Praėjusio savaitgalio linksmybės Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui Valerijui Paškevičiui baigėsi liūdnai – policijos pareigūnai nustatė, kad vidury dienos (bet ne darbo metu) jis į alkoholio matuoklį „pripūtė“ net 1,86 prom. alkoholio.
Pirmadienį teisėjas pats atėjo pas teismo pirmininkę ir „prisidavė“, kad padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ir, žinoma, iš karto nutarė nusirengti teisėjo mantiją – išeiti iš darbo.
Savo noru, nes tuomet už ilgametį darbą jam tebepriklausytų nemaža valstybinė pensija – teismų sistemoje V. Paškevičius išdirbo apie 21 metus. Per savo karjerą teisme jis buvo ir teismo pirmininko pavaduotojas, ne kartą bandė (nesėkmingai) užimti aukštesnes pareigas apygardos teisme, išnagrinėjo daugybę didelio rezonanso sulaukusių bylų.
Nėra netikėtas toks teisėjo sprendimas (bent jau gerai, kad neišsisukinėja gudobelių ekstraktais, listerinais ar paprasčiausiai nesuserga), tačiau natūraliai kyla klausimas: ar tikrai būtent tokia forma jį galima atleisti?
Neatsitiktinai teisėjo planams išeiti tyliai kelią užkirto prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuriai teismų veiklos skaidrinimas ir teisingumo vykdymo sistemos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų – šalies vadovė atsisakė patenkinti V. Paškevičiaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru ir kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl jo atleidimo pažeminus teisėjo vardą.
Po tokio prezidentės sprendimo visuomenė skilo: vieni ploja katučių („Pagaliau dar vieną girtuoklį išmes iš teismo“), o kiti – vos ne raudas rauda („Garbingas žmogus – pats parašė pareiškimą išeiti iš darbo, nesiteisina, nemeluoja, neišsisukinėja“).
Yra ir treti, tiesiogiai nulemsiantys V. Paškevičiaus likimą – teismų ir teisėjų nepriklausomumą užtikrinti turinti Teisėjų taryba. Nuo jai priklausančių 23 narių priklauso, ar prezidentė galės pasirašyti dekretą dėl teisėjo vardo pažeminusio Temidės tarno atleidimo. Tačiau tuomet, kai teisėjai dar tik ruošėsi svarbiam posėdžiui, Vilniaus teismų koridoriuose jau buvo kalbama, jog atsirado tokių, kurie yra pasiryžę užstoti beveik dvi promiles alkoholio į alkotesterį pripūtusį ilgametį teisėją.
Iš draugiškumo. Arba supratimo.
Šiandien, kai į pagalbą komunikacijos specialistus pasitelkę teismai žiniasklaidoje siekia teigiamų atsiliepimų apie teisingumo vykdytojus, sunku patikėti, kad pasipriešinimas prezidentei yra realus scenarijus. Bet gana atsargiai prabilus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui Algiui Norkūnui, supranti, kad nutikti gali visaip.
„Jeigu Teisėjų taryba pritartų, atleidimas būtų įmanomas, jeigu nepritartų, galbūt Teisėjų taryba manytų, kad tai yra per griežtas ar teisiškai netinkamas atleidimo pagrindas ar kažkokios kitokios (aplinkybės – aut. past.), faktas tas, kad negavęs pritarimo prezidentas neturi teisės išleisti dekretą“, – pareiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
Ir šie A. Norkūno žodžiai, pasakyti dar pirmadienį, pasitvirtino: penktadienį įvyko tai, apie ką visą savaitę buvo kalbama Vilniaus teismų koridoriuose – Teisėjų taryba nutarė kol kas neatleisti V. Paškevičiaus iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo. Suabejojo, ar tikrai jis buvo girtas – kol kas jo byloje dėl vairavimo galimai apsvaigus nuo alkoholio teismas nėra priėmęs apkaltinamojo nutarimo. O jeigu išteisins?!
Ar tai nėra spaudimas teisėjui, kuris nagrinės V. Paškevičiaus bylą?
O žinote, kad paprastas policininkas ar pasienietis, kuriems taikomi ne tokie aukšti standartai kaip teisėjams, iš tarnybos būna atleidžiamas vos tik sulaikytas prie vairo neblaivus. Užtenka fakto, kad galėjo vardas būti pažemintas. O šiuo atveju, prezidentė jau aiškiai išsakė savo poziciją – nėra abejonių, kad teisėjo vardas buvo pažemintas.
Ar atleidimas iš darbo pažeminus teisėjo vardą dėl to, kad teisėjas, įtariama, girtas ne darbo metu sėdo prie savo automobilio vairo yra per griežtas atleidimo pagrindas? Ar viena neatsakinga ir neapgalvota, bet labai šiurkšti klaida gali nubraukti tai, kam buvo atiduota daug jėgų ir pasiaukojimo per daugybę darbo metų?
Teisėjų etikos kodekse yra įtvirtinti teisėjams nustatyti padorumo ir pavyzdingumo principai, kuriuos pažeidus galima pripažinti, kad taip yra žeminamas teisėjo vardas, kenkiama teismų autoritetui ir menkinamas žmonių pasitikėjimas teisingumo sistema.
V. Paškevičius šiuos principus, mano nuomone, akivaizdžiai pažeidė – etikos sargai ne kartą yra nurodę, jog teisėjas net po darbo privalo elgtis taip, kad visuomenei nesukeltų jokių abejonių dėl savo elgesio. Jis privalo laikytis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, o privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija.
Ar gali būti „kažkokios kitokios aplinkybės“, dėl kurių Teisėjų taryba vis dėlto nepritartų promilių gausa išgarsėjusio teisėjo atleidimui dėl vardo pažeminimo?
Žinoma, aplinkybių galima sugalvoti įvairių – kad teisėjas norėjo sutramdyti galimą Kelių eismo taisyklių pažeidėją (tik kažkodėl policiją iškvietė ne V. Paškevičius), važiavo labai svarbiais reikalais pas gydytojus ar sergantį mažametį vaiką (jeigu reikės, pažymą iš medikų tikriausiai gaus) arba kad buvo išgėręs visai ne ugninio vandens, o paprasčiausio, tačiau ne mažiau garsaus gudobelių ekstrakto. Ir, lyg tyčia, pareigūnai pažeidė policijos generalinio komisaro ir alkotesterių gamintojų nustatytą tvarką, nes teisėją alkotesteriu patikrino nesulaukę, kol praeis 15 minučių po paskutinio alkoholio lašo išgėrimo.
Kalbant apie tas „kažkokias kitokias aplinkybes“ nereikėtų pamiršti ir svarbaus fakto – policijos pareigūnams, sekmadienį tikrinusiems teisėjo blaivumą alkotesteriu, V. Paškevičius nepasisakė, kur dirba. O privalėjo, nes pagal galiojančius įstatymus teisėjui pažeidimo protokolą surašiusi policija apie tai per tris dienas privalo informuoti Teisėjų tarybą.
Apie tai, kad sekmadienį buvo pričiuptas teisėjas, pirmadienį dar iki pietų nežinojo net pats Vilniaus apskrities kelių policijos vadas – jis dievagojosi, kad tikrai joks neblaivus teisėjas nebuvo įkliuvęs, nes po aukštų pareigūnų ar garsių žmonių sulaikymo ūžia visa policija. O po pietų, kai apie teisėjui nustatytas promiles pranešė DELFI, policija pakėlė visus sekmadienį surašytus protokolus – tarp jų buvo ir V. Paškevičiaus duomenys. Be užimamų pareigų.
Galima įtarti, kad teisėjas tyčia nepasisakė, kur dirba, o gal tiesiog jo niekas neklausė (bet vis tiek turėjo pats nurodyti), bet faktas yra tas, kad atsistatydinimo pareiškimą jis įteikė anksčiau nei išlindo yla iš maišo. Aišku, jeigu būtų tylėjęs ir nieko teismo vadovei nesakęs, istorija apie girtą teisėją paaiškėtų gerokai vėliau. Bet tada V. Paškevičius jau būtų atleistas iš pareigų savo noru. Nes apie tai, kad pažemino teisėjo vardą, niekas paprasčiausiai nebūtų žinojęs.
Dabar, kai norima atleisti „nuoširdų teisėją“ (taip apie jį viešai atsiliepė kolegos), galima prabilti ir apie dvigubus standartus – vienas pilietiškas žmogus nufotografavo, kaip per pietų pertrauką Kauno apygardos teismo teisėjai kavinėje viešai geria alų, o paskui eina nagrinėti bylų. Aišku, šių teisėjų niekas nepatikrino alkotesteriu, todėl jie gali pasiteisinti, jog mėgavosi nealkoholiniu alumi ar net gira, ir yra nekalti, kad barmenė gėrimus įpylė į alaus bokalus.
Ar toks pasiteisinimas įtikintų visuomenę? Na, nebent pačius teisėjus.
Juokas juokais, bet iš tikrųjų graudu – nepriklausomos Lietuvos teismuose būta įvairių skandalų, alkoholis ne vienam teisininkui sugriovė gyvenimą, teisėjai jau turėjo ne vieną galimybę suvokti, kas jiems grės, jeigu nusižengs specialiai jiems sukurtoms taisyklėms (pamenate, kaip keliolika teisėjų triukšmingai kėlė taureles restorane „Pas Radvilą“?) Juk būta ir labai skaudžių istorijų – prieš kelerius metų lengvai apsvaigęs Kauno teisėjas net vaiką pėsčiųjų perėjoje partrenkė.
Principingumo ir padorumo egzamino Teisėjų taryba šiandien nesugebėjo išlaikyti, teks jį perlaikyti. Ir tai akivaizdžiai rodo, kad tokių pamokų teisėjams šiandien dar negana, atrodo, jiems kaip mažiems vaikams reikėtų kas savaitę priminti, kas jiems galima ir kas draudžiama.
O tam puiki proga – Visuotinis teisėjų suvažiavimas. Jau lapkričio mėnesį šimtai Temidės tarnų suvažiuos (viliuosi, ne su savo automobiliais, o autobusais ar bent jau su vairuotojais) į Vilnių išrinkti naujosios Teisėjų tarybos. Naujoji teisminė valdžia turi būti solidi, principinga ir pavyzdinga, kad po tokių vaikiškai gėdingų nesenus laikus primenančių istorijų niekam nekiltų minčių užtarti savo buvusį bendrakursį, bendradarbį ar tiesiog kolegą, jau nekalbant apie mintį pačiam sėsti už vairo išgėrus ar padaryti kokią nors kitokią suaugusiam ir solidžiam valstybės vardu sprendimus priimančiam ir pagarbos bei pasitikėjimo siekiančiam asmeniui nepritinkančią nesąmonę.
Juk, po velnių, laikas teismų sistemai tapti skaidria, padoria, patikima ne vien strategijose, planuose, plakatuose ir fantazijose, o realybėje – čia ir dabar. Mes pavargome jumis nepasitikėti.