aA
Jei negyvenčiau Kaune ir spręsčiau tik pagal tai, kas rašoma apie Kauną, greičiausiai irgi susidaryčiau nuomonę, kad šis miestas jau visais įmanomais rodikliais, parametrais, indeksais, investicijomis, biurų skaičiumi, į miestą plūstančių imigrantų skaičiumi aplenkė Vilnių, Klaipėdą, nekalbant apie kitus miestus.
Dainoras Lukas (Linos Mockevičienės nuotr.)

Smagu, kad kai kurie apie mano mylimą miestą galvoja būtent šitaip, tačiau yra tai nėra tiesa. Daugelį veikia emocijos, tačiau jas patraukus į šoną, derėtų pažvelgti į skaičius, kuriems vienodai, ką apie juos manome.

Ar Kaune rekordiškai išaugo užsienio investicijų kiekiai? Pažiūrėkime į objektyvius skaičius – Statistikos departamento pateikiamus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) duomenis.

Kaune užsienio investicijos nuolat auga. Prieš dešimtmetį, 2008 metais, jos Kauno mieste sudarė 679 mln. eurų. 2011 metais pirmą kartą viršijo milijardą eurų (1,110 mlrd.), 2012 metais dar truputį paaugo (1,169 mlrd.). Paskui šiek tiek nukrito, o 2015 metais vėl perkopė 1 milijardą (1,026 mlrd.).
2016 metais šis skaičius paaugo iki 1,177 mlrd. eurų. Pernai ir šiemet girdėjome apie stulbinančiai augančias investicijas Kaune, todėl kilo iliuzija, kad iš tiesų 2017 metų rezultatas išsprogdins visų smegenis.

Iš tiesų pernai TUI Kauno mieste sudarė 1,214 mlrd. eurų. Tai yra apie 4 proc. daugiau nei 2012 metais ir apie 3 proc. daugiau nei 2016 metais. Vargu, ar tai galima vadinti stulbinančiu šuoliu.
Žinoma, kas nors sakys – „nesąmonė, visus milijonus statistikai pridėjo Kauno rajono savivaldybei“, kurioje veikia Kauno Laisvoji ekonominė zona.

Gal tikrai?

Pernai Kauno rajone TUI pasiekė 140,68 mln. eurų, o tai yra maždaug 4 proc. daugiau nei 2016 metais. Ne, čia irgi jokio sprogimo neįvyko. Kauno rajono savivaldybėje tai atsitiko 2014 metais, kai TUI nuo 41,70 mln. eurų 2013 metais pašoko daugiau nei dvigubai iki 106,6 mln. eurų.

Bet gal Kaunas pagal tiesiogines užsienio investicijas aplenkė ar pasivijo Vilnių? Deja, ne, Kaunas kaip atsiliko, taip ir toliau atsilieka maždaug 9 kartais. (Vilniuje 2017 metais TUI buvo 9,958 mlrd. eurų). Ir apskritai apie Vilniaus pasivijimą šiame kontekste nėra prasmės kalbėti.

O gal tik šie rodikliai „skriaudžia“ Kauną ir neparodo tikrosios padėties? Lietuvos laisvosios rinkos institutas neseniai paskelbė naujausius savivaldybių reitingus.

Tarp didžiųjų savivaldybių Kaunas lenkia Panevėžį ir Alytų. Tačiau atsilieka nuo Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių. Šios trys savivaldybės pripažintos ir esančios palankiausiomis investuotojams. Tos pačios trys savivaldybės įvertintos ir kaip skaidriausiai bei efektyviausiai tvarkomos, jose geriausiai sprendžiami biudžeto formavimo ir skolų tvarkymo klausimai.

Velniop tuos statistikus ir analitikus!

Juos gi lengva apkaltinti manipuliavimu. Gal gyventojai į tuos skaičius nekreipia dėmesio, sprendžia patys ir masiškai persikelia gyventi į Kauną?

Bet iš tiesų čia dar liūdniau. Kaunas toliau sparčiai traukiasi. Visoje Lietuvoje toliau fiksuojamas neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Statistikos departamento duomenimis, sausio–spalio mėnesiais šalyje iš viso gimė 24 126 kūdikiai, mirė 33 94 žmonės.

