Būtent transseksualu – nors anksčiau Raulis tikino, kad biologinės lyties keitimas jo nedomina, nes jam tiesiog patinka persirenginėti moterimi, neseniai prisipažino tada nesakęs visos tiesos. Raulio populiarumas rodo, kad transseksualumo temos visuomenę masina ir intriguoja. Todėl viešą įvaizdį visuomenės sąmonėje Raulis kuria ne tik apie save, bet ir apie transseksualius asmenis. Tad kai ką apie Raulio šešėlyje gyvenančius transseksualus ir translyčius žmones būtina patikslinti.

Kol Raulis puošia žiniasklaidą pasakojimais apie savo linksmybes klubuose, gerbėjų lavinas, pabučiuotų vyrų skaičių ir jiems iškrėstus pokštus lovoje, kol pozuoja glamūrinėse fotosesijose ir skelbia vis kitą apnuogintą savo kūno vietą, kol dalija interviu ir dalyvauja TV pramogų laidose, kol teigia, kad jokios grėsmės ar diskriminacijos Lietuvoje neteko patirti, transseksualūs asmenys, švelniai tariant, gyvena kitokius gyvenimus.

ES Pagrindinių teisių agentūros 2011 m. atliktos LGBT apklausos ES mastu (kurios rodikliuose Lietuva dažnai užima paskutinę vietą) duomenimis, diskriminaciją, smurtą ir patyčias translyčiai asmenys patiria įvairiose gyvenimo srityse. Įdomu tai, kad apklausa parodė, jog Lietuvoje diskriminaciją tarp LGBT žmonių dažniausiai patyrė būtent translyčiai asmenys. Tarkim, ieškant darbo per paskutinius 12 diskriminaciją Lietuvoje teigė patyrę 11 proc. lesbiečių, 6 proc. gėjų, 5 proc. biseksualių moterų, 20 proc. biseksualių vyrų ir net 52 proc. translyčių asmenų. Darbe diskriminaciją teigė patyrę 22 proc. lesbiečių, 30 proc. gėjų, 18 proc. biseksualių moterų, 16 proc. biseksualių vyrų ir 38 proc. translyčių asmenų.

Apklausa atskleidžia, kad tendencija Lietuvoje lieka tokia pati ir kitose srityse – translyčiai asmenys diskriminacijos susilaukia daugiau nei kitos seksualinės mažumos iš sveikatos priežiūros įstaigų personalo, mokyklos ar universiteto personalo, pramogų ir maitinimosi įstaigose, parduotuvėje, banke, sporto klube ir pateikiant tikrinti asmens dokumentus. Jie taip pat kartais dažniau negu kitos seksualinės mažumos yra patyrę smurtą ir priekabiavimą, priversti slėpti savo lyties tapatybę darbe, mokykloje ir kasdienybėje dėl susidorojimo baimės. Akivaizdu, kad daugybė transseksualių žmonių Lietuvoje rauliško gyvenimo negyvena, o kai kuriems net ir išėjimas į miesto ar miestelio gatvę tampa rizika.

Donatas Paulauskas
Vis dėlto kasdienybėje ir TV ekrane tokiems žmonėms taikomos kitokios taisyklės – jiems suteikiama teisė gyventi tol, kol tai lieka pramoga ir neperžengia TV ekranų. Vienos taisyklės – kaimynystėje gyvenančiam transseksualui, kitos – vakarais iš TV ekranų savo pikantiškomis gyvenimo peripetijomis linksminančiam transseksualui.
Tačiau į savo dešimtimis duodamų interviu apie lovos nuotykius ir vaikinų viliones Raulis vis dar neranda vietos įterpti bent žodelį apie tai, ką patiria kiti transseksualūs asmenys Lietuvoje ir kokie yra jų gyvenimai. Kvaila būtų reikalauti aktyvizmo ir moralizuoti apie pareigas, bet užsiminti apie atsakomybę ir atsakingą kalbėjimą esant viešam transseksualui gal vis dėlto verta?

Bet gal tokiu Raulio populiarumu reiktų džiaugtis kaip tolerancijos pergale? Nors Raulis skundžiasi negatyviais komentarais, jis turi ir platų gerbėjų būrį, o žiniasklaida noriai grobsto kiekvieną Raulio naujieną. Vis dėlto, kaip jau anksčiau rašė Lina Žigelytė, kasdienybėje ir TV ekrane tokiems žmonėms taikomos kitokios taisyklės – jiems suteikiama teisė gyventi tol, kol tai lieka pramoga ir neperžengia TV ekranų. Vienos taisyklės – kaimynystėje gyvenančiam transseksualui, kitos – vakarais iš TV ekranų savo pikantiškomis gyvenimo peripetijomis linksminančiam transseksualui. Kažin, ar tai tolerancijos pergalė – Raulio gyvenimas Lietuvoje pramogų žiniasklaidos vartotojui tėra dar viena egzotiška pramoga, dar vienas cirko numeris.

Vienaip ar kitaip, paskutinė karščiausia naujiena iš Raulio buvo apsisprendimas keisti lytį ir štai čia yra ta siena, į kurią atsimuša visi transseksualūs asmenys Lietuvoje. Nors Civiliniame kodekse (CK) egzistuoja nuostata, leidžianti lyties keitimą, ten pat numatyta, kad lyties keitimo tvarką turi reguliuoti specialus įstatymas, kurio vis dar nėra. Negana to, Seime pavasario sesijoje svarstymo laukia CK pataisos, kuriomis pastaroji nuostata būtų išbraukta iš kodekso. Įregistruotas ir kitas įstatymo projektas – visai išmesti iš CK lyties keitimo galimybės nuostatas.

Tad Lietuvoje pasikeisti lyties Raulis negalėtų, kaip ir negalėtų gauti su tuo susijusių valstybės kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų – pvz., hormonų terapijos. Jei lytis būtų pakeista užsienio šalyje, nauji asmens dokumentai (su kitu asmens kodu, vardu) Lietuvoje nebūtų suteikti, nebent įpareigotų teismas. Dėl viso to Lietuva yra pralaimėjusi bylą Europos žmogaus teisių teisme 2007 m. ir sumokėjusi didelę baudą pareiškėjui L. toliau ignoruoja transseksualių žmonių gyvenimus.

O šiems telieka išvykti į kitas šalis ir kurti savo gyvenimus ten, arba pasilikti Lietuvoje ir prisiimti visą su tuo susijusią riziką, nes translyčių žmonių gyvenimai ir patirtys Lietuvoje labai skiriasi nuo egzotiško, glamūrinio, medijų kuriamo transseksualumo.

Translytiškumas (angl. transgender) – skėtinis terminas, vartojamas apibrėžti asmenis, kurie peržengia įprastus socialinius vyriškumo ir moteriškumo vaidmenis/standartus tarp lyčių. Transseksualus (angl. transsexual) asmuo yra tas, kuris tapatina save su priešinga lytimi ir siekia medikamentiškai ir chirurgiškai keisti savo kūną ir lytį.