Pastaroji išleido tik pirmąjį, eksperimentinį, „Parlamento studijų“ numerį, vėliau leidėju penkios žurnalą įsteigusios mokslinės institucijos bendru sutarimu paskyrė Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Tad kancleris tai palaikė leidinio idėjos iš Seimo leidyklos vagyste. Be to, kancleris „Atgimimo“ žurnalistei piktinosi žurnalo pavadinimu: „Žodis „parlamentas“ reiškia, kad Seimas susijęs su tuo. Bet jie visur pristato save kaip parlamentinį leidinį, dažnai finansavimo jie kreipiasi į Finansų ministeriją, prisistato kaip Seimo leidinys, kuris tiria parlamentarizmą. Galima paklausti, kodėl per trejus metus nebuvo nė vieno Seimo nario, kuris ten rašytų?“
Tuo tarpu leidinio redakcinės kolegijos pirmininkas Vilniaus pedagoginio universiteto prorektorius Aivas Ragauskas sako, kad nuo pat pradžių žurnalo steigėjai nenorėję būti vienaip ar kitaip priklausomi nuo politinės konjunktūros, toks principas įtvirtintas ir dokumentuose. „Tai yra mokslinis leidinys, tiriantis parlamentarizmo raidą. Čia nėra ideologijų, todėl – ir politikų publicistikos. Nenorėjome, kad tyrimo objektas vienaip ar kitaip sau darytų įtaką“, – sakė A.Ragauskas. Jis pridūrė, kad Seimo kanceliarija tokiems tikslams gali išnaudoti „Seimo kroniką“. Šios leidyba, beje, buvo nutrūkusi, kai iš Seimo ryšių su visuomene vietos pasitraukė A.Vaišnys.
Seimo valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius apgailestavo dėl tokio kanclerio elgesio: „Dėl įvairių aplinkybių atsirado norinčiųjų pakišti mokslinį žurnalą po valdininkijos kepure. Kancleris vadovaujasi nedemokratiniais veikimo metodais. Jis daug ko ir negalėjo tvirtinti žiniasklaidai, nes pagal jo kompetenciją jis vienas negali atlikti daugelio patikrinimų, juolab nepasitaręs su Seimo valdyba.“
Kadangi prašymą serialiniam numeriui gauti Nacionalinės Martyno Mažvydo biliotekoje įkurtai tarptautinei ISSN agentūrai parašė ir kaip leidėją „Valstybės žinias“ nurodė tuometis Seimo ryšių su visuomene skyriaus vadovas Andrius Vaišnys, „Respublika“ be didesnių išvedžiojimų ant tikrojo „Parlamento studijų“ idėjos autoriaus A.Vaišnio metė vagies šešėlį, tuo tarpu „Lietuvos rytas“ kanclerį paerzino dėl neseniai pasirodžiusios ir kritiškai „Parlamento studijų“ puslapiuose įvertintos kanclerio monografijos.
„Respublikoje“ kancleris necituojamas, nors „Atgimimui“ pripažino bendravęs su „Respublikos“ žurnaliste Asta Martišiūte. Ši, matyt, ne be kanclerio išsakytų argumentų pagalbos, sukurpė buvusį Seimo ryšių su visuomene skyriaus vadovą šmeižiantį rašinėlį. Jame kalbintas A.Ragauskas po publikacijos pasirodymo buvo šokiruotas tuo, kaip žurnalistė iškraipė jo žodžius. Kancleris, „Atgimimo“ paklaustas, ką mano apie tokį rašinį, šyptelėjo: „Patyrusi Martišiūtė išmaudė nepatyrusį Ragauską.“
Kitądien pasirodžiusiame „Lietuvos ryte“ kancleris besidominčiam žurnalistui pateikia nepatikrintą argumentą dėl neskaidraus leidinio finansavimo. Nors, „Atgimimui“ paprašius neskaidraus finansavimo įrodymų, G.Vilkelis sakėsi dar nespėjęs patikrinti visų finansinių dokumentų: „Mes esame perėmę iš Mažvydo bibliotekos visus dokumentus, aš tikiuosi, finansavimo dokumentai ten yra, jei ne, reikia užklausti specialiai Martyno Mažvydo biblioteką, kad jinai suvestinę padarytų, kokie honorarai „Parlamento studijų“ autoriams išmokėti.“ Vadinasi, nors ir nepatikrinęs, žiniasklaidoje neskaidrų finansavimą kancleris nurodo kaip svarų argumentą, juolab kad G.Steponavičius patikino, jog Seimo kancleris neturi tokių įgaliojimų vienas tikrinti iš valstybės biudžeto žurnalui skiriamų lėšų panaudojimo, dar daugiau – tai komentuoti.
Redakcinės kolegijos pirmininkas A.Ragauskas nurodė už vieną numerį gaunąs 98 litus, o autorinis honoraras, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio žiniomis, yra 500 litų.
Po trečiadienį vykusio Seimo valdybos posėdžio, kuriame buvo sprendžiama ir „Parlamento studijų“ dilema, šio posėdžio dalyviai „Atgimimui“ teigė, kad politikų „nugesintas“ Seimo kancleris G.Vilkelis su jais ėmęs šnekėti visai kitaip nei su žiniasklaida. G.Vilkelio pateikti argumentai dėl finansavimo ir neteisėtai neva A.Vaišnio užgrobtų buvusių tarnybinių patalpų politikų neįtikino.
Dieną prieš Seimo valdybos posėdį „Atgimimo“ kalbinamas G.Vilkelis būsimame straipsnyje prašė nenutylėti, kad A.Vaišnys neva užgrobė tarnybines patalpas Seimo kanceliarijoje. Seimo kancleris pridūrė vertinantis, kad minėtoji nepalanki jo parašytos monografijos recenzija „Parlamento studijose“ išspausdinta kaip kerštas už priverstinį A.Vaišnio iškeldinimą iš Seimo.
„Atgimimas“ primena, kad buvęs Seimo ryšių su visuomene skyriaus vadovas ilgametę darbovietę, laimėjęs konkursą Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus pareigoms eiti, paliko šių metų rugsėjį. Naujasis kancleris darbą pradėjo spalį. G.Vilkelis su A.Vaišniu niekada nebuvo susitikę.
„Sausio mėnesį mane žmonės informavo, kad A.Vaišnys iki šios dienos naudojasi Seimo kanceliarijos patalpomis. Nuvykau į buvusias A.Vaišnio patalpas, radau užrašą „Parlamento studijos“ ant durų“, – aiškino Seimo kancleris. Tačiau tuomet, kai A.Vaišnys kraustėsi iš buvusių patalpų, laikinai Seimo kanceliarijos vadovo pareigas ėjęs Jonas Milerius „Atgimimui“ patvirtino, kad kanceliarijoje po rugsėjo buvusio Seimo ryšių su visuomene vadovo nebesutikęs. „Su mano žinia tose tarnybinėse patalpose kurį laiką dar buvo saugomas gausus A.Vaišnio per ilgus darbo metus sukauptas archyvas, tačiau netrukus jis buvo išgabentas. Aš to, vadinkime, delsimo, nesureikšminu, gal kas nors ir sureikšmina. O dėl to, ar A.Vaišnys savo kabinete Seime turėjo su kita visuomenine veikla susijusios medžiagos, galiu pasakyti tik tiek, kad ir aš tokios savo kabinete turiu, nematau čia nusižengimo tarnybinei etikai.“ Pats A.Vaišnys „Atgimimą“ patikino savo lėšomis iškraustęs iš buvusio kabineto per kelerius metus darbo sukauptą asmeninį turtą.
„Parlamento studijų“ redakcijai kabinetas buvo skirtas žurnalo leidėjo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos patalpose. Bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis „Respublikoje“ piktinosi apie tai nieko nežinojęs. Neva supratęs leidinio idėjos „vagystę“, bibliotekos direktorius raštu patvirtino perduodąs „Parlamento studijų“ leidybą ir finansavimą Seimo kanceliarijai. Leidinys raštu perduotas lyg Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuosavybė, nors žurnalas įkurtas net penkių institucijų vadovų pasirašytu dokumentu. Leidinio steigėjai – Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutai, Vilniaus pedagoginis ir Mykolo Romerio universitetai bei minėtoji biblioteka.
Tai rodytų Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorių elgiantis neprincipingai, mat jis pats savo parašu patvirtino tarpinstitucinį sprendimą dėl parlamento studijų įsteigimo 2004–aisiais. Su V.Gudaičiu ir žurnalo redakcinės kolegijos nare, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja Regina Varniene „Atgimimui“ susisiekti nepavyko, šiuo metu jie išvykę į komandiruotę užsienin.
Minimame penkių institucijų pasirašytame „Parlamento studijų“ steigimo dokumente nurodoma, kad naujuoju leidėju ir lėšų, kurias buvo tikimasi gauti iš valstybės biudžeto, skirstytoju nuo antrojo „Parlamento studijų“ numerio laikoma Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Tad perduoti žurnalą Seimo kanceliarijai, juolab neinformavus kitų „Parlamento studijų“ steigėjų, nebūta jokio juridinio pagrindo. Seimo valdybos narys G.Steponavičius, vertindamas bibliotekos generalinio direktoriaus padėtį, sako, kad tik iš išorės V.Gudaičio pozicija atrodo neprincipinga. „Neatmesčiau galimybės, kad V.Gudaitis patyrė neoficialų spaudimą iš Seimo kanceliarijos, mat ši biblioteka yra parlamentinė“, – „Atgimimui“ komentavo Seimo valdybos narys.
Tuo tarpu G.Vilkelis tarpinstitucinį sprendimą dėl „Parlamento studijų“ žurnalo įsteigimo laiko niekiniu: „Tai yra literatūrinių bendradarbių susitarimas. Gal galite pasakyti, kodėl čia yra 5, o ne 10 institucijų, kodėl čia yra šitos institucijos, o ne kitos?“ Teisėtesniu G.Vilkelis laiko A.Vaišnio užpildytą prašymą ISSN agentūrai, kuriame leidėju nurodytos „Valstybės žinios“. Beje, pastaroji ISSN numerį suteikia leidiniui, bet ne leidėjui ir ne steigėjams, agentūra pati kartkartėmis privalo leidėją tikslinti. Kadangi agentūra nepatikslino, tai tapo pagrindu sąmokslo teorijai.
G.Vilkelis, pokalbyje su „Atgimimu“ prisipažinęs teturintis vieną, penktąjį, „Parlamento studijų“ numerį, pyko už temų ir autorių ribotumą ir kurpė tolesnius leidybos planus. „Noras yra padaryti normalų, gerą, spalvingą, aktualų žurnalą ir jį leisti, o ne rašyti ribotų autorių viduramžių istorijos straipsnius. Dabar pasakykite man, kuo aš čia dėtas?“ – pokalbio pabaigą užfiksavusiame diktofono įraše girdėti Seimo kanclerio balsas.
Labiausiai ginčytinas šioje situacijoje Seimo kanclerio savivaliavimas pasisavinti ir imtis finansuoti leidinį – tokioms išlaidoms šių metų Seimo kanceliarijos ižde lėšų nenumatyta. Seimo valdybos pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius įtaria Seimo kanceliarijai pavaldžias „Valstybės žinias“ siekus pasipelnyti iš leidinio leidybos.
Po Seimo Valdybos posėdžio trečiadienį nutarta sudaryti komisiją. Jos nariai – tas pats G.Vilkelis, Seimo narys socialdemokratas Česlovas Juršėnas, G.Steponavičius, mokslinio žurnalo steigėjo atstovas A.Nikžentaitis ir pirmininkas A.Ragauskas – galvoja siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Seimu išlaikant tam tikrą leidinio autonomiją nuo Seimo įtakos.
A.Ragauskas „Atgimimui“ sakė, kad leidinio steigėjai iš naujo spręs dėl „Parlamento studijų“ leidėjo, bet tai tikrai nebus „Valstybės žinios“. „Šį žurnalą gali leisti ir kita institucija – žurnalo steigėja, nemanau, kad tai būtų problema. Nemanėme, jog gali iškilti nesusipratimas dėl Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Niekas nuo to nepasikeistų – dirbtų ta pati redakcinė kolegija, toliau administruotume „Parlamento studijų“ svetainę.“
Naujausiame "Atgimime" taip pat skaitykite:
„Ir Lietuvos skaitytojus įmanoma sudominti rimta spauda“, - tikina Lietuvoje viešinti Latvijos žurnalistė Inesa Voika. Kalbėjosi Stanislovas Kairys.
NAUJA VASAROS RUBRIKA – KELIONĖS SU VLADU VITKAUSKU
V.Vitkauskas rašo apie kelionę slidėmis per Beringo sąsiaurį.
Karas kibernetinėje erdvėje – pavojingesnis nei ore ar jūroje, rašo Deividas Šlekys.