aA
Prieš Lietuvą pradedama byla. Parengta 69 puslapių studija ir mesti rimti kaltinimai, kuriuose nurodoma, jog mūsų šalis valstybiniu lygmeniu dangsto Holokaustą.
Dovilas Petkus
© Asmeninio albumo nuotr.

Tokį procesą inicijavo JAV gyvenanti už Lietuvos laisvę nukankinto anti-sovietinio pasipriešinimo atstovo Jono Noreikos-Vėtros anūkė Silvia Foti, pareiškusi, kad jos senelis nebuvo joks herojus, bet brutalus žydšaudys. Lietuvai surašytame kaltinimų sąraše reikalaujama pašalinti J. Noreikos vardo lentą Vilniaus centre. Ar išties tokie baisūs kaltinimai yra teisingi?

Šaudė žydus?

Siekiant išsiaiškinti, kas toks buvo ir kuo pasižymėjo lietuvių karininkas Jonas Noreika, išties galime matyti nevienareikšmį, kaip ir pats karo laikmetis, paveikslą.

Didžiųjų totalitarinių jėgų susidūrimo Lietuvoje laikotarpiu J. Noreika dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, nacių valdymo metu ėjo Šiaulių apskrities viršininko pareigas, buvo sučiuptas už anti-nacinio pogrindžio formavimą ir išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

Iš ten į Lietuvą grįžęs patraukė į partizanus bei kovėsi prieš sovietus, kol buvo paimtas į nelaisvę, nukankintas ir sušaudytas NKVD.

Būtent laikotarpis, kuomet J. Noreika ėjo Šiaulių viršininko pareigas, kelia daugiausia aistrų. Apie jį knygą JAV rašanti anūkė S. Foti teigia, jog būtent tuo metu jos senelis pasmerkė myriop šios apskrities žydus, įsakinėjo juos žudyti ir net apmokė kitus žudikus, kaip vykdyti tokias masines skerdynes. Tik tokius kaltinimus pagrindžiančių faktų teksto autorė iki šiol neranda.

J. Noreikos-Vėtros biografija pažymėta Šiaulių geto steigimu laiku, tačiau getas, priešingai nei bandoma kaltinti, dar nėra masinės skerdynės. Visa tai mažų mažiausiai palieka laisvę kiekvienam asmeniškai ir tautai kaip kolektyvinės atminties subjektui sverti ir vertinti, ar tas faktas nusveria jo kitus gyvenimo darbus bei nuopelnus Lietuvos valstybingumui.
Dovilas Petkus

Vienintelis faktas, kurį patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, buvo tas, jog J. Noreika, eidamas minėtas pareigas, išties galėjo prisidėti prie žydų izoliavimo bei Šiaulių geto steigimo.

Toks kaltinimas yra pagrįstas bei atgrasus, tačiau nepaneigia ir kito fakto, kad Noreika niekada nešaudė žydų bei nedavė jokių įsakymų jų naikinimui.

Keistai atrodė ir prieš keletą metų Lietuvos žiniasklaidoje skleisti pramanai, kuriuose buvo teigiama, jog Jonas Noreika tiesiogiai dalyvavo Plungės žydų žudyme. Tokie bandymai prikabinti nebūtus nusikaltimus buvo dokumentuotai paneigti istorikų, tačiau ir toliau atkartojami anūkės.

Panašiai skambėjo ir visai neseniai aptarta partizanų vado A. Ramanausko-Vanago istorija, kai Seimui paskelbus 2018 m. Vanago metais, parlamento koridoriuose nacių medžiotoju save pristatantis Efraimas Zuroffas rimtu veidu gėdino tautos atstovus, aiškindamas, jog Ramanauskas-Vanagas vadovavo žydų žudynėms Druskininkuose.

Tiesa, po to jokių įrodymų savo išsakytiems teiginiams taip ir nerado.

J. Noreikos-Vėtros biografija pažymėta Šiaulių geto steigimu laiku, tačiau getas, priešingai nei bandoma kaltinti, dar nėra masinės skerdynės.

Visa tai mažų mažiausiai palieka laisvę kiekvienam asmeniškai ir tautai kaip kolektyvinės atminties subjektui sverti ir vertinti, ar tas faktas nusveria jo kitus gyvenimo darbus bei nuopelnus Lietuvos valstybingumui.

Ko jokiu būdu negalėtų būti, jeigu būtų rasta svaraus pagrindo kaltinimams išties šaudžius žydus.

Reikia atkreipti dėmesį, jog savo tyrimą S. Foti atlieka drauge su lietuvių nacių medžiotoju apsiskelbusiu Grantu Gochinu, kuris jau daugybę metų visame pasaulyje skelbia neįrodytus bei dažnai tiesiog fanatiška neapykanta lietuviams pasižyminčius šmeižtus.
Dovilas Petkus

Pateko į „geras rankas“

Turbūt vienas liūdniausių šios istorijos akcentų yra tai, kad šią bylą iškėlė pati Jono Noreikos- Vėtros anūkė Silvia Foti. Mamos prašymu mėgindama rašyti knygą apie savo senelį, tyrinėdama jo praeitį ir susikurdama vis daugiau abejonių autorė, tikėtina, pateko į „geras rankas“.

Reikia atkreipti dėmesį, jog savo tyrimą S. Foti atlieka drauge su lietuvių nacių medžiotoju apsiskelbusiu Grantu Gochinu, kuris jau daugybę metų visame pasaulyje skelbia neįrodytus bei dažnai tiesiog fanatiška neapykanta lietuviams pasižyminčius šmeižtus.

Kad tokie pastebėjimai apie G. Gochino laikyseną ir „geras rankas“ nėra laužti iš piršto, patvirtina ir šio veikėjo pareiškimai socialiniuose tinkluose. Beveik kiekviename savo feisbuko paskyros įraše Gochinas kaltina lietuvius ir Lietuvą esant žydšaudžių tauta. Štai vienas pavyzdžių (vertimas iš anglų kalbos):

„Sveiki visi, geros Liepos 9! Ką veikiat šiandien? Turbūt net nepagalvojot, ką prieš 77-erius metus šiandien veikė lietuviai. Ogi vėl masiškai žudė žydus.“

Principingai neskirdamas žydus šaudžiusių asmenų nuo kitų Lietuvos žmonių šis asmuo viešai juodina visą valstybę, primetinėja kolektyvinę kaltę bei tokiais savo veiksmais spjauna į veidą visiems pasaulio teisuoliams, kurie žydus gelbėjo.

Visa tai yra tikrai liūdnas ir tragiškas J. Noreikos palikuonių likimas – įtikėti viskuo, kas blogiausia kalbama apie savo senelį, nesivarginant gauti to įrodymų.
Dovilas Petkus

Negana to, su generolo Vėtros anūke bendradarbiaujantis G. Gochinas nevengia socialiniuose tinkluose dalintis ir Rusijos parengta informacija apie Lietuvos partizanus, ne kartą pareikšdamas, jog Holokaustą Lietuvoje vykdė partizanai, kuriuos esą teisingai baudė SSRS teismai.

Dabar panašu, jog šis asmuo įtraukė pasaka apie „senelį žydšaudį“ įtikėjusią anūkę į savo seną kovą už tai, kad Lietuvoje būtų panaikinti vieši pagarbos J. Noreikai ženklai, visų pirma lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos, kur jis dirbo prieš sulaikomas ir nukankinamas sovietų.

Ir visa tai yra tikrai liūdnas ir tragiškas J. Noreikos palikuonių likimas – įtikėti viskuo, kas blogiausia kalbama apie savo senelį, nesivarginant gauti to įrodymų. Visgi asmenims, gyvenantiems iš Holokausto temos eksploatavimo, tikėtina, faktais grįsta istorija negalioja.

Tuo tarpu kol už Atlanto vystosi holivudinė Pavliko Morozovo versija, patys nepastebėdami sprendžiame klausimą, ar švęsime valstybingumo šimtmetį apdrabstę neįrodytų įtarimų purvais visus, kas ką nors paaukojo dėl šios valstybės išlikimo.

Prisidengiant istorinės tiesos ir mea maxima culpa nacionalinės atgailos lozungais, startas tautinės saviniekos projektui duotas. Ar leisime pasaulyje skleisti tokį šmeižtą apie mus bei pasiduosime melu grįstiems reikalavimams – klausimas mūsų sąžinei.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (9)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (88)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (123)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (107)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (73)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (98)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...