinant eilinio būsimo studento motyvacijos stoką ir esminių prioritetų neturėjimą, nesunku suprasti, kad tokios aukštųjų mokyklų strategijos išties veikia. Tvirtai neapsisprendusiems abiturientams, dvejojantiems tarp kelių universitetų, studijų programų pasirinkimo, nežinantiems kasdienių studijų proceso realijų skirtinguose universitetuose – oficialus aukštosios mokyklos įvaizdis, finansuojamas kokybės sąskaita, tampa kelrode žvaigžde.

Jei taip nebūtų, jei šios universitetų strategijos nebūtų pasiteisinusios ir jei ši logika ir ši realybė nebūtų dominuojanti, vargu ar matytume tomis „visomis išgalėmis“ pasitelktas viešųjų ryšių strategijas.

Konkuruoja ir laimi ne kažkokia nuobodybių (atseit mokslo) kalvė, bet spalvingą reklamą, patraukiantį logotipą, modernų fasadą turintis universitetas. Būtent tą aukštosios mokyklos „visomis išgalėmis“ stengiasi daryti – susikurti gerą reklamą ir viešųjų ryšių tinklą, nes tik pagal tai abiturientams telieka rinktis savo alma mater.
Donatas Paulauskas

Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas yra vienas iš aktyviausiai besinaudojančių šiomis strategijomis. Prieš metus universitetas iškeitė savo herbą, naudotą kaip logotipą, į spalvingą, akį traukiantį prekinį ženklą, kuris praėjusioje studijų mugėje pavirto į gigantišką stendą. Universitetas nevengia ir užsakomųjų save liaupsinančių straipsnių interneto portaluose, reklaminių video filmų ir intensyvaus dalyvavimo socialiniuose tinkluose.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lauko reklamos naudojamos jau antrus metus. Pernai ISM net ir nesistengė dangstytis jokia „kokybe“ ar kitais nuobodžiais reikalais ir reklaminiuose plakatuose skelbė tokią informaciją: „Ekonomika yra ledas“, „Finansai yra žvėris“, „Vadyba yra gėris“. Argi tai ne visos šios ciniškos aukštojo mokslo reformos kvintesencija? Užuojauta tiems neapsisprendusiems abiturientams, pakliuvusiems į sunkiai išsprendžiamą dilemą: „ledas, žvėris ar gėris?“. Šiemet ISM reklamos kiek pakito – juose tokie užrašai: „Verslas paklūsta tiems, kurie žengia drąsiau“, „Darbdaviai vertina tuos, kurie mato daugiau“, „Sėkmė renkasi tuos, kurie girdi daugiau“. O po kiekviena reklama keturiskart mažesnėmis raidėmis pateikiama statistika apie absolventų įsidarbinimą, šiaip jau neindikuojanti studijų kokybės.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas taip pat, kaip ir MRU, iškeitė savo herbą į stilizuotą prekinį ženklą. Vytauto Didžiojo universitetas, neatsilikdamas nuo kitų, taipogi nepatingėjo stilizuoti savo logotipą (net ir A. Warholo popart‘o stiliumi!) bei pasinaudoti lauko reklamos strategijomis. Kolegijos taip pat nemiega – reklamuojasi televizijoje, reklaminiuose stenduose.

Štai tokiais būdais aukštosios mokyklos vilioja abiturientus (tiksliau, „krepšelius“). O iš to išeina tik tai, kad abiturientai, susivilioję spalvingomis reklamomis, skambiais programų ir dalykų pavadinimais, lieka apgauti, nes spalvinga reklama nereiškia aukštos studijų kokybės, tuo tarpu konkurencinė sistema, turinti tobulinti mokslo ir studijų kokybę, tobulina tik aukštųjų mokyklų fasadą, nes tik taip jos gali išlikti, tik taip gali pritraukti studentus ir finansus.

Pabaigai turbūt labiausiai sistemos kvailumui parodyti tinkami G. Steponavičiaus žodžiai abiturientams: „Šiuo atveju jūs esate sprendimo ašis, per krepšelį jūs esate karaliai ir balsuodami už vienas ar kitas studijų programas galite nubausti tuos, kurie kokybės prasme yra lūzeriai. Todėl manau, kad tai pažangi sistema.“ Išties pažangi sistema, kai „karalius“ apgaudinėja lūzeriai, šantažuojami tokio vieno imperatoriaus...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ne tik Gedimino kalnas? Ant Trijų Kryžių kalno atsivėrė plyšys (173)

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs...

Kainų augimas įsibėgėjo: kas dar brangs (334)

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis Lietuvoje kainos auga...

Lietuvos ir pasaulio laukia naujas permainų etapas (1)

Daugeliui ketvirtoji pramonės revoliucija dar tėra pranašystė, utopija, lakios fantazijos vaisius...

Tanklaivis prie JK krantų sukėlė sumaištį - su inkaru buvo iškeltas nemalonus siurprizas (2)

Inkaro nuleidimas ir iškėlimas laivams yra įprasta procedūra, nekelianti streso. Tačiau kuomet...

G. Ručytė-Landsbergienė: Sausio 13-ąją visos trys mūsų šeimos panelės laukėsi (93)

Kai kalbame apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir pirmuosius mūsų valstybės išbandymus,...

Po tragiškai pasibaigusios avarijos kreipiasi į vairuotojus: taisyklės, kurias būtina žinoti

Tamsėjantys rudens rytai ir vakarai keliuose tampa itin pavojingi pėstiesiems, kuriuos vairuotojams...

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (9)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Po puikaus žaidimo ir finalo Maskvoje – įspūdingas R. Berankio šuolis pasaulio reitinge

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje Ričardas Berankis iš 169-osios vietos...

Nėščia moteris vos nemirė, kai vaisius „praspyrė“ gimdos sienelę (9)

Viena nėščia moteris praėjusią savaitę vos išvengė mirties, kai jos vaisius...

Išsamius tyrimus atlikę „Raptors“ paviešino J. Valančiūno traumos detales (7)

Vėlyvą sekmadienio naktį Lietuvos laiku Toronto „Raptors“ ekipa išplatino pranešimą spaudai...