Teigiama natūrali gyventojų kaita per šių metų dešimt mėnesių užfiksuota tik Vilniaus mieste, Kauno bei Klaipėdos rajonuose ir Neringoje.

Kaip manote, kur konstatuotas didžiausias neigiamas gyventojų kaitos rodiklis? Deja, Kauno mieste, kur šiemet gimė 2566 kūdikiai, mirė 3376 žmonės.

2015 metų pradžioje Kaune dar gyveno 301 tūkst. žmonių. 2016 metais jų sumažėjo iki 297 tūkst., 2017 metais – iki 292 tūkst., o šių metų pradžioje liko tik 288 tūkst.

Vis pasigirsta bandymų teigti, kad taip atsitiko, nes iš Kauno miesto tūkstančiai gyventojų persikraustė į Kauno rajoną. Vėl patikrinkime skaičius. Nuo 2015 m. iki 2018 m. Kaune neliko 12 994 gyventojų. Per tą patį laiką Kauno rajonas padidėjo 4248 gyventojais. Skirtumas – beveik 9 tūkstančiai. Tad ši prielaida irgi neturi pagrindo.

Ko dar galima griebtis, kad pateisinti Kauno deklaruojamą renesansą? Priminti, kad verslininkai džiaugiasi situacija mieste ir tuo, kaip su jais bendrauja miesto vadovai ir meras?

Kaip tik teko dalyvauti „Žinių radijo“ organizuotoje konferencijoje „Kaip gyvensime Lietuvoje 2019 m“?“. Tarp pranešėjų buvo ir vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Augustinas Rakauskas.

Jis dažnai išsako kritišką požiūrį į valdžios institucijas, tačiau viešumoje tai daro gana korektiškai. Šį kartą verslininkas nesismulkino ir visiems girdint prabilo, kad Kaune formuojasi karalystė. Pavardė nebuvo ištarta, bet to ir nereikėjo. Išsilavinusi, versle dalyvaujanti publika puikiai suprato apie ką kalbama.

A. Rakauskas taip apibendrino situaciją, kaip verslininkams sekasi bendrauti su miesto meru. Tad teiginys, jog visas verslas Kaune laukiamas išskėstomis rankomis, irgi nėra teisingas.

Visai nenoriu nuliūdinti kauniečių, bet Kauno šuolis dar tik laukia. Ir tam jis turi visas galimybes. Kaune tik trūksta įsiklausymo, atvirų diskusijų ir platesnio požiūrio į miesto ateitį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Įžvalgos apie kontroversiško Algirdo Paleckio asmenybę ir ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (4)

Šnipinėjimo byla: kodėl informacija apie Paleckį iškilo būtent dabar. DELFI korespondentas...

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (14)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Mokytojų streiko iniciatorius Navickas: kas jis? (329)

Keturių vaikų tėvas, kūno kultūros ir fizikos mokytojas, ekonomistas, visuomenininkas,...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Gyvai / Gyvai: ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (8)

Nuo lapkričio 28 dienos ministerijoje gyvenantys mokytojai teigia pasiekę dalį savo tikslų ir...

Dėl geros figūros Vaida Genytė dėkinga tvirtai valiai: pasidalino auksine šventinio stalo taisykle (1)

Įprastai didžiosios metų šventės daugeliui žmonių asocijuojasi su kalėdiniais papuošimais,...

Rusijos ambasada aršiai sureagavo į Paleckio ir Ivanovo suėmimą (28)

Rusijos ambasada trečiadienį pareiškė, kad naujas Lietuvos teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl...

Nuo Naujųjų keičiasi atlyginimai – ką turi padaryti darbuotojai (50)

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo ( VSD ) įstatymo pakeitimai,...

Mokytojai po trijų savaičių budėjimo palieka ministeriją (91)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Seime – dar viena Jakeliūno iniciatyva: šįkart nusitaikė į žiniasklaidą (28)

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytos Azartinių lošimų įstatymo